Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-751-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
1-751-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01068-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
P. V.-M.
Nukentėjusysis
J. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-751-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01068-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant A. R., I. P., L. S.,dalyvaujant prokurorei A. P.,kaltinamajam P. V.-M., jo gynėjai advokatei Z. M.,nukentėjusiajai J. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslą;

2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, bausmės iš dalies sudėtos, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sudėta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laivės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Taikytas BK 92 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas 72 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta 1/3 iki 48 parų arešto, bausmę paskiriant atlikti areštinėje;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V.-M., mušdamas šeimos narį – sugyventinę J. T., sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. sausio 7 d., apie 12.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė J. T. abiem rankomis į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant grindų ir patyrė fizinį skausmą, tuomet vieną kartą koja spyrė jai į krūtinę, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, tuomet, jai gulint ant grindų, kumščiu vieną kartą sudavė smūgį jai į kairę ranką (tarp peties ir alkūnės), taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais P. V.-M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. V.-M. teismo posėdžio metu savo kaltę prisipažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis nurodė, jog kartais vartoja narkotines medžiagas, įvykio dieną taip pat buvo vartojęs amfetamino, todėl sutinka gydytis nuo šios priklausomybės.

Nukentėjusioji J. T. teisme nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d. ji konfliktavo su sugyventiniu P. V.-M.. Konflikto metu ji kaltinamajam įkyrėjo ir jis nukentėjusiąją pastūmė, dėl to ji nukrito ant grindų. Tada kaltinamasis spyrė jai koja į krūtinę ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į petį. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl to pajuto fizinį skausmą, vėliau iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji pažymėjo, kad minėtą dieną kaltinamasis buvo vartojęs narkotines medžiagas, paaiškino, jog jis yra priklausomas nuo narkotikų ir, kai jam jų trūksta, jis tampa agresyvus. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad atleido kaltinamajam ir, nors su juo gyventi nebenori, nori, kad jis dirbtų, lankytų jų mažametę dukterį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. V.-M. parodė, kad su J. T. jie yra pažįstami apie pusantrų metų ir tuos pusantrų metų jie gyvena kartu, turi kartu dukrą S. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Jie gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso J. tėvui. Anot P. V.-M., J. turi potraukį alkoholiui. P. V.-M. parodė, kad 2019 m. sausio 7 d., apie 01.00 val., J. sumanė išgerti alkoholio. Jie visi kartu, t. y. Jelena, jis ir dukra taksi automobiliu nuvyko į parduotuvę, kuri dirba visą parą. Jelena ten nusipirko apie 0.7 litro „Č.“ trauktinės. Ji gėrė viena namuose. Išgėrinėdama ir jau būdama neblaivi, ji prašė jo (P. V.-M.) parūkyti, jis teigė, atsisakęs jai duoti parūkyti ir ji supyko. Jie abu visą naktį nemiegojo. P. V.-M. teigė, kad ryte jis norėjo nupirkti būtiniausių produktų už 20 Eur, kadangi jie neturėjo daugiau pinigų. J. nesutiko atiduoti jam tų 20 Eur, kadangi norėjo nusipirkti sau kosmetikos priemonių. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Ryte, apie 10 val., P. V.-M. su J. apsistumdė buto koridoriuje. P. V.-M. teigė norėjęs, kad sugyventinė nueitų pamiegoti, tačiau J. prieštaravo. Jis parodė, jog jis dešine ranka pastūmė vieną kartą Jelenai ties krūtine, tikslu, kad ši nuo jo atstotų. Ji pradėjo draskyti jį rankomis ties jo veidu. Skausmo dėl jos veiksmų, P. V.-M. teigimu, jis nejuto, nurodė bandęs ją nuraminti žodžiais. Pasak P. V.-M., J. pradėjo išsidirbinėti, kalbėjo nesąmones, įkyriai lindo jam į akis, užstodavo jam praėjimą bute. Tai P. V.-M. erzino, jis norėjo pabūti vienas, o ji nesuprato to. Kelis kartus jis parodė sudavęs Jelenai per rankas, kad ji nuo jo atstotų. P. V.-M. parodė, kad tarp jųdviejų kilo grumtynės. Jis teigė, kad jis nespardė kojomis Jelenos, jis parodė, kad jis ją tik pastūmė. J. niekaip nesutiko eiti miegoti, šaukė, kad jis (P. V.-M.) išeitų. Jis teigė išėjęs, bet nuėjęs iki parduotuvės pastebėjo, jog jis neturi 20 Eur banknoto, todėl grįžo. Skambino J., prašė įsileisti, nes neturėjo raktų nuo buto. Ji nenorėjo įsileisti jo, grasino, kad iškvies policiją, sakė, jog pinigų neturi. P. V.-M. teigimu, jis po kurio laiko paskambino J. atsiprašyti, bet pokalbis neįvyko. J. po kurio laiko jam perskambino ir jiedu susitarė, kad ji jam duos 20 Eur. P. V.-M. priėjus prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė agresyviai nusiteikusius policijos pareigūnus, išsigando ir pasileido bėgti. Nubėgęs apie 300 metrų, jis sustojo, buvo sulaikytas prieš jį panaudojus kovinius veiksmus. Policijai jis, jo teigimu, nesipriešinęs. P. V.-M. parodė, kad jų dukra įvykio metu miegojo. Jis teigė, jos nelietęs ir nekratęs. Pasak P. V.-M., J. vieną ar du kartus per mėnesį išgeria. Kai būna neblaivi, J. yra linkusi konfliktuoti ir jiedu pykstasi. Judviejų santykiai su J. nėra labai geri. Būdavo pykčių. Praeityje jiedu yra turėję smurto atvejį, dėl ko jis dabar lanko kursus. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, nurodė norintis su Jelena susitaikyti ir jos atsiprašyti (b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. T. parodė, kad ji su savo sugyventiniu P. V.-M. kartu gyvena apie 1,5 metų jos tėvui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kartu turi mažametę dukterį S. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Pastaruosius pusę metų jų su sugyventiniu santykiai pašlijo, jis ėmė prieš ją smurtauti, konfliktų metu tampo ją po butą, stumdo. Jos sugyventinis nedirba, tai yra dažniausia jų konfliktų priežastis. 2018 m. vasarą (tikslios datos nepamena) dėl jo fizinio smurto prieš ją, ji kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko teismas, kurio metu sugyventinis buvo pripažintas kaltu. Ji taip pat parodė, kad, jos žiniomis, jos sugyventinis yra teistas ir dėl kitų nusikalstamų veikų. 2018 m. pirmoje pusėje yra atlikęs bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jai žinoma, kad sugyventinis vartoja narkotines medžiagas – amfetaminą. Tai ji pastebėjo dėl jo pasikeičiančio elgesio, kuomet jis būna pavartojęs narkotinių medžiagų, taip pat jis apie tai yra pats jai prisipažinęs, tačiau namuose jis niekada narkotinių medžiagų nėra vartojęs. Po minėto teismo J. T. liko gyventi kartu su sugyventiniu, nes ji buvo nėščia, kartu su juo nusprendė likti dėl gimsiančio vaiko. Dėl kitų jo smurto atvejų prieš ją į policiją, jos teigimu, ji nesikreipė, kadangi jokių sužalojimų nebūdavo matyti, jai būdavo sukeliamas tik fizinis skausmas. J. T. parodė, kad 2019 m. sausio 7 d. įvykio metu ji buvo blaivi, pastaruoju metu alkoholį vartojanti retai, kadangi augina mažametę dukrą. 2019 m. sausio 7 d. ryte tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji bute, virtuvėje, pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis nedirba, nieko naudingo neveikia. Jos nuomone, tą dieną sugyventinis taip pat buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kurias galimai vartojo 2019 m. sausio 6 d. vakare. Sugyventinis, jai jam bepriekaištaujant, paėmė ją ranka (kuria, nepamena) už kairės rankos riešo ir jėga nuvedė į kambarį, pats išėjo į virtuvę. Tuomet jis vėl paėmė ją ranka (kuria, nepamena) už to paties riešo ir vėl jėga išvedė iš virtuvės. Nei vieno iš minėtų dviejų kartų metu fizinio skausmo, jos teigimu, ji nepatyrė. Jai trečią kartą grįžus į virtuvę ir toliau jai jam priekaištaujant, jis ją pastūmė abiem rankomis į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant grindų praėjime tarp virtuvės ir prieškambario. Dėl šio jo veiksmo J. T., jos teigimu, patyrė fizinį skausmą. Tuomet sugyventinis vieną kartą koja (kuria, nepamena) spyrė J. T. į krūtinę, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tuomet jis, jai dar gulint ant grindų, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė smūgį jai į kairę ranką (tarp alkūnės ir peties), dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą. Tuomet ji atsikėlė nuo grindų ir nuėjo į kambarį migdyti jų vaiko. Sugyventinis atėjo pas ją į kambarį ir jos paprašė 20 Eur. J. T. davė jam pinigus, jis nuėjo apsirengti, ruošėsi išeiti. Kol jis avėsi batus prieškambaryje, jam iš kišenės iškrito paimti 20 Eur (viena kupiūra), jis to nepastebėjo, o J. T., pamačiusi iškritusią kupiūrą, prispaudė ją su koja ant grindų. Sugyventinis išėjo iš buto, tačiau, pasigedęs pinigų, maždaug po 5 minučių, grįžo, tačiau buto durų J. T., jos teigimu, jam nebeatidarė ir pro durų akutę pamatė jį nubėgantį. Tuomet pro kambario langą ji pamatė, kad sugyventinis yra šalia buto langų, jis šaukė, jog J. T. jį įleistų, tuomet pamatė, kaip jis paima į ranką plytą ir užsimoja į buto langus. Tuomet J. T. iškvietė policiją. Policija ketino jį kviesti bet kuriuo atveju, tačiau laukė, kol sugyventinis išeis. P. V.