Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-03 · Administracinė byla Nr. I-3761-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
I-3761-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02310-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3761-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02310-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 9 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 900 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 24 d. (b. l. 1).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Kamerų plotas – 7 m², iš jų 2 m² užima sanitarinis mazgas (jo užimamas plotas į bendrą kameros plotą neturi būti įskaičiuojamas), dalį ploto užima ir baldai (lova, stalas, kėdės), o pareiškėjas buvo apgyvendintas su dar vienu asmeniu, tad kameroje trūko vietos. Kamerų sienų, lubų, grindų danga atsilupusi, vietomis ištrupėjusios, vietomis matėsi pelėsis, tad jų negalima buvo valyti ar dezinfekuoti.

2.2. Sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,3 m aukščio sienele, o pareiškėjo lova būdavo prie pat sanitarinio mazgo, tad nuolat jausdavo iš jo sklindantį nemalonų kvapą, be to, pareiškėjas buvo priverstas klausytis garsų, kurie sklido kitiems asmenims besinaudojant tualetu. Be to, sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, o jeigu ir buvo, tai neveikė.

2.3. Pareiškėjui sudarant nurodytas gyvenimo sąlygas Lukiškių TI-K, buvo pažeistas pareiškėjo orumas, jis juto tam tikrus nepatogumus, kurių nebūtų jautęs, jeigu gyvenimo sąlygos atitiktų teisės aktus, todėl jam už 90 parų priteistinas 900 Eur žalos atlyginimas.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–12).

1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) reikalavimus vienam asmeniui, apgyvendintam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto.

2. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

3. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat vykdo teismų nutartis, sprendimus, užtikrina įstatymuose ar kitų teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį, taip pat į įstaigą perkeliami asmenys ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

4. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, taip pat priemonės indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuleistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TLK buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (toliau – ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), ji kasmet buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K ši įmonė toliau vykdo minėtus darbus.

5. Dėl kamerų įrengimo

Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) III skirsnyje įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yru apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisykles. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas, atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A-1230-502/2016). Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.

6. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo

Vadovaujantis TI taisyklių 14.1 punktu, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksnių atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

7. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²), praustuvas (apie 0,2 m²).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms., veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Be to, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, šiuo metu užuolaidos įrengtos, be kita ko, gyvenamosiose kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200, Nr. 217. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

8. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vielų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ii techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitveriami negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vielose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

9. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys, tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

10. Dėl temperatūros

Pagal HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrų gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

11. Dėl apšvietimo

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

12. Dėl neturtinės žalos

12.1. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

12.2. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimą įstatymas sieja su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė; būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 6–12)):

– 2018 m. balandžio 9 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 11 d. – 2018 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 302 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. balandžio 16 d. išvyko į Alytaus apskrities areštinę (toliau – ir Areštinė);

– 2018 m. gegužės 28 d. atvyko į Lukiškių TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 139 (plotas – 7,82 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 30 d. – 2018 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 139 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. birželio 4 d. išvyko į Areštinę;

– 2018 m. birželio 7 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 217 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. birželio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. birželio 9 d. – 2018 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 278 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. birželio 18 d. išvyko į Areštinę;

– 2018 m. birželio 21 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. birželio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 154 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. birželio 23 d. – 2018 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 154 buvo 2 asmeny;

– 2018 m. liepos 2 d. išvyko į Areštinę.

2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime „Dėl R. M. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 15–17):

2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) ir HN 134:2015 reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų apgyvendinimo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²)), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas, nuo 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos Lukiškių TI-K kamerose buvo pradėti vykdyti miegamųjų vietų (gultų) demontavimo darbai. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė 2 asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos, tai atitinka TI taisyklių 14.7–14.9 punktų ir Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m²; gyvenamosiose kamerose esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.

2.2. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 m² (0,8 m x 1,03 m). Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis PĮĮET reikalavimais, iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. TI taisyklių 14.1 punkte įtvirtinta, kad lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos.

Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamąsias kameras, išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

2.3. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,5 m². Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²).

2.4. Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 1 m x 1,42 m ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Dalyje Lukiškių TI-K kamerų buvo įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, o kamerose, kur nėra techninių galimybių įrengti tokias kabinas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

2.4. Pagal PĮĮET 17.3 punktą gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Vadovaujantis Instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Į dušo patalpas suimtuosius ir nuteistuosius veda tos pačios lyties pareigūnai.

2.5. Smulkūs Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušinių patalpų remonto darbai (pavyzdžiui, pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus ir gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.2015 m. remonto darbai buvo atliekami, be kita ko, kameroje Nr. 117.

3. Lukiškių TI-K 2018m. sausio 5 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-4 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią įmonė įsipareigojo nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 metus savo lėšomis ir darbo jėga atlikti sutartyje nurodytų Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą, išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbus, o Lukiškių TI-K įsipareigojo apmokėti už nurodytus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1.1 punktas); įmonė, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, pateikimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir Lukiškių TI-K nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; Lukiškių TI-K pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo darbas ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1 punktas) (b. l. 54–57).

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui R. M. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 2 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildyta kamera atmestini kaip nepagrįsti.

Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 302 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 139 (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 8 d. (2 asmenys kameroje Nr. 278), nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 278 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 154 (2 asmenys kameroje) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).

Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 30 parų.

5. Pareiškėjas skunde teigė, jog kamerose, kuriose buvo laikomas nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl jose nuolat tvyrojo nemalonus kvapas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge nenustato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K vėdinamas per langus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), todėl šiuo aspektu pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundėsi nešvara kamerose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 25 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-2269 (b. l. 23-25) nustatyta, kad kameroje Nr. 114 buvo vizualiai nešvarios durų grotos, tačiau tas trūkumas buvo ištaisytas (žr. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8)PA-3533 (b. l. 29-30)). Kiti aktai nėra aktualūs šiai bylai. Teismo vertinimu, šie pažeidimai nėra esminiai, todėl teismas juos tik įvertina kitų esminių pažeidimų kontekste. Pabrėžėtina, jog nors pareiškėjas pateikė vabalų gaišenas (b. l. 63), tačiau nėra jokių duomenų, kur jis juos gavo, todėl tai negalima vertinti kaip įrodymo.

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 90 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo R. M. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 90 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis