Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-441-258/2015 pagal pareiškėjo TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG skundą dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio Paukštynas“ kreditorių komiteto sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG pateikė atskirąjį skundą, pašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Kadangi administratorius apie kreditorių komiteto nutarimus pareiškėjo neinformavo ir jų nepateikė, tai kreditorius apie sprendimus sužinojo tik 2014 m. kovo 21 d., kai su jais susipažino atstovas. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas 14 dienų terminas nebuvo praleistas.Teismas nėra tikslus, teigdamas, kad anksčiau kreditorius kitus susirinkimo nutarimus skundė nepraleisdamas 14 dienų. Terminas nebuvo praleidžiamas dėl to, kad skundai buvo teikiami dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, apie kuriuos būdavo pranešama ir kuriuose buvo galima dalyvauti. Šiuo skundu ginčijami kreditorių komiteto nutarimai, apie kurių posėdžius ir darbotvarkę kiti kreditoriai nėra informuojami. Kreditorių komiteto nutarimai tampa vieši tik tada, kai administratorius juos pateikia teismui.Teismo argumentai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamais komiteto nutarimais yra mažinama BAB „Vievio paukštynas“ turto vertė, paukštynas yra išskaidomas, užkertamas kelias veikti pelningai ir kad gaunamos pajamos nėra įmonei naudingos, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Sprendžiant dėl kreditorių komiteto nutarimų, kuriais išnuomojamas bankrutuojančios įmonės turtas trečiajam asmeniui, būtina nustatyti, ar tokie nutarimai atitiko bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus. Teismas nevertino kokia tvarka turtas buvo išnuomotas. Komitetas nusprendė turtą išnuomoti, nevykdydamas jokių turto pardavimo procedūrų, viešai neskelbdamas apie nuomą ir pan. Be to, sandoriai buvo sudaromi su susijusiomis įmonėmis.

BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. lapkričio 26 d. kreditorių komiteto protokolas teismui į bankroto bylą buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 4 d., o 2014 m. kovo 4 d. protokolas – 2014 m. kovo 13 d. Pareiškėjo skundas teismui pateiktas tik 2014 m. balandžio 7 d., todėl terminas skundui dėl kreditorių komiteto nutarimų paduoti buvo praleistas.Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek jo, tiek ir atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias skundžiamų komiteto nutarimų pagrįstumą ir naudingumą visiems kreditoriams. Atsakovas atsiliepime nurodė kokie buvo pašarų cecho rezultatai, kokio dydžio pajamos bus gaunamos iš turto nuomos ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta komitetui vertinant gautus pasiūlymus. Nutartų išnuomoti administracinių patalpų įmonė nenaudojo. Atsiliepime taip pat buvo nurodyta apie kiaušinių perdirbimo cecho rezultatus ir kokios pajamos bus gaunamos turtą išnuomojus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. lapkričio 26 d. kreditorių komiteto nutarimo Nr. 3 ir 2014 m. kovo 4 d. kreditorių komiteto nutarimo Nr. 1 panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 26 d. ir 2014 m. kovo 4 d. įvyko BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdžiai, kurių metu trečiu darbotvarkės klausimu (2013-11-26 komiteto posėdyje) ir pirmu darbotvarkės klausimu (2014-03-04 komiteto posėdyje) balsų dauguma (už – 5 balsai, prieš – nėra) buvo priimti nutarimai dėl BAB „Vievio paukštynas“ turto nuomos. Ginčijamu 2013 m. lapkričio 26 d. kreditorių komiteto nutarimu Nr. 3 buvo nutarta, kad „3.1. Atsižvelgiant į gautą UAB „Vievio paukščiai“ pasiūlymą išsinuomoti BAB „Vievio paukštynas“ nuosavybes teise turimas patalpas bei įrangą, reikalingą pašarų veikos vykdymui, bei faktą, kad, vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, patvirtinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-606, BAB „Vievio paukštynas“ bet kada gali būti panaikintas ūkio subjekto patvirtinimas vykdyti pašarų veiklą, pasirašyti pašarų cecho nuomos sutartį pagal pridedamą sutarties projektą. 3.2 Atsižvelgiant į gautą UAB „Vievio paukščiai“ pasiūlymą perimti pašarų cecho darbuotojus, darbuotojams sutikus, pasirašyti trišalį susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo darbdavių susitarimu. 3.3 Atsižvelgiant į gautą ŽŪB „VG Ausieniškės“ pasiūlymą išsinuomoti patalpas BAB „Vievio paukštynas“ nuosavybės teise priklausančiame administraciniame pastate, pasirašyti administracinių patalpų nuomos sutartį pagal pridedamą sutarties projektą. 3.4 Atsižvelgiant į gautą ŽŪB „VG Ausieniškės“ pasiūlymą išsinuomoti negyvenamas patalpas BAB „Vievio paukštynas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate, pasirašyti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pagal pridedamą sutarties projektą“, o ginčijamu 2014 m. kovo 4 d. kreditorių komiteto nutarimu Nr. 1 buvo nutarta, kad „1.1 Atsižvelgiant į gautą Kooperatinės bendrovės „Baltic egg production“ pasiūlymą išsinuomoti BAB „Vievio paukštynas“ nuosavybės teise turimas patalpas bei įrangą, reikalingą kiaušinių perdirbimo veiklos vykdymui, pasirašyti kiaušinių perdirbimo cecho nuomos sutartį pagal pridedamą sutarties projektą. 1.2. Atsižvelgiant į gautą Kooperatinės bendrovės „Baltic egg production“ pasiūlymą perimti kiaušinių perdirbimo cecho darbuotojus, darbuotojams sutikus, pasirašyti trišalį susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo darbdavių susitarimu“.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo (apelianto) skundą dėl paminėtų kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo atmetė konstatavęs, kad jis (skundas) pateiktas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, be to, nenustatęs procedūrinių pažeidimų ir įvertinęs bankroto administratoriaus atsiliepimo argumentus, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamais nutarimais mažinama BAB „Vievio paukštynas“ turto vertė, kad įmonė, kaip ūkio subjektas, yra išskaidoma į atskiras dalis, užkertamas kelias veikti pelningai ir kad pajamos iš turto nuomos bankrutuojančiai įmonei nėra naudingos.

Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, teigia, kad apie ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus jis sužinojo tik 2014 m. kovo 21 d., jo atstovui susipažinus su BAB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą, todėl ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, o teismo argumentai, kuriais buvo atmestas jo skundas dėl nutarimų neteisėtumo, yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais.

Dėl termino kreditorių komiteto nutarimui apskųsti

Kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų apskundimas teismui reglamentuotas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad senaties eiga yra siejama su kreditorių komiteto protokolo pateikimu teismui į bankroto bylą, ne tik nepagrįstas, bet ir prieštarauja tiek ĮBĮ 25 straipsnio 4 daliai, tiek suformuotai kasacinio teismo praktikai, apskundimo terminą siejančiai su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie teisių pažeidimą momentu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisyklės taikomos ir ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytam 14 dienų terminui kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimams apskųsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-825/2010). Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.), o esant svarbioms ieškinio senaties termino praleidimo priežastims, gali šį terminą atnaujinti ir ginti asmens pažeistą teisę (CK 1.131 str. 2 d.). Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę priežasčių svarbumą turi įrodyti ieškinio senatį praleidęs asmuo (CPK 12 str., 42 str. 5 d., 178 str.).

Byloje nustatyta, kad apeliantas TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG 2014 m. balandžio 7 d. teismui pateiktame skunde ginčijo BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. lapkričio 26 d. kreditorių komiteto nutarimą Nr. 3 ir 2014 m. kovo 4 d. komiteto nutarimą Nr. 1, nurodęs, kad apie šiuos nutarimus sužinojo tik 2014 m. kovo 21 d., jo atstovui advokatui R. Ž. susipažinus su bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad yra praleistas apskundimo terminas ir tuo pagrindu atmesdamas pareiškėjo skundą, paminėtų aplinkybių visiškai nevertino ir nesiaiškino, kada TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG iš tiesų tapo žinoma apie skundžiamų kreditorių komiteto nutarimų priėmimą. Bylos duomenys įrodo, kad BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. pranešimas apie 2013 m. lapkričio 26 d. šaukiamą komiteto posėdį (13-14 b. l.) bei 2014 m. vasario 25 d. pranešimas apie 2014 m. kovo 4 d. šaukiamą kreditorių komiteto posėdį (17- b. l.), kartu su nutarimų projektais, balsavimo raštu biuleteniais ir nutarimų priėmimui reikalingais dokumentais (UAB „Vievio paukščiai“ ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ pasiūlymais, nuomos sutarties projektais, turto vertinimo ataskaitomis, susitarimo dėl darbuotojų perkėlimo kopija ir t. t.), buvo siųsti tik komiteto nariams. Duomenų, kad apie šaukiamus kreditorių komiteto posėdžius ir apie jų metu svarstytus klausimus buvo informuoti ir kiti BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriai, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir, kaip minėta, nesiaiškino, kada iš tiesų apeliantas sužinojo apie skundžiamų nutarimų priėmimą, ar paminėti nutarimai iš tiesų buvo apskųsti praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių nesiaiškino ir netyrė, o skundo senaties eigą nepagrįstai susiejo su kreditorių komiteto protokolų pateikimu teismui į bankroto bylą, o ne su sužinojimo momentu, kaip tą nustato ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad apeliantas (pareiškėjas) iš tiesų praleido terminą skųsti kreditorių komiteto nutarimus. Dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad jei teismas, nagrinėdamas TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG skundą, visgi nustatytų, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas 14 dienų terminas buvo praleistas, remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi turėtų būti sprendžiama, ar nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, įvertinus tai, kad kiti bankrutuojančios bendrovės kreditoriai, ne komiteto nariai, nei apie vykusius posėdžius, nei apie jų metu svarstytus nutarimų projektus, nebuvo informuoti.

Dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo

Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos bei įvertinti ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs procedūrinių kreditorių komiteto nutarimų priėmimo pažeidimų bei įvertinęs bankroto administratoriaus atsiliepimo argumentus, kad jis kreditorių komitetui pateikė visą reikiamą finansinę ir ekonominę informaciją, ataskaitas, būtinas nutarimams priimti, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamais nutarimais mažinama BAB „Vievio paukštynas“ turto vertė, kad įmonė, kaip ūkio subjektas, yra išskaidoma į atskiras dalis, užkertamas kelias veikti pelningai ir kad pajamos iš turto nuomos bankrutuojančiai įmonei nėra naudingos. Taigi pirmosios instancijos teismas, sutikęs su bankroto administratoriumi, iš esmės nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo, t. y. nenustatinėjo, ar nutarimai, kuriais tretiesiems asmenims UAB „Vievio paukščiai“ ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ yra išnuomojamas bankrutuojančiai bendrovei priklausantis turtas atitiko bankrutuojančios bendrovės ir visų jos kreditorių interesus, ar tokiais nutarimais nėra mažinamas bendrovės turtas ir gautinos pajamos iš savarankiškos veiklos, ar gautos pajamos kompensuos turto nusidėvėjimą.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG skundą, ne tik nesiaiškino aplinkybių, susijusių su termino skųsti ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus praleidimu (nesiaiškino, kada pareiškėjas sužinojo apie skundžiamų nutarimų priėmimą, ar skundas iš teisų buvo paduotas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta terminą ir jei jis (terminas) praleistas, ar termino praleidimo priežastys buvo svarbios, pateisinamos ir leidžiančios paminėtą terminą atnaujinti), bet ir iš esmės nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme dėl to nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), o pagal byloje esančius duomenis bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.