Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimus ir nurodė atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

2020 m. spalio 9 d. gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei prašo teismo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies t. y. iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 1200 Eur skolą už nuomą už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2020-03-31 imtinai ir 78,63 Eur žemės nuomos mokestį ir mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui, o kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys neatvyko, gauti proceso dalyvių prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į pateiktus prašymus, byla išnagrinėta ieškovui ir atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas pakeičiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp ieškovo J. G. (nuomotojas) ir atsakovo AB „Suskystintos dujos“ (nuomininkas) buvo sudaryta negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 19-22. Šia sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas moka nuomotojui nuomos mokestį lygų 282,35 Eur už mėnesį, kur 240,00 Eur pervedant į nuomotojo sąskaitą ir 42,35 Eur į VMI sąskaitą už kiekvieną turto nuomos mėnesį. Sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d., iki visų finansinių įsipareigojimų įvykdymo. Pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau faktiškai naudojosi patalpomis ir pagal CK 6.481 straipsnį 2020 m. sausio 10 d. tapo neterminuota. Nuo 2019 m. liepos mėnesio atsakovas iš dalies savo įsipareigojimų pagal sutartį nebevykdė, tai yra nuo 2019 m. lapkričio mėnesio nebuvo mokamas nuomos mokestis, nuo 2019 m. liepos mėnesio nebuvo mokamas mokestis už elektrą, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio saugos mokestis, nuo 2019 m. spalio mėnesio – mokestis už dujas, be to už 2019 metus nesumokėtas žemės nuomos mokestis. Dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo 2020 m. balandžio 3 d. ieškovo iniciatyva minėta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas 2020 m. kovo 4 d. buvo informuotas sutartyje nustatyta tvarka. 2020 m. kovo 4 d. ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją, kuria reikalavo apmokėti susidariusią skolą. 2020 m. balandžio 16 d. ieškovas pakartotinai pareiškė pretenziją dėl įsiskolinimų padengimo, tačiau atsakovas į nurodytas pretenzijas nereagavo, apskaitos prietaisų rodmenų sudarymo akto nepasirašė. Be to, ieškovas nurodė, kad negyvenamąja patalpa atsakovas faktiškai naudojosi ir po nuomos sutarties nutraukimo, visą 2020 m. balandžio mėnesį.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad nuomojamas patalpas atlaisvino nuo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 19-22, nutraukimo dienos – 2020 m. balandžio 3 d. ir atsižvelgiant į tai, atsakovas ieškovui yra skolingas už nuomą laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-03-31, t. y. 1200,00 Eur. Šią aplinkybė, pagrindė tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas naudojosi patalpomis ir 2020 m. balandžio mėn. Tarp šalių pasirašytoje 2019 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 19-22, 5.7. punkte numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, nuomininkas įsipareigoja grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą, tai fiksuojant Patalpų perdavimo-priėmimo akte. Remiantis minėta sutartimi, atlaisvinus patalpas privalėjo būti pasirašytas Patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kurio atsakovas ginčydamas šią aplinkybę nepateikė. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina visa ieškovo prašoma suma, už nesumokėtą nuomos mokestį, t. y. 1440,00 Eur.

Be to, minėtos sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad mokestis už komunalines paslaugas mokamos pagal pateiktas paslaugų tiekėjo sąskaitas. Papildomai prie nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, apmoka už turto nurodyto sutarties 1 punkte Nuomotojui priskaičiuotą turto bei žemės mokestį pagal nuomotojo iš valstybės institucijų gautas sąskaitas. Teismui prie ieškinio pateiktose UAB „G4S Lietuva“ sąskaitose faktūrose nurodyta, kad apsaugos paslaugos buvo teikiamos objektui – namui adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui negyvenamosios patalpos buvo nuomojamos adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš pateiktų ieškovo sąskaitų už elektros energiją ir gamtines dujas teismui neįmanoma nustatyti, ar išrašytos sąskaitos faktūros buvo išrašytos už būtent atsakovo nuomojamas negyvenamąsias patalpas ir įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas savo prieštaravimuose, skolą dėl nesumokėtos žemės nuomos mokesčio neginčija, atsižvelgiant į tai, teismas dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl skolų už suteiktų komunalinių paslaugų teikimą (elektrą, apsaugos paslauga ir gamtines dujas), ieškinys tenkintinas dalyje dėl 1440,00 Eur skolos nuomos mokesčio ir 78,63 Eur žemės nuomos mokesčio skolos, ieškinys kitoje dalyje yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas.

Dėl palūkanų ir delspinigių.

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 61,48 Eur delspinigių, bei 59,36 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad atsakovas remiantis negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi blogai paskaičiavo prašomus priteisti delspinigius. Remiantis Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.1. punktu, kuriame nurodyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 proc. delspinigių nuo vieno mėnesio nuomos mokesčio. Ieškovas ieškinyje delspinigius paskaičiavo sekančiai, 1440,00 Eur x 0,02 proc. x 212 pavėluotų dienų skaičius. Šis ieškovo delspinigių paskaičiavimas remiantis aukščiau minėta nuomos sutartimi ir CK. 1.125. straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu terminu netesybų išieškojimui, buvo paskaičiuotas neteisingai. Pažymėtina, kad CK 1.125 str. 5 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos ir delspinigių) išieškojimo taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių (180 dienų) senaties terminas. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą ir nuomos sutarties 6.1. punktą delspinigiai turi būti paskaičiuoti sekančiai, 240,00 Eur x 0,02 proc. x 180 dienų, sudaro 8,64 Eur delspinigių.

Atsakovas pateiktame prieštaravime nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 59,36 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 61,48 Eur delspinigių yra visiškai neteisėtas ir atmestinas, kadangi šie abu reikalavimai negali būti priteisiami.

Teismas pažymi, kad kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, šiuo atveju šie abu institutai negali būti taikomi, nes jie reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014.) Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendra nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius neteisingai praturtėtų. Be to, kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2003). Teismų praktikoje reglamentuota, kad jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitarė ir dėl netesybų ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nurodytą reglamentavimą bei į Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatas iš atsakovo ieškovo naudai, priteisiama 8,64 Eur delspinigių.

CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. nustato, kad, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1440,00 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 430 str. 7 d. numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 66 procentai reikalavimo, todėl iš atsakovo priteistina 16,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl skolos išdėstymo dalimis.

Atsakovas prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant prašė priteistos sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Atsakovas, prašydamas išdėstyti lygiomis priteistinos skolos mokėjimą 60 mėnesių terminui, nurodė, kad dėl pandemijos padarinių verslui bei esamos gana sudėtingos atsakovo finansinės padėties negali apmokėti skolos iškart, tačiau teismui prieš šio prašymo atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie sudėtingą finansinę padėtį, o tai nelaikytina aplinkybė, sudaranti pagrindą išdėstyti skolos sumokėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti skolos sumokėjimą, atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 430 straipsnio 9 dalimi, teismas

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 21 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Suskystinos dujos“, 1440,00 Eur skolą, 8,64 Eur delspinigių, iš viso 1448,64 Eur, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. G..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.