-M. į buto langus plytos nemetė, pasišalino. Atvykusiems policijos pareigūnams J. T. paaiškino situaciją, jiems būnant bute, sugyventinis paskambino ir prašė duoti jam 20 Eur. J. T. sutiko duoti jam pinigus, norėdama, kad jis grįžtų į butą ir būtų sulaikytas policijos. Telefoninio pokalbio metu sugyventinis teiravosi, ar bute yra policijos pareigūnai, J. T. jam pasakė, kad nėra. Savo ruožtu jis liepė jam, atėjusiam prie buto langų, paduoti pinigus pro langą. Policijos pareigūnai, būdami bute, pro langą pamatę ateinantį jos sugyventinį, atidarę langą pasakė jam sustoti, tačiau jis ėmė bėgti į kiemus. Policijos pareigūnai iššoko pro buto langą ir jį pasivijo. J. T. parodė, kad po įvykio iš minėto buto su savo mažamete dukterimi išvažiavo pas draugę. Taip pat ji parodė, kad po įvykio į jokias medicinos įstaigas ar Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Kitą dieną po įvykio ant jos kairės rankos tarp alkūnės ir peties išryškėjo kraujosrūva dėl 2019 m. sausio 7 d. sugyventinio suduoto smūgio jai. J. T. parodė, kad konflikto metu sugyventinis necenzūriniais žodžiais jos neįžeidinėjo. Taip pat parodė, kad vieną iš kartų, kuomet ji buvo atėjusi priekaištauti į virtuvę, jis kambaryje paėmė ir rankomis pakratė jų vaiką, tačiau vaikui dėl sugyventinio veiksmų jokių sužalojimų nepadaryta, jokių neigiamų pasekmių neatsirado. J. T. mano, kad jis taip pasielgė norėdamas nukreipti jos dėmesį nuo priekaištų jam. J. T. parodė, kad su sugyventiniu susitaikyti nenori, po įvykio jis buvo grįžęs į butą, tačiau J. T. jį išvarė, juodu kartu nebegyvena, kur jis gyvena, ji teigė, nežinanti (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. sausio 7 d. dirbo dieninėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu A. L.. Apie 12.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis konfliktuoja su pranešėja, grasina jai. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja J. T., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis P. V.-M. smurtavo prieš ją bute, po ko iš buto pasišalino. Pranešėja nurodė, kad sugyventinis tądien įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, sudavė smūgius į pilvą bei krūtinę (kiek smūgių, anot pranešėjos jai buvo suduota, liudytojas nepamena), kumščiu sudavė smūgius į rankas. Liudytojas parodė, kad ant pranešėjos rankų buvo matyti kraujosrūvos (aplink riešus), taip pat kraujosrūvos buvo matyti ir ant jos kojų (aplink čiurnas), kraujosrūvas pranešėja parodė pati. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti ant jos kūno, ji nieko daugiau neparodė. Liudytojui būnant pranešėjos bute, jai paskambino jos sugyventinis, kuris iki liudytojo ir jo porininko atvykimo, kaip buvo minėta aukščiau, iš buto pasišalino. Liudytojas parodė, kad, pasak pranešėjos, pokalbio su juo metu jis pranešėjai pasakė, kad ji duotų jam 20 Eur, kitaip jai bus blogai. Šią aplinkybę liudytojas teigė žinantis iš pranešėjos žodžių, po jos pokalbio telefonu su sugyventiniu. Anot liudytojo, įvykio vietoje nebuvo matyti akivaizdžių grumtynių požymių, butas buvo tvarkingas. J. T. paaiškino, kad jos sugyventinis kartu su ja negyvena, ji minėtame bute gyvena kartu su savo ir sugyventinio bendru mažamečiu vaiku. Pranešėja taip pat paaiškino, kad įvykio metu sugyventinis buvo paėmęs į rankas jų vaiką ir pakratė jį, dėl ko vaikas apsiverkė. Pranešėja paaiškino, kad po to, kai sugyventinis tądien prieš ją smurtavo ir po to pasišalino iš buto, jis, būdamas lauke prie minėto buto langų, reikalavo jos pinigų ir, rankoje laikydamas plytą, sakė pranešėjai, jog išdaužys langus. Liudytojui būnant bute, minėto pranešėjos ir jos sugyventinio pokalbio telefonu metu, ji pasakė jam, kad duos jam jo prašomus pinigus. Po kurio laiko P. V.-M. grįžo prie minėto buto langų, liudytojas ir jo porininkas pro atidarytą buto langą pasakė jam sustoti, tačiau P. V.-M. leidosi bėgti, liudytojas su porininku, iššokę pro buto langą, jį vijosi, o pasiviję – sulaikė ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Liudytojas daugiau nieko parodyti negalėjo apie įvykį, prašė vadovautis jo 2019 m. sausio 7 d. tarnybiniu pranešimu bei šios apklausos metu duotais parodymais (b. l. 30).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką 2019 m. sausio 7 d. duomenys (b. l0).