- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- eA-1063-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02846-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos kariuomenė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje (toliau – ir Ekspertizės komisija, KMEK) 2022 m. birželio 21 d. ekspertinį nutarimą Nr. 1838 (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Ekspertizės komisiją klausimą dėl pareiškėjo G. V. tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ekspertizės komisija priėmė Nutarimą, kurio pagrindu 2022 m. birželio 21 d. išdavė ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1838 (toliau – ir Pažyma), kuria pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo pripažintas tinkamu karo tarnybai, nurodant, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti darbą, susijusį su krovinių tvarkymu rankomis, taip pat nerekomenduojama dirbti darbą, kuriame pasikartoja stereotipiniai darbo judesiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su Nutarimu nesutiko, nes jo sveikatos būklė Ekspertizės komisijos buvo vertinta aplaidžiai, neatsižvelgiant į jam nustatytas ar tikslinamas diagnozes, be to, jo sveikatos patikrinimas dar nebuvo baigtas, kadangi KMEK įpareigojo atlikti papildomus tyrimus, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3. Pareiškėjas teigė, jog, atlikus jo, kaip šauktinio, sveikatos būklės patikrą, buvo nurodyta, kad jis nuolat jaučia (duomenys neskelbtini), yra kitų sveikatos sutrikimų, kurių diagnozės turi būti tikslinamos, todėl Ekspertizės komisijos medikai jį įpareigojo (žodžiu, trumpąja žinute) atlikti papildomus tyrimus. Dalį sveikatos tyrimų pareiškėjas jau atliko ir apie tai informavo KMEK, kiti tyrimai buvo paskirti 2022 m. liepos 18 d. Pareiškėjui yra paskirtos specialios mankštos, kurių kursas prasidės tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., o pabaigus šių mankštų kursą, vėl lauks vizitai pas gydytojus bei papildomi tyrimai. KMEK priėmė Nutarimą dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai net nesulaukus, kol bus atlikti paskirti papildomi tyrimai bei bus gauti medicininiai išrašai su gydytojų išvadomis. Ekspertinė komisija nepateikė pareiškėjui nei Nutarimo, nei KMEK medicinos dokumentų, nors jis kreipėsi į Ekspertizės komisiją el. paštu. Pareiškėjas neneigė turintis sveikatos problemų, ne kartą konsultuotas bei tirtas dėl (duomenys neskelbtini) skausmo, nuolat vartoja vaistus nuo skausmo, jam paskirtos ir reabilitacinės procedūros (specialios mankštos), kadangi pareiškėjas jau nebegali gyventi be vaistų nuo skausmo. Pareiškėjas vertino, jog esant tokiems sveikatos rodmenims, jis turėjo būti siunčiamas išsamesniems tyrimams, tikslinamos diagnozės, laukiama medikų išvadų ir tik po to sprendžiama dėl jo tinkamumo tarnybai. Ekspertinė komisija pripažino pareiškėjo judėjimo apribojimus ir Pažymoje, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti darbą, susijusį su krovinių tvarkymu rankomis, taip pat nerekomenduojama dirbti darbą, kuriame pasikartoja stereotipiniai darbo judesiai (duomenys neskelbtini), tačiau nepaisant to, nusprendė, kad jis karo tarnybai pripažintas tinkamu.
4. Pareiškėjas aptarė jam diagnozuotas ligas ir laikėsi pozicijos, jog jo tinkamumas tarnybai turėjo būti sprendžiamas individualiai, vertinant objektyvią būklę, medicininių dokumentų duomenis (būklės sunkumą, eigą, kontrolės lygį, papildomų tyrimų rodmenis), profesinę riziką, aplinkos sąlygas, trukmę ir pan. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 2, 11, 24, 26, 29, 31 punktais ir teigė, kad KMEK gydytojai atliko neišsamius tyrimus, neteisingai ir netiksliai įvertino tyrimų rezultatus, nesulaukė ir nevertino papildomų tyrimų išvadų, nepašalino prieštaravimų dėl turimų asmens sveikatos būklės duomenų, todėl neteisingai konstatavo pareiškėjo tinkamumą tarnybai. KMEK neatliko medicininių kriterijų vertinimo pagal realią jo sveikatos būklę, atliekant pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, nesilaikė Nuostatuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tokie KMEK veiksmai yra nesuderinami su teisingumo, objektyvumo bei sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal D sveikatos grupę su 5 laipsnio apribojimu.
7. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 65 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 22, 26, 27, 42 punktais ir Įsakymu patvirtintais Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – ir Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Kriterijai sudaryti iš kelių dalių: 1) Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų lentelė (toliau – ir Kriterijų lentelė), kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), minėtoje lentelėje susirgimai ir patologinės būklės sugrupuoti į punktus, priskirtas atitinkamas apribojimo laipsnis bei pagal karo tarnybos rūšis suskirstytos skiltys, kuriose nurodoma ar asmuo pagal turimą susirgimą (patologinę būklę) yra tinkamas, tai karo tarnybos rūšiai; 2) Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimai, kuriuose pateikiami paaiškinimai kaip tiriamiesiems pagal turimus susirgimus (patologines būkles) taikomi Kriterijų lentelės atitinkami punktai (papunkčiai); 3) Karinių specialybių, kurias turintiems asmenims taikomi profesinės karo tarnybos karių sveikatos reikalavimai, sąrašas; 4) Sveikatos būklės įvertinimo metodika, kuri apibrėžia sveikatos grupes ir apribojimo laipsnius, taikomus nustatant tinkamumą tikrajai karo tarnybai, tarnybai šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kadangi pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jo sveikatos būklė ir tinkamumas vertinamas pagal Kriterijų lentelės 1 skiltį. Sveikatos grupę nustato KMEK pakomisės pirmininkas, įvertinęs KMEK pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę (Nuostatų 32 p., 33 p.). Sveikatos būklės įvertinimo metodikoje pateikta Sveikatos grupių lentelė, kurioje sveikatos grupės (raidinė reikšmė) priskiriama atitinkamam apribojimo laipsniui (skaitinė reikšmė). Vertinant asmenų sveikatos būklę visada yra vertinami ir kitų gydymo, sveikatos priežiūros institucijų medicininiai dokumentai, o esant prieštaravimams atliekami papildomai tyrimai arba pasisakoma, kodėl vadovaujamasi vienais ar kitais duomenimis. Pareiškėjui KMEK 2022 m. balandžio 5 d.–2022 m. birželio 21 d. buvo atliekama karinės medicinos ekspertizė. Medicinos ekspertizės akto Nr. 1838/2022 23 psl. yra pareiškėjo skundžiamas Nutarimas ir aukščiau pateikta ekspertinių išvadų lentelė, kurioje pateikiamos gydytojų išvados. Nutarimas buvo pagrįstas iš esmės pareiškėjo turimais dviem susirgimais: (duomenys neskelbtini) skirtas 3 apribojimo laipsnis, ekspertinė išvada „tinkamas“. (duomenys neskelbtini) skirtas 5 apribojimo laipsnis, nustatytos rekomendacijos, ekspertinė išvada „tinkamas“. Kitų pareiškėjo turimų susirgimų, kurie lemtų netinkamumą privalomai pradinei karo tarnybai, nebuvo nustatyta.
9. Atsakovas vertino, jog nėra ginčo dėl pareiškėjo turimų ligų, kadangi tiek pareiškėjo nurodytos turimos ligos, tiek KMEK, atlikusi karinę medicinos ekspertizę, nustatė tas pačias ligas. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Nutarimas buvo priimtas dar neturint visų tyrimų atsakymų, kuriuos įpareigojo atlikti pati KMEK. Pareiškėjui buvo paskirti papildomai tyrimai viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (trečio lygio sveikatos priežiūros įstaigoje) ir tyrimų rezultatus jis turėjo pristatyti iki 2022 m. birželio 6 d. Nors pats pareiškėjas tyrimų rezultatų nepristatė, tačiau KMEK juos gavo per Lietuvos elektroninį sveikatos portalą (toliau – ir esveikata.lt), tai patvirtina Medicinos ekspertizės akto 16–17 psl. esantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Atsakymas į siuntimą (E027-ats.), kuriuo buvo vadovaujamasi nustatant tinkamumą privalomajai pradinei karo tarnybai. Pareiškėjas buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) konsultacija. Šių papildomų tyrimų rezultatai yra Medicinos ekspertizės akto 15 psl. VšĮ Ukmergės ligoninės 2022 m. balandžio 6 d. Diagnostinio tyrimo aprašymas (E027-va.) ir Medicinos ekspertizės akto 21 psl. VšĮ Ukmergės ligoninės 2022 m. balandžio 8 d. Ambulatorinio apslankymo aprašymas (E025.). Taigi visų papildomų tyrimų, į kuriuos pareiškėjas buvo siųstas, atsakymus KMEK gavo ir juos įvertino. Tarp KMEK gydytojų padarytų išvadų ir gautų atsakymų iš papildomo pareiškėjo ištyrimo rezultatų jokių prieštaravimų nėra, jie iš esmės sutampa.
10. Atsakovas nurodė, jog po priimto Nutarimo Ekspertinė komisija nei per esveikata.lt, nei iš paties pareiškėjo nėra gauta jokių papildomų medicininių dokumentų, kuriuos būtų galima papildomai įvertinti, nėra gauta ir pareiškėjo prašymo dėl pakartotinės karinės medicinos ekspertizės atlikimo. Nuostatų 42 punkte nustatyta, kad tik gavus papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), komisijos pirmininkas privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą. Karinės medicinos ekspertizės metu buvo išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, teisingai nustatytas tinkamumas atlikti karo tarnybą bei priimtas pagrįstas Nutarimas, o KMEK gydytojai karinės medicinos ekspertizės metu su pareiškėju elgėsi tinkamai, profesionaliai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, atidžiai laikėsi specifinę – medicininę sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. V. skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnybos vykdomą jo šaukimo į privalomąją karo tarnybą procedūrą ir uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti jį į karo tarnybą.
12. Teismas nustatė, jog pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė atlikta Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2022 m. balandžio 5 d.–2022 m. birželio 21 d., o Nutarimas priimtas 2022 m birželio 21 d., kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal D sveikatos grupę su 5 laipsnio apribojimu. Ekspertinė komisija, vadovaudamasi Įsakymu, ir remdamasi Nutarimu, 2022 m. birželio 21 d. priėmė Pažymą, kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę.
13. Teismas vadovavosi Įstatymo 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 15, 20 dalimis, 5 straipsnio 2–3 dalimis, 6 straipsnio 6 dalimi, 36 straipsniu, Nuostatų 5.2, 12, 22, 24, 26–27, 33 punktais, nustatė, kad Medicinos ekspertizės aktas pildomas vadovaujantis Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija).
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui siuntimas atlikti medicinos ekspertizę išduotas pagal Nuostatų 12 punktą, t. y. kaip prievolininkui, šaukiamam į privalomąją karo tarnybą. Nutarimu ir Pažymos pareiškėjas privalomajai karo tarnybai pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį. Pareiškėjui 5 apribojimo laipsnis nustatytas susumavus Ekspertinės komisijos gydytojų specialistų nustatytus dviejų skirtingų ligų apribojimo laipsnius. Pareiškėjui sveikatos grupė D nustatyta Ekspertinės komisijos pakomisės pirmininko, įvertinus Ekspertinės komisijos pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę. D sveikatos grupė atitinka 5 apribojimo laipsnį.
15. Teismas nustatė, kad Nutarimas buvo pagrįstas 2 pareiškėjo turimais susirgimais: (duomenys neskelbtini) skirtas 3 apribojimo laipsnis, ekspertinė išvada „tinkamas“; (duomenys neskelbtini) skirtas 5 apribojimo laipsnis, nustatytos rekomendacijos, ekspertinė išvada „tinkamas“. Kitų pareiškėjo turimų susirgimų, kurie nulemtų netinkamumą privalomai karo tarnybai, nebuvo nustatyta. Pareiškėjui buvo paskirti papildomi tyrimai VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (trečiojo lygio sveikatos priežiūros įstaigoje). Tyrimų rezultatų pareiškėjas nepristatė iki 2022 m. birželio 2 d., jie buvo gauti per esveikata.lt, kas patvirtinta Medicinos ekspertizės akte (16–17 psl.) esantis Santaros klinikų atsakymas į siuntimą (E027-ats.), kuris buvo vertintas, nustatant tinkamumą privalomai pradinei karo tarnybai. Pareiškėjas buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) konsultacija. Šių tyrimų rezultatai atsispindi Medicinos ekspertizės akte (15 psl.). VšĮ Ukmergės ligoninės 2022 m. balandžio 6 d. diagnostinio tyrimo aprašymas (E027-va.) ir Medicinos ekspertizės akto 21 psl. VšĮ Ukmergės ligoninės 2022 m. balandžio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (E025). Teismas vertino, jog visi papildomų tyrimų atsakymai buvo gauti ir Ekspertinės komisijos įvertinti, priimant Nutarimą. Teismas pažymėjo, kad nėra prieštaravimų tarp KMEK gydytojų padarytų išvadų ir atsakymų, gautų dėl papildomo pareiškėjo ištyrimo. Atsakovas po priimto Nutarimo negavo iš pareiškėjo ar per esveikata.lt papildomų medicininių dokumentų, kuriuos galima būtų papildomai įvertinti, negautas pareiškėjo prašymas dėl pakartotinės medicinos ekspertizės atlikimo.
