Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

2021-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-111-1081/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-09
Bylos Nr.
II-111-1081/2021
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00026-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Kristina Vorienė (pirm.)
Nukentėjusysis
V. Š.
Pažeidėjas
V. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-111-1081/2021Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00026-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 9 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Š.,dalyvaujant nukentėjusiajam V. Š.,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui D. D.,

administracinėn atsakomybėn traukiamai V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo V. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. vasario 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 10 d. nutarimu (toliau – skundžiamas nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo teisena ROIK 20127240057 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį V. V. atžvilgiu, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. V. padarė šį administracinį nusižengimą.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas nukentėjusiojo V. Š. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK) 2021 m. vasario 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK priimti kitą sprendimą. Taip pat nukentėjusysis prašo dėl patirtų nepatogumų ir išgyvenimų iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK priteisti 2000,00 Eur, o iš V. V. 500,00 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Skunde nurodė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. V. padarė ne tik ANK 417 straipsnio 2 dalyje, bet ir ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Nukentėjusiojo vertinimu, policijos pareigūnai tyrimą atliko šališkai ir neobjektyviai. Nebuvo atsižvelgta į jo prašymus dėl dalyvavimo apklausoje ir akistatos atlikimo. Kad V. V. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose matyti kampu važiuojamajai kelio daliai pastatytas ir užimantis apie pusę kelio juostos V. V. automobilis. V. V. užtverdama dalį kelio sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pažeidė jo Konstitucinę teisę laisvai judėti, juolab, kad pati V. V. 2021 m. vasario 3 d. teiktame paaiškinime pripažino, jog gatvė yra siaura. Be to, pasak nukentėjusiojo, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK priimti nutarimai pripažinti jį nukentėjusiuoju ir nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną prieštarauja vienas kitam.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė palikti skundžiamą nutarimą galioti. Nurodė, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina administracinio nusižengimo padarymo fakto. Institucijos vertinimu, administracinio nusižengimo teisena buvo vykdyta tinkamai, nepažeidžiant ANK nuostatų, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akistata nebuvo daroma dėl karantino metu taikomų apribojimų. Įrodymai buvo renkami kitais būdais, t. y. V. V. buvo užduoti klausimai dėl galimo nusižengimo, į kuriuos ji atsakė raštu.

V. V. atsiliepime į skundą nurodė, kad jos kaimynas V. Š. 3 mėnesius ją persekioja, stovi ant kelio ir filmuoja. Melagingai teigia, neva ji neleidžia jam pravažiuoti. Dėl V. Š. priekabiavimo ji negali ramiai išvažiuoti iš savo namų. Į bylą pateiktos nuotraukos yra pritrauktos ir neatitinka realaus atstumo. Pats V. Š. yra ne kartą užstatęs jai kelią ir neleidęs pravažiuoti, vertęs laukti po pusvalandį. Arba jai važiuojant dviračiu tyčia važiuoja ant jos ir varo į griovį.

Teismo posėdžio metu V. Š. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis nurodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 15.30 val. grįždamas namo pamatė skersai gatvės atidarytomis durelėmis stovintį V. V. automobilį, kuris trukdė pravažiuoti. Automobilis užėmė daugiau kaip pusę kelio juostos. Jis privažiavęs sustojo, nufilmavo situaciją. V. V. galimai buvo išlipusi iš automobilio uždaryti kiemo vartų. Automobilį ji visada laiko kieme. Kad pravažiuotų, jam teko važiuoti kelkraščiu. Kai jis pravažiavo, V. V. už poros minučių įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. V. V. taip automobilį užstatė piktybiškai. Patvirtino, kad konfliktai tarp jų su V. V. vyksta jau seniai. Į bylą pateiktos nuotraukos yra padarytos iš filmuotos medžiagos. Paties įrašo policijai nepateikė, policijos į įvykio vietą nekvietė, nes nematė būtinybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. V. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 23 d. ji atbuline eiga stūmėsi iš kiemo, kad savo 92 m. mamai į Pryšmančius nuvežtų pietus. Kai važiuoja pas mamą, niekada kiemo vartų neuždaro. Iš kiemo išvažiuoti neįvažiuojant į važiuojamąją kelio dalį neįmanoma. Besistumdama pamatė, kad atvažiuoja V. Š. ir ją filmuoja. Jis jos iš kiemo išvažiuoti neišleido, todėl ji stabtelėjo ir palaukė, kol V. Š. pravažiuos. Jis pravažiavo net nestabtelėjęs, kadangi nuo jos automobilio galo iki kelio krašto buvo pakankamas atstumas. V. Š. ją KET pažeidimu kaltina nepagrįstai.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK atstovas D. D. su pateiktu skundu nesutiko. Nurodė, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad V. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad tarp kaimynų V. Š. ir V. V. jau daug metų kyla nuolatiniai įvairaus pobūdžio konfliktai, todėl abiejų šalių parodymai vienas kito atžvilgiu yra šališki ir subjektyvūs, jais vadovautis nėra pagrindo. Iš į bylą pateiktos foto nuotraukos matyti, kad V. V. automobilis užima ne daugiau kaip pusę važiuojamosios kelio dalies. Pats pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pro minėtą automobilį pravažiavo. Taip pat iš foto nuotraukos matyti, kad automobilio priekis buvo nukreiptas į kiemo pusę, žibintai įjungti. Galimai V. V. atliko išvažiavimo iš kiemo manevrą. Vienareikšmiškai teigti, kad automobilis stovėjo nėra pagrindo.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kretingos policijos komisariate tyrėja. Nurodė, kad tyrė V. Š. pranešimą dėl galimai padarytų KET pažeidimų, t. y. stovėjimo kampu, trukdymo eismui bei chuliganiško vairavimo. Administracinė teisena buvo pradėta tik pagal 417 straipsnio 2 dalį dėl KET 146 ir 150.10 punktų galimo pažeidimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. užfiksavo kampu (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį, tačiau nei automobilio markės, nei modelio nenurodė. Pareiškėjas teigė, kad važiuodamas turėjo sustoti, įvertinti situaciją ir pravažiuoti. Prie pareiškimo buvo pateiktos 3 nuotraukos, tačiau tik viena iš jų buvo daryta 2020 m. gruodžio 23 d. Pradėjus teiseną, pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti duomenis, o V. V. – pateikti rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas prašė filmuoti paaiškinimus arba daryti akistatą, tačiau tas nebuvo padaryta, kadangi pagal Policijos generalinio komisaro įsakymą karantino metu prioritetas turi būti teikiamas elektroninių ryšių priemonėms. Įvertinus surinktus duomenis buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Atkreipė dėmesį į tai, kad KET 146 punktas numato transporto priemonės statymą. Šiuo atveju iš pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilio žibintai dega ir teigti, kad mašina stovėjo ilgesnį laiką nebuvo pagrindo. Konstatuoti, kad buvo padarytas KET 150.10 punkto pažeidimas (trukdymas važiuoti) taip pat nebuvo pagrindo, kadangi iš nuotraukos matyti, kad automobilis užėmė ne daugiau kaip pusę važiuojamosios dalies. Be to, pats V. Š. pareiškime nurodė, kad pravažiavo. 2021 m. vasario 10 d. nutarimu V. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi pareiškime jis nurodė, kad jam buvo trukdoma pravažiuoti. Kadangi protokolas nebuvo rašomas, reikėjo įforminti tą procesinį veiksmą. Dėl to, kad V. V. paaiškinimus pateikė vėliau, nei per nustatytą terminą, įtakos paaiškinimų vertinimui neturėjo, kadangi minėtas terminas buvo rekomendacinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-504-195/2011).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30,00 Eur iki 90,00 Eur. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. KET 146 punktas numato, kad statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas. KET 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede.

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena V. V. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kuri buvo pradėta gavus V. Š. pareiškimą apie tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 15.34 val. grįždamas namo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pamatė kampu į važiuojamosios dalies kraštą stovintį V. automobilį, kuris trukdė saugiai pravažiuoti, todėl teko važiuoti kelkraščiu. Pravažiavęs pamatė kaip iš kiemo išėjo V. V., įsėdo į automobilį ir išvažiavo. V. V. paaiškino, kad su KET pažeidimu nesutinka, kadangi jos vairuotas automobilis kampu į važiuojamąją dalį nestovėjo, automobilis judėjo, t. y. ji suko į dešinę, į savo kiemą. Automobilis niekam pravažiuoti netrukdė. Nutarime taip pat nurodyta, jog iš pateiktos pirmosios foto nuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas galimai Mercedes Benz markės automobilis, valstybinio numerio ženklo identifikuoti neįmanoma. Nuotraukoje matoma automobilio padėtis kelio atžvilgiu užima ne daugiau kaip pusę važiuojamosios dalies. Transporto priemonės žibintai įjungti, todėl iš nuotraukos nustatyti, kad automobilis paliktas stovėti ir, kad kitos transporto priemonės negali pro jį pravažiuoti, nėra galimybės. Be to, pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pro minėtą automobilį pravažiavo. Kitos dvi pateiktos nuotraukos su pareiškėjo užfiksuotu įvykiu nesusijusios. Įvertinus surinktus įrodymus buvo nutarta, jog V. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. V. Š. pateiktu skundu nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog V. V. padarė KET pažeidimus.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš į bylą pateiktos fotonuotraukos apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, matyti, kad joje užfiksuotas tamsios spalvos automobilis su įjungtais žibintais, kurio galinė dalis įvažiavusi kampu į vietinės reikšmės kelią ir užima ne daugiau kaip pusę jo pločio. Nors pateikta foto nuotrauka yra labai prastos kokybės ir iš jos neįmanoma nustatyti nei automobilio markės, nei valstybinių numerių, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtu automobiliu 2020 m. gruodžio 23 d. apie 15.30 val. naudojosi V. V.. Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar V. V. automobilį buvo palikusi stovėti kampu į važiuojamosios dalies kraštą ir dėl tokių savo veiksmų trukdė pravažiuoti kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju – nukentėjusiajam V. Š., ar ji tuo metu atliko manevrą.

Nukentėjusysis V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. buvo išlipusi iš automobilio ir palikusi kelioms minutėms stovėti foto nuotraukoje užfiksuotoje pozicijoje. Nurodė, kad minėtą epizodą jis nufilmavo ir iš vaizdo įrašo padarė foto nuotrauką, kurią vėliau pateikė pareigūnams. V. V. teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko su tuo, kad ji buvo išlipusi iš automobilio. Nurodė, kad tuo metu ji atliko manevrą. Vaizdo įrašas, kuriame galimai užfiksuotas KET pažeidimas, nei administracinį nusižengimą tyrusiems pareigūnams, nei teismui nebuvo pateiktas. Policijos pareigūnai į įvykio vietą taip pat nebuvo kviesti. Byloje be prastos kokybės foto nuotraukos bei prieštaringų V. V. ir V. Š. paaiškinimų, kurie jau daug metų tarpusavyje konfliktuoja, itin jautriai, perdėtai ir subjektyviai vertina vienas kito veiksmus, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. V. kaltę padarius KET pažeidimus, nėra. Kaip minėta, iš pateiktos foto nuotraukos matyti, kad automobilis buvo su įjungtais žibintais, todėl labiausiai tikėtina, kad jis nebuvo paliktas stovėti ilgesniam laikui. Tikėtina ir V. V. pateikta versija, kad ji tuo metu išvažinėjo iš savo kiemo, iš kurio kaip paaiškino išvažiuoti atbuline eiga neįvažiuojant į važiuojamąją kelio dalį negalima, ir sustojusi laukė kol V. Š. pro ją pravažiuos. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų V. V. ar V. Š. parodymus ir, kurie objektyviai patvirtintų įvykio aplinkybes, kaip minėta byloje nėra.

Iš paties V. Š. paaiškinimų nustatyta, kad jis pro foto nuotraukoje užfiksuotoje pozicijoje buvusį V. V. automobilį pravažiavo. Įvertinus byloje pateiktą foto nutorauką, kurioje fiksuotas galimas nusižengimas, prieštaringus V. V. ir V. Š. parodymus, į tai, kad byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog pagrindo nustatyti, kad V. V. piktybiškai buvo pastačiusi automobilį, pažeisdama KET ir tokiu būdu trukdė kitų transporto priemonių eismą, nėra.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, sprendžia, jog byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamos V. V. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. Š. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė