Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iš dalies nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti, bet šiuo metu esanti Vaiko priežiūros atostogose, anksčiau teista 2020-11-04 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad O. T.-P. ir J. T. akistatos protokole nurodė:

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir jį išdėstyti taip: J. T. kaltinama tuo, kad ji, 2024-04-13 apie 8 val. viešoje vietoje, esančioje ant bendro naudojimo kelio, esančio (duomenys neskelbtini) demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. filmuodama savo mobiliojo ryšio telefonu bei vartodama necenzūrinius žodžius viešoje vietoje O. P., K. P., A. S. ir K. M. akivaizdoje įžūliais veiksmais šaukdama „Kur mano pinigai“ bei vartodama necenzūrinius žodžius O. P. atžvilgiu iš O. P. reikalavo nedelsiant grąžinti jos paskolintą 1180 eurų sumą, įžeidinėjo O. P. ir žodinio konflikto metu O. T. – P. tyčia abejomis rankomis pastūmė ir dešine koja ne mažiau dviejų kartų spyrė į kairę koją. Tokiais savo tyčiniais veiksmais O. T. – P.i ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais padarė poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairiame sėdmenyje ir kairėje šlaunyje, tai yra sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu tyčia nukentėjusiajai O. T.-P. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. T. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

BK 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-308-942/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad konfliktas vyko ant bendro naudojimo kelio, kuris yra vieša vieta, tačiau teismo manymu byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad aptariamu laiku ir vietoje nuteistoji J. T. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykio vietoje be jos, nukentėjusiosios ir šios sutuoktinio nieko arti nebuvo, jokio didelio triukšmo ar kitokių požymių, kurie atkreiptų aplinkinių dėmesį, tuo sutrikdant viešąją tvarką ir pan., nekilo, nesutrikdyta kitų žmonių veikla, nekviestos specialiosios tarnybos, kaimynai tik matė jų susitikimą, girdėjo kažkokius šūkavimus, O. T.-P. vartojamus necenzūrinius žodžius. Tuo tarpu, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto konflikto vaizdo įrašo, nors J. T. vartojo nepagarbius žodžius, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Teismas mano, kad nuteistosios tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiąją, o ne į viešosios tvarkos nesilaikymą, nepagarbos visuomenei demonstravimą. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai smūgius dėl jų tarpusavyje įvykusio konflikto, ir nors aiškintis santykius ir buvo pasirinkta netinkama vieta (bendro naudojimo kelias), visgi tai vertinti kaip veiksmus, atliktus dėl chuliganiškų paskatų, demonstruojant nepagarbą ir įžūlų elgesį kitiems žmonėms bei turint tyčią pažeisti viešąją tvarką ir kitų žmonių rimtį, teismui nėra pagrindo. Nors šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad veika peržengė asmeninio konflikto ribas. Tai, kad buvo sutrikdyta ramybė ir rimtis konflikto dalyvių – O. T.-P. ir jos sutuoktinio, negali būti vertinama kaip