16. Teismas vadovavosi Metodikos 3 punktu, įvertino į bylą pateiktą Medicinos ekspertizės aktą ir nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jo sveikatos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad Nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės. Atsakovas, priimdama Nutarimą, rėmėsi nepaneigtomis gydytojų išvadomis, kitų sveikatos įstaigų pateiktais duomenimis, buvo išanalizuotos pareiškėjo buvusios / esamos ligos, išnagrinėti jo sveikatos sutrikimai ir dėl nustatytos nugaros skausmų diagnozės rekomenduota jo neskirti į karines pareigybes, kurias atliekant vykdomas krovinių tvarkymas arba pasikartoja stereotipiniai darbo judesiai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nusprendė, kad Ekspertizės komisija, 2022 m. birželio 21 d. priimdama Nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo. Teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.
III.
18. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Ekspertinės komisijos Nutarimą, įpareigoti Ekspertizės komisiją klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomai gautus medicininius duomenis ir prašo juos priimti bei įvertinti nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas advokato teisinei pagalbai.
19. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, ir teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad Ekspertinės komisijos medikai pareiškėją įpareigojo atlikti papildomus tyrimus ir Nutarimo priėmimo dieną tik dalis pareiškėjo sveikatos tyrimų buvo atlikti, apie tai informuota KMEK, o kiti tyrimai buvo paskirti atlikti tik 2022 m. liepos–rugpjūčio mėnesį, pareiškėjui buvo paskirtos specialios mankštos, kurių kursas turėjo prasidėti tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., o pabaigus šių mankštų kursą, vėl laukė vizitai pas gydytojus bei papildomi tyrimai. Tai reiškia, kad dalis sveikatos duomenų KMEK priimant Nutarimą buvo neįvertinti, todėl ir teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu. KMEK yra vienintelė institucija, kuri įgaliota tikrinti šauktinių sveikatos būklę ir nustatyti, ar šauktinis yra tinkamas atlikti karo tarnybą. KMEK veiksmai yra nesuderinami su teisingumo, objektyvumo bei sąžiningumo principais. Kadangi Nutarimas buvo priimtas įvertinus tik dalį gautų papildomų tyrimų rezultatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo ištirta objektyviai, visapusiškai, teisingai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo įsitikinimu, pagrįstas ir teisėtas KMEK Nutarimas galėjo būti priimtas tik įvertinus visus papildomus sveikatos duomenis.
20. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad Nutarimas buvo pagrįstas dviem pareiškėjo turimais susirgimais, o kitų pareiškėjo turimų susirgimų, kurie nulemtų netinkamumą privalomai karo tarnybai, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas nurodo, kad teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė baigti pasiruošimą administracinės bylos nagrinėjimui ir pasiūlė skirti nagrinėti bylą viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. spalio 24 d. 9 val. 00 min. Iki baigiant pasiruošimą administracinės bylos nagrinėjimui pareiškėjas dar nebuvo gavęs papildomų medicininių duomenų, kuriuos būtų galima papildomai įvertinti. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo nustatyta gydytojo rekomendacija, pagal kurią jis dirbti gali tik iki 2024 m. rugsėjo 14 d., negali kelti daugiau 15 kg, išduotas siuntimas konsultuoti dėl reabilitacinio gydymo (apeliacinio skundo priedas Nr. 1). Pareiškėjas 2022 m. spalio 20 d. vėl buvo konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini) skausmų, o, įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, buvo nustatyta, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo priedas Nr. 2). Pareiškėjas tęsė papildomus tyrimus bei gydymą, o 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į KMEK su prašymu dėl pakartotinės karinės medicinos ekspertizės atlikimo (apeliacinio skundo priedas Nr. 3). Pareiškėjas iki šiol nėra gavęs atsakymo į šį prašymą. Šiuo metu pareiškėjo sveikatos būklė labai pablogėjusi, (duomenys neskelbtini). Papildomi medicininiai duomenys buvo gauti 2022 m. spalio 20 d., t. y. teismui jau baigus pasirengimą administracinės bylos nagrinėjimui ir likus vos kelioms dienoms iki teismo paskirto bylos nagrinėjimo 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje. Todėl, pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas gautus papildomus medicininius duomenis įvertinti ir atlikti pareiškėjui pakartotinę karinės medicinos ekspertizę (Nuostatų 42 p.).
21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Nutarimas nėra pagrįstas visais diagnostiniais tyrimais ir gydytojų konsultacijomis, todėl neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės ir yra nepagrįstas. Todėl yra teisinis pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nurodo, kad jis nereiškė teismui reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl priimto sprendimo pagrįstumas kelia abejonių. Teismas sprendimą priėmė pakankamai neįsigilinęs į pareiškėjo skundo argumentus bei reiškiamus reikalavimus.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas yra pagrįstas, išsamus ir teisėtas. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą, teikto teismui, argumentus, susijusius su reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2412-602/2020 ir teigia, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad Ekspertizės komisija Nutarimą priėmė išanalizavusi tik dalį duomenų ir nesulaukusi, kol bus atlikti visi pareiškėjui skirti papildomi tyrimai. Pareiškėjas nenurodo nei kokos dalies duomenų KMEK neanalizavo, nei kokių papildomų tyrimų rezultatų nebuvo sulaukta. Pagal apeliacinio skundo argumentus nėra aišku apie kokius papildomus KMEK paskirtus tyrimus, kuriems vizitai suplanuoti 2022 m. liepos–rugpjūčio mėnesį, yra kalbama. Iš bendro pobūdžio kaltinimų nėra įmanoma suprasti, kokius gydytojų veiksmus pareiškėjas skundžia ir laiko pažeidžiančiais Nuostatų ar Kriterijų reikalavimus. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog Nutarimas buvo priimtas neturint visų tyrimų atsakymų, kuriuos įpareigojo atlikti pati KMEK, pakartoja bylos duomenis apie tyrimų rezultatų gavimą iš esveikatos.lt, o ne iš pareiškėjo ir pažymi, kad jokie vėlesni papildomi tyrimai dėl diagnozės tikslinimo nebuvo paskirti, kitų sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos ligos iš esmės sutampa su KMEK nurodytomis pareiškėjo turimomis ligomis.
25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į KMEK dėl pakartotinės karinės medicinos ekspertizės atlikimo, tačiau šis prašymas ir prie jo pridėti papildomi medicininiai dokumentai nėra šio ginčo dalykas. Jokie nauji pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai taip pat negali būti vertinami, nes jais nebuvo remtasi priimant Nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2022 m. birželio 21 d. ekspertinio nutarimo, kurio pagrindu išduota pažyma Nr. 1838, pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamu Nutarimu patvirtinta, kad pareiškėjas G. V. yra pripažintas tinkamu karo tarnybai, nurodant, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti darbą, susijusį su krovinių tvarkymu rankomis, taip pat nerekomenduojama dirbti darbą, kuriame pasikartoja stereotipiniai darbo judesiai (duomenys neskelbtini).
27. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus dokumentus: 2 ekrano nuotraukas iš e.sveikata (2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. spalio 20 d.), 2022 m. lapkričio 17 d. prašymo dėl pakartotinės karinės medicinos ekspertizės atlikimą kopiją, 2022 m. lapkričio 18 d. el. laiško kopiją, 5 ekrano nuotraukas iš e.sveikata (juose nurodyta informacija apie 2022 m. lapkričio 21 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. spalio 20 d. vykusius vizitus pas gydytojus ir konsultacijas).
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprijungia prie bylos pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų, nes teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl nauji įrodymai apie įvykius, įvykusius iki byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str. 3 d.), o kita dalis dokumentų peržengia nagrinėjamos bylos ribas (informacija apie vėliau pateiktus prašymus atlikti pakartotinę ekspertizę ir kt.). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.). Tokia sąsaja nustatoma atsižvelgiant į administracinės bylos ribas, kurias nulemia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2022 m. birželio 21 d. ekspertinio nutarimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus (pareigoti Ekspertizės komisiją klausimą dėl jo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo) teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios ginčo ribos lemia byloje atliktų ir tikrinamų veiksmų apimtį ir bylos ribas.
29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis) ir teisės normomis, todėl panaikinti jo nėra pagrindo.
30. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neįsigilinęs į pareiškėjo skundo argumentus bei reiškiamus reikalavimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
31. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pasisakydama apeliaciniame skunde nurodytais aspektais.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatuoja, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas surinktus įrodymus ir konstatuotas faktines aplinkybes galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, spręsdamas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados. Atitinkamai, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde atskirai įvardintų argumentų.
34. Byloje skundžiamame Nutarime nurodyta, kad pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini) skirtas 3 apribojimo laipsnis, ekspertinė išvada „tinkamas“, (duomenys neskelbtini) skirtas 5 apribojimo laipsnis, nustatytos rekomendacijos, ekspertinė išvada „tinkamas“. Kitų pareiškėjo turimų susirgimų, kurie lemtų netinkamumą privalomai pradinei karo tarnybai, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiais teiginiais nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo argumentus, jog Nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai, buvo priimtas nesulaukus visų papildomų tyrimų išvadų.
35. Karinės medicinos ekspertizės nuostatai nustato, kad jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė (Nuostatų 29 p.). Asmenims, siunčiamiems ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės, išduodamas sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos siuntimas (Nuostatų 30 p.). Papildomus tyrimo, konsultacijos ar patikslintos diagnozės duomenis Komisijos gydytojas naudoja priimdamas ekspertines išvadas (Nuostatų 31 p.).
36. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo atveju buvo atliekami papildomi tyrimai. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas papildomai buvo tirtas (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 6 d. diagnostinio tyrimo aprašymas Nr. 4616003153), (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 25 d. diagnostinio tyrimo aprašymas Nr. 4770995193), jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas) ir tretinio lygio (duomenys neskelbtini) konsultacija (2022 m. birželio 6 d. atsakymas į siuntimą) ir kt. Nors pareiškėjas tyrimų rezultatų nepristatė Ekspertizės komisijai, tačiau Ekspertizės komisija juos gavo per Lietuvos elektroninį sveikatos portalą (esveikata.lt), įtraukė į pareiškėjo medicinos ekspertizės aktą Nr. 1838/2022, vertino priimdama Nutarimą. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie negautus atsakymus į tyrimus yra abstraktaus pobūdžio (nenurodoma konkrečiai, koks siuntimas buvo išrašytas ir atsakymas į jį negautas), nepatvirtinti į bylą pateiktais įrodymais ir paneigti į bylą atsakovo pateiktais siuntimų ir atsakymų į juos įrodymais. Pažymėtina, kad Ekspertizės komisijai priimant Nutarimą, nebuvo prieštaravimų dėl turimų asmens sveikatos būklės duomenų, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokie įrodymai paneigia Nutarime konstatuotą privalomai pradinei karo tarnybai aktualią pareiškėjo sveikatos būklę.
37. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie prašymą dėl pakartotinės karinės medicinos ekspertizės atlikimo nagrinėjamoje byloje ir sveikatos būklės pablogėjimą nepaneigia Nutarimo teisėtumo jo priėmimo momentu, nes Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 21 d., o prašymą dėl pakartotinės karinės medicinos ekspertizės atlikimo, pareiškėjo teigimu, jis pateikė 2022 m. lapkričio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo motyvai vertintini kaip techniniai netikslumai ir neturėjo įtakos teisingam, teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
39. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
41. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
42. Kadangi pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui grąžintina 3,75 Eur žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą, permoka (15 Eur – 11,25 Eur = 3,75 Eur). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui G. V. žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus 75 ct).
Nutartis neskundžiama.