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos vyriausiojo patrulio E. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo bei vyriausiojo patrulio A. L. tarnybiniame pranešime nurodytos 2019 m. sausio 7 d. įvykio faktinės aplinkybės, kurios iš esmės patvirtina liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 12-13, 14).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi P. V.-M. sukėlė savo sugyventinei J. T., su kuria gyvena ir veda bendrą ūkį, fizinį skausmą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis P. V.-M., mušdamas šeimos narį – sugyventinę J. T., sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. sausio 7 d., apie 12.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė J. T. abiem rankomis į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant grindų ir patyrė fizinį skausmą, tuomet vieną kartą koja spyrė jai į krūtinę, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, tuomet, jai gulint ant grindų, kumščiu vieną kartą sudavė smūgį jai į kairę ranką (tarp peties ir alkūnės), taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Iš esmės dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Tai patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios J. T., liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta P. V.-M. tyčinė veika, jo šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo P. V.-M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo P. V.-Me. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas P. V.-M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į P. V.-M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau administracine tvarka baustas (b. l. 58-65), teistas (b. l. 48-56), įskaitant ir už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą teistas būtent dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją (b. l. 55). Be kita ko, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Byloje duomenų apie kaltinamojo psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad jis būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų kaltinamojo teistumus bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymo pakartotinumą jau po to, kai kaltinamajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad jokia kita bausme kaip tik griežčiausia, t. y. laisvės atėmimo bausme nebus pasiekta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sukeltas pasekmes, paskirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jo vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą P. V.-M. atidedant. P. V.-M. yra teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad P. – V. M. turi mažametį vaiką (gimusį (duomenys neskelbtini)), kuriam yra reikalinga tėvo priežiūra bei išlaikymas, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, o ši jam atleido, kaltinamasis sutiko toliau dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat gydytis nuo narkomanijos, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant P. V.-M.: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) gydytis nuo priklausomybės ligų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. V.-M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 7 d. 13.00 val. iki 2019 m. sausio 8 d. 13.00 val. (b. l. 70, 97), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 22 d. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam kardomoji priemonė suėmimas yra panaikinama. Atsižvelgiant į tai, minėtas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamoji byla yra išnagrinėta, šiuo teismo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidedamas, sprendžia, kad yra išnykęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi konstatuotas suėmimo pagrindas, todėl ši kardomoji priemonė yra panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273, 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. V.-M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V.-M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie minėtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir P. V.-M. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant P. V.-M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) gydytis nuo priklausomybės ligų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. V.-M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 7 d. 13.00 val. iki 2019 m. sausio 8 d. 13.00 val. (vieną dieną), taip pat suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 28 d.

Kaltinamajam P. V.-M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą paskelbus nuosprendį panaikinti. Kaltinamąjį P. V.-M. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė