- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1071-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02184-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurilė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FSTS“
- Trečiasis asmuo
- „I. M.“, „Kapi - Trans“, „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurilė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FSTS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurilė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurilė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „FSTS“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys „I. M.“, „Kapi - Trans“, „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2420 Eur skolą, 46,11 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40 Eur išlaidų kompensavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, nes atsakovė kreipėsi dėl paslaugų atlikimo ir su atsakove 2022 m. birželio 21 d. buvo sudaryta transporto užsakymo - sutartis, kuriuos pagrindu ji už 2420 Eur atlygį įsipareigojo suteikti atsakovei krovinio pervežimo paslaugas atsakovės nurodytu adresu. Šalys susitarė, kad atsakovė apmokės sąskaitą per 30 dienų. Savo sutartinius įsipareigojimus įvykdžiusi pagal 2022 m. birželio 21 d. transporto užsakymo - sutartį, atsakovei 2022 m. birželio 23 d. išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą - faktūrą sutartai sumai, tai yra 2420 Eur, tačiau atsakovė neapmokėjo. Atsakovei laiku neapmokėjus už suteiktas paslaugas, 2022 m. spalio 14 d. ragino atsakovę atsiskaityti elektroniniu paštu, tačiau skola liko nesumokėta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 2420 Eur skolą, 46,11 Eur palūkanas, 40 Eur papildomą sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2506,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovė nenurodė aplinkybės, kad vežamas krovinys buvo apgadintas. Šiuo atveju ieškovė pasinaudojusi formaliu ir neargumentuotu draudimo bendrovės sprendimu kreipėsi į teismą su nepagrįstu ieškiniu. Teigia, kad šiuo atveju būtent atsakovė patyrė 2000 Eur nuostolius dėl krovinio apgadinimo, krovinio apgadinimo aplinkybes paaiškino vilkiko vairuotojas, nurodydamas, kad įrenginys lūžo gabenant jį ant viaduko, tai yra dėl transportavimo. Teigia, kad šiuo atveju vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, dėl ko krovinys buvo apgadintas.
Šalies argumentai
4. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovės priteisti 2000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2022 m. birželio 21 d. su ieškove sudarė transporto paslaugų užsakymo sutartį dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo pargabenti gamybos įrangą (filtrą), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už krovinio parvežimą 2420 Eur atlygį. Nurodė, kad krovinio pervežimui ieškovė pasamdė faktinę vežėją - Lenkijos Respublikos bendrovę „Kapi – Trans“. Krovinį Lenkijos Respublikoje pakrovė siuntėja - I. M., o jį priėmė vežti ir sutvirtino „Kapi – Trans“ vairuotojas. Krovinys 2022 m. birželio 23 d. buvo pristatytas, tačiau sugadintas ir pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kad vežamas filtras lūžo per pusę, apatinės filtro tvirtinimo detalės išplėštos bei sulankstytos, nutraukta viršutinė filtro dalis. Krovinį pristatęs vairuotojas paaiškino, kad gamybos įranga lūžo vežimo metu, netoli Klaipėdos miesto, posūkyje ant viaduko. Apie pažeisto krovinio pristatymą nedelsiant informavo ieškovę telefonu, o 2022 m. birželio 27 d. išsiuntė pretenziją ir ieškovę informavo, kad kol nėra išspręstas nuostolių kompensavimo klausimas, atsisako priimti ieškovės išrašytą sąskaitą už atliktas paslaugas. Nurodo, kad ieškovė savo atsakomybę yra apdraudusi ERGO Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartimi ir kartu su savo draudiku ERGO Insurance SE Lietuvos filialu žalos atlyginimo klausimą sprendė ilgiau nei du mėnesius. Per visą šį laiką atsakovės veikla buvo visiškai sustojusi, kadangi nepriėmus sprendimo dėl įvykio, sugadintas krovinys negalėjo būti nei naudojamas, nei remontuojamas. Teigia, kad ieškovė savo, kaip vežėjos, atsakomybės dėl krovinio neprisiėmė ir į jokius kompromisus nesileido. 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovės draudimo bendrovė ERGO priėmė sprendimą dėl įvykio ir nurodė, kad remiantis draudimo ekspertine išvada, kurią atliko nepriklausomas vertintojas, krovinio apgadinimas yra ne vežėjo (ieškovės), o siuntėjo atsakomybė.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo su atsakovės prieštaravimais nesutinka ir prašo atsakovės prieštaravimų argumentais dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10532-1182/2022 nesivadovauti ir laikyti šiuos prieštaravimus visiškai nepagristais, pateiktais tikslu tik užvilkinti bylos nagrinėjimą, veikti prieš spartų procesą byloje ir sukelti ieškovei papildomą bylinėjimosi išlaidų naštą, ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu tenkinti visiškai ir byloje priimti galutinį sprendimą, kuriuo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m lapkričio 10 d. sprendimas būtų paliktas galioti nepakeistu ir priteisti iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovės priešieškinį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad ji neatliko krovinio (filtro) pakrovimo į užsakytą atvirą transportą, nes krovinys buvo pateiktas ir pakrautas būtent siuntėjo, tai yra I. M. M. O., pervežimui pas gavėją, tai yra atsakovę. Filtras transportavimui buvo perduotas be pakuotės, į transporto priemonę pakrautas ant dviejų medinių sijų ir per viršų sutvirtintas diržais. Mano, kad atsakovė nepagrįstai siekia išvengti atsiskaitymo su ja ir nepagrįstai reikalauja 2000 Eur nuostolių, kurių pati negali pagrįsti jokiais rašytiniai įrodymais. Nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog CMR konvencijoje yra aiškiai apibrėžtos vežėjo atsakomybės ribos. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) punkte numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Taigi, įstatymo leidėjas labai aiškiai numatė, jog vežėjo atsakomybė kyla ir sugadinus krovinį jį pakraunant ar iškraunant, jeigu po krovinio perdavimo jam jis tai daro pats.
6. Trečiasis asmuo ERGO teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė nėra atsakinga už krovinio sugadinimus. Papildomai pažymėjo, jog įvykio ištyrimui ERGO kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Smart claims“, kuri pateikė išvadą dėl krovinio sugadinimo, kurioje nurodyta, jog krovinys transportavimui buvo perduotas be pakuotės, į transporto priemonę pakrautas ant dviejų medinių sijų ir per viršų sutvirtintas diržais. Ventiliatorius buvo ant medinio padėklo. Transportavimo metu filtras sulūžo centrinėje dalyje, gavėjas šią aplinkybę pažymėjo CMR važtaraštyje. Pervežimo metu per vidurį lūžo filtro rėmas, dėl ko deformavosi šoniniai, viršutiniai skydai bei vidiniai elementai. Uždaroji akcinė bendrovė „Smar claims“ nustatė, kad įrenginio svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą ilgį (pavyzdžiui panaudojant medinį padėklą ar papildomas medines sijas), o transportavimo metu jo korpusas sulūžo dėl nuosavo svorio poveikio, todėl atsižvelgiant į specialisto pateiktą išvadą 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės atsakomybė buvo atmesta, todėl ERGO nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos dėl minėto įvykio.
7. Kiti tretieji asmenys apie bylą buvo informuoti tinkamai, atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-10532-1182/2023, kuriuo iš atsakovės nuspręsta priteisti 2420 Eur skolą, 46,11 Eur palūkanų, 40 Eur papildomą sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2506,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei, atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir priteisė iš atsakovės 20,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
8.1. Dėl ginčo dalyko ir skolos priteisimo teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė krovinio pervežimui pasitelkė trečiąjį asmenį, tai yra trečiąjį asmenį „Kapi – Trans“ ir faktiškai krovinį vežė „Kapi – Trans“. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kas turi atlyginti nuostolius dėl krovinio sugadinimo. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius nustatė, kad šalys sudarę transporto užsakymo sutartį susitarė, kad ieškovė įsipareigoja pervežti krovinį, o atsakovė atitinkamai sumokėti už paslaugas, nurodant, kad siuntėja yra I. M.. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad pas ieškovę užsakė atvirą platformą krovinio gabenimui, nes tokius nurodymus buvo gavęs iš krovinio siuntėjo, tai yra iš I. M.. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog krovinys buvo pristatytas laiku ir vietoje, darė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti preliminaraus sprendimo dalyje, kurioje ieškovei priteista skola už įvykdytus darbus pagal šalių susitarimą.
8.2. Dėl priešieškinio reikalavimų ir vežėjo atsakomybės teismas nurodė, kad šiuo atveju krovinio apgadinimo faktą patvirtinta tiek foto fiksacijos, tiek kiti įrodymai, tačiau šiuo atveju byloje nepateikta jokių įrodymų apie realią patirtą žalą. Įvertinęs CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, teismo vertinimu, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų pagrindžiančius jos teiginius, jog krovinys lūžo dėl svorio poveikio ar dėl nepasirinkto saugaus greičio, tai yra dėl vežėjo kaltės. Pažymi, jog šalys neprašė skirti ekspertizės, o šiuo atveju vežėjos pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja sąlygos panaikinančios vežėjos atsakomybę, kadangi krovinį pakrovė siuntėjas ir krovinys buvo vežamas atviru tentu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti apeliantės priešieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, CMR Konvencijos nuostatas, pažeidė procesines teisės normas, tai yra CPK 185 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų vertinimą. Nurodo, kad šiuo atveju krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, abi valstybės yra Konvencijos narės, todėl kilusiam ginčui spręsti taikytinos CMR Konvencijos nuostatos. Priimdamas sprendimą teismas ignoravo CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pažymi, jog šiuo atveju prašydama priteisti žalą apeliantė pateikė defekacijos aktą, tačiau teismas šio įrodymo tinkamai neįvertino.
9.2. Nurodo, kad teismas vežėjo atsakomybę šalinančiais pagrindais nurodė, tai, kad krovinys buvo vežamas atvirame tente ir jis buvo pakrautas siuntėjo, tačiau su šiais argumentais apeliantė nesutinka ir teigia, kad šiuo atveju teismas neteisingai taikė CMR Konvencijoje įtvirtintas sąlygas vežėjo atsakomybės šalinimui. Teigia, kad krovinio vežimas atvirame tente negali būti siejamas su krovinio sugadinimu, kadangi krovinys buvo negabartinis, o tentas nustatytam krovinio pažeidimui negali turėti jokios reikšmės. Nurodo, kad neginčija fakto, jog krovinį pakrovė siuntėja, tačiau tai nebuvo standartinis krovinys, ieškovei vežamo krovinio specifikacija buvo žinoma, o ir be to, siuntėja taip pat paaiškino, kad už krovinio tvirtinimą buvo atsakingas vairuotojas ir jei vairuotojui kilo abejonių dėl saugumo, tai jis ir privalėjo informuoti apie tai siuntėją, gavėją ar nurodyti atitinkamas pastabas CMR važtaraštyje.
9.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę skyrė ERGO 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimui dėl įvykio žalos, kuria nustatyta, kad ERGO, atstovaudamas ieškovės interesus, nustatė kad ieškovės atsakomybės nėra. Teigia, kad ieškovės draudimo kompanijai naudinga įvykį pripažinti nedraudiminiu ir atsakomybę perkelti krovinio siuntėjui. Nurodo, kad draudimo bendrovė remiasi uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ išvada, kurios darbuotojai neapžiūrėjo krovinio nei pakrauto transporto priemonėje, nei jį iškraunant. Mano, kad draudimo bendrovės sprendimas yra nepagrįstas, formalus ir paremtas prielaidomis, kuris negali būti laikomas patikimu įrodymu, atleidžiančiu vežėją nuo atsakomybės.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Atsiliepimas
10.1. Nurodo, kad šiuo atveju apeliantė apeliaciniu skundu siekia ne patikrinti pirmos instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o siekia atitolinti sprendimo įsiteisėjimą ir mėgina iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis taip pačiais argumentais, atsikirtimais ir klaidinimais, kuriuos apeliantė jau nurodė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir dėl ko teismas išsamiai pasisakė. Pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuotos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai yra remiasi krovinio matavimais, dydžiu ir svoriu, kas jos vertinimu turėjo įtakos žalos atsiradimui.
10.2. Nurodo, kad apeliantė neginčija, jog krovinį pakrovė siuntėja, taigi būtent siuntėja turėjo galimybė krovinį išardyti, supakuoti į dėžes ar samdyti kito tipo transporto priemonę pervežimui. Apeliantė nurodydama, jog dėl krovinio sugadinimo yra kaltas vairuotojas nepateikė jokių argumentų, ką vairuotojas padarė netinkamai ar kokius teisės aktus jis pažeidė, apeliaciniame skunde teigiama, jog tariamai vairuotojas netinkamai vairavo, tačiau vairuotojas nebuvo padaręs jokių eismo taisyklių pažeidimų.
10.3. Nurodo, kad apeliantas neprašo skirti ekspertizės, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ išvada. Teigia, kad minėtoje išvadoje nustatyta, kad įrenginio sugadinimo priežastimi buvo netinkamas/neteisingas jo pakrovimas į transporto priemonę, dėl ko teismas pagrįstai atmetė apeliantės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pažymi, jog apeliantė pateikė krovinio defektų aktą, kurio galiojimas yra pasibaigęs, dėl ko teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės teikiamais įrodymais, o ir be to, nurodyta remonto kaina nelaikytina krovinio verte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino materialinės teisės, CMR Konvencijos nuostatas, pažeidė procesines teisės normas, tai yra CPK 185 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų vertinimą. Teigia, kad šiuo atveju tos aplinkybės, jog krovinį pakrovė siuntėjas ir tai, jog krovinys buvo vežamas atvirame tente neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės, atsiradusios gabenant krovinį. Pažymi, jog teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė draudimo bendrovės sprendimui, kuriai naudinga įvykį pripažinti nedraudiminiu ir atsakomybę perkelti krovinio siuntėjui, nurodo, kad bendrovė priimdama sprendimą rėmėsi išvadą darbuotojų, kurie krovinio neapžiūrėjo nei pakraunant, nei jį iškraunant, todėl priimtas draudimo bendrovės sprendimas yra formalus ir pagrįstas prielaidomis.
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė 2022 m. birželio 21 d. sudarė transporto užsakymo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pristatyti krovinį, esantį Lenkijos Respublikoje, jį pristatant apeliantės nurodytu adresu, o apeliantė už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei 2420 Eur. Pažymėtina, kad tiek transporto priemonės užsakymo sutartyje, tiek PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad siuntėjas yra trečiasis asmuo - IMS M.. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog krovinys Lenkijos Respublikoje buvo pakrautas ir pristatytas apeliantei, tačiau gabenant krovinį jis buvo pažeistas, dėl ko kilo vežėjo atsakomybės klausimas. Šiuo atveju faktą, jog krovinys buvo apgadintas patvirtina foto fiksacijos iš kurių matyti sunkiasvorės transporto priemonės pažeidimai, taip pat CMR važtaraštyje fiksuota, kad krovinys atgabentas sulūžęs (CMR važtaraščio 19 punktas).
15. Ieškovės interesus atstovaujanti draudimo kompanija ERGO 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą dėl įvykio, kuriuo nustatė, jog ieškovės atsakomybės nėra. Pažymėtina, kad draudimo kompanijos sprendimas priimtas remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ išvada, kurioje nurodoma, jog įrenginio svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą ilgį (pvz. panaudojant medinį padėklą ar papildomas medines sijas) ir transportavimo metu jo korpusas sulūžo dėl nuosavo svorio poveikio. Remiantis viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Smart claim“ yra nepriklausoma žalų ekspertė, jos veikla – turto vertinimas, draudimas, konsultacijų paslaugos (CPK 179 straipsnis). Apeliantė teigia, kad šiuo atveju žala kilo dėl netinkamo transportavimo – transportavimo metu nebuvo tinkamai atsižvelgta į transportavimo sudėtingumą bei dėl skubėjimo neįvertinus kelio ir lūžo įranga posūkyje. Apeliantė priešieškiniu reikalaudama 2000 Eur nuostolių atlyginimo pateikė 2022 m. gruodžio 27 d. defektų aktą, kurį patvirtino uždaroji akcinė bendrovė „Aigona“. Minėtame akte nurodyta, kad preliminari apgadinto įrengimo atstatymo kaina, įvertinus įrengimo perkėlimą, sulūžusių detalių numontavimą, reikalingų detalių užsakymą, padarymą ir transportavimą, sumontavimą yra 2150 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) . Akte taip pat nurodyta, kad dėl nuolat besikeičiančių kainų rinkoje, pasiūlymas galioja iki 2023 m. kovo 1 d..
16. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vykusiam pervežimui ir tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti taikytina 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).
17. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo prezumpcija, todėl nagrinėjamu atveju, atsakovė turėjo ją paneigti, tai yra įrodyti, kad ji yra nekalta dėl krovinio sugadinimo (CPK 178 straipsnis). CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek šalių sudarytoje 2022 m. birželio 21 d. transporto užsakymo sutartyje, tiek 2022 m. birželio 23 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra IMS M.. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad transporto užsakymo sutartyje nebuvo numatyta pareiga vežėjui krovinį sukrauti į transporto priemonę ir jį atitinkamai atsižvelgus į vežamų daiktų materialiąsias savybes sutvirtinti. Šalys neginčija aplinkybės, jog šiuo atveju krovinį į transporto priemonę pakrovė ne vežėjas, o siuntėja IMS M. (apeliacinio skundo 13-14 punktas) dėl ko šiuo atveju teismas sprendė, jog vežėja nėra atsakinga už krovinio sugadinimą, kuris buvo sugadintas dėl netinkamo jo sutvirtinimo.
19. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, vežėjo atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymą, nuosekli ir pakankamai išplėtota. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, rizikos faktorių, nurodytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).
20. Tačiau jeigu nustatoma, kad rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Taigi vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
21. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad šiuo atveju nors krovinį pakrovė siuntėja (apeliacinio skundo 13-14 punktai), tačiau tai nebuvo žalos atsiradimo priežastis, kadangi šiuo atveju krovinį turėjo sutvirtinti vairuotojas, be to, jis vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, dėl ko krovinys buvo apgadintas, be to, pats vairuotojas taip pat tvirtino krovinį diržais. Pažymėtina, kad CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo prerogatyva. Vežėjas tokiu atveju neįpareigotas tikrinti ir prižiūrėti, ar krovinys kraunamas tinkamai, nes pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą jis, priimdamas krovinį vežti, privalo patikrinti: a) ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.
22. Nagrinėjamu atveju vertinant riziką, dėl ko kilo žala (nutarties 19-20 punktai), ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad žala kilo ne dėl pačio krovinio išorinės būklės (gabaritų, briaunų, per didelio svorio ar pan.) ar vairuotojo veiksmų, kas galėjo lemti žalos atsiradimą dėl vežėjo kaltės (nutarties 21 punktas), o dėl to, kad siuntėjos pakrauto krovinio nuosavas svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą jo ilgį. Ši aplinkybė nustatyta tiriant įvykį - ieškovės draudimo bendrovė ERGO 2022 m. rugsėjo 16 d. priimdama sprendimą dėl įvykio nurodė, kad įrenginio svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą ilgį panaudojant padėklą ar papildomas sijas ir transportavimo metu jo korpusas sulūžo dėl nuosavo svorio poveikio, taip pat pažymėta, kad per vidurį lūžo filtro rėmas, dėl ko deformavosi šoniniai, viršutiniai skydai bei vidiniai elementai. Minėtos aplinkybės nustatytos remiantis žalą vertinusios uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ išvada. Taigi, šiuo atveju vežėjos transporto priemonės vairuotojas apžiūrėjęs krovinį negalėjo įvertinti ir ar numatyti rizikos, kad jis patirs lūžį dėl nuosavo svorio poveikio ir dėl to, kaip jį pakrovė siuntėjas (nepanaudojo papildomo padėklo ar sijos), todėl darytina išvada, kad šiuo atveju transporto priemonės vairuotojas ir neturėjo pareigos daryti įrašo (pastabos) CMR važtaraštyje dėl jo būklės (nutarties 21 punktas) ir ar atisakyti vežti siuntėjo krovinį. Įrodymų, paneigiančių uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ išvadas, apeliantė nepateikė, todėl šiuo atveju vežėjas nėra atsakingas dėl atsiradusios rizikos gabenant krovinį, kurį šiuo atveju netinkamai pakrovė ir netinkamai sutvirtino (nepanaudodamas padėklo ar sijų svoriui paskirstyti) siuntėjas.
23. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju priimtas draudimo bendrovės, atstovaujančios ieškovės interesus, sprendimas yra formalus ir nepagrįstas, o uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ išvada dėl žalos parengta tik remiantis foto fiksacijomis, tačiau vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti ieškovo ar atsakovo nurodomoms aplinkybėms, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
24. Apeliantė teigia, kad išvadą parengusios uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ darbuotojai krovinio neapžiūrėjo, o nuostoliai buvo patirti dėl vairuotojo veiksmų (nepasirinkto saugaus greičio), tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu neprašė skirti ekspertizės, nustatyti, ar šiuo atveju krovinys lūžo dėl nuosavo svorio poveikio netinkamai jį pakrovus siuntėjai į transporto priemonę, ar šiuo atveju krovinio lūžio ir žalos atsiradimo priežastis buvo vežėjos vairuotojo veiksmų pasekmė (netinkamas jo gabenimas ir ar pan.), taip pat apeliantė neteikė ir įrodymų, kurie paneigtų uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ nustatytas aplinkybes. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė, jog šiuo atveju byloje pateikti įrodymai yra prieštaraujantys, ar paneigia draudimo bendrovės nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantei, kuri yra atstovaujama profesionalaus teisininko, nebuvo apribota galimybė įrodinėti kitokių aplinkybių nei nurodė ieškovė, o šiuo atveju apeliantė nepateikdama jokių kitų įrodymų, neprašydama skirti ekspertizės nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, abejones dėl netinkamo krovinio transportavimo grindžia tik subjektyviomis prielaidomis, tai yra jog galbūt vairuotojas pasirinko nesaugų greitį ar galbūt priimdamas krovinį netinkamai įvertino jo būklę ir ar turėjo atsisakyti jį vežti, kai šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog siuntėjos pakrautas krovinys, lūžo dėl nuosavo svorio poveikio, netinkamai jį pakrovus į transporto priemonę (netinkamai paskirstytas krovinio svoris).
25. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ginčo krovinys buvo vežamas ne tik priekaboje be tento, tačiau šiuo atveju žalos atsiradimą lėmė siuntėjos, kurį pakrovė krovinį netinkami veiksmai, tai yra netinkamas kraunamo krovinio svorio paskirstymas, dėl ko šiuo atveju ieškovei nekyla pareiga pagal priešieškinį atlyginti ieškovei patirtus nuostolius dėl krovinio apgadinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taikydamas materialinės ir proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovo apeliacinio skundo motyvais pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: Ieškovė patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidų, 134,19 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų, 55 Eur išlaidų už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš viso – 915,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, ieškovei iš apeliantės priteistinos jos patirtos 915,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Eurilė“ 915,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FSTS“ , naudai.