- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-171-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00142-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1763-291/2023 pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro atsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. G. kreipėsi į apylinkės teismą su skundu dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022-12-08 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-04-08 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. G. skundą kaip nenagrinėtiną apylinkės teisme civilinio proceso tvarka.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorės R. T. atsakymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), skundas nėra išnagrinėtas, nesusipažinta su pateiktomis R. G. (duomenys neskelbtini) G. P. išvadomis, (duomenys neskelbtini) dokumentais, Valstybinė įmonė valstybės žemės fondas pateiktais dokumentais. Prašo įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorą ginti viešąjį interesą, 5 metus vykdomą valstybės pareigūnų teisėsaugos pareigūnų neteisėtus veiksmus pripažinti kaip galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš sąžiningai ginančią Lietuvos pilietę R. G. savo pažeistas teises dėl neteisėto 26 arų žemės sklypo nusavinimo pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos suformuluotas reikalavimas yra abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio, be to, nenumatyta tokių procesinių prokuroro veiksmų apskundimo bendrosios kompetencijos teismui galimybė. Pažymėtina, kad prokurorai, nagrinėdami pareiškėjos R. G. pateiktus skundus, įskaitant ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, pateikė pareiškėjai atsakymus, kurie yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir yra neskundžiami.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja R. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. 2022 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad: „Nesutikdama su Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro atsakymu, jį galite skųsti bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos“.
5.2. Iš aukščiau nurodyto yra akivaizdu, jog prokurorė tikrai žino, kad apskundimo galimybė yra. Teismas turėjo išnagrinėti R. G. skundą iš esmės. Teismas negali užkirsti kelio R. G. pasinaudoti prokurorės nurodyta teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
Apeliantė po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateikė didelės apimties naujus įrodymus: 2023 m. sausio 31 d. ((duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 1 d. ((duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 7 d. ((duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), 2023 m. kovo 9 d. ((duomenys neskelbtini)).
CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nesuformulavo prašymo priimti į bylą šiuos įrodymus, taip pat nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teisme ir kuo šie įrodymai susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl prokuroro atsakymų panaikinimo kaip nenagrinėtiną apylinkės teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.
Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą, skundą) pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą, skundą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009).
CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šių proceso teisės normų pagrindu darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m .spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).
Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31-40 punktai). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Taigi, prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų: palikti galioti nutarimą arba panaikinti nutarimą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 44 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 19 straipsnio 5 dalimi, aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, jog bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į apylinkės teismą su skundu dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022-12-08 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-04-08 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK nenumatyta tokių procesinių prokuroro veiksmų apskundimo bendrosios kompetencijos teismui galimybė. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prokurorai, nagrinėdami pareiškėjos R. G. pateiktus skundus, įskaitant ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, pateikė pareiškėjai atsakymus, kurie yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, ir yra neskundžiami. Kaip minėta šios nutarties 17-18 punktuose, apskundimo objektu gali būti tik prokuroro ir aukštesniojo prokuroro priimti nutarimai, o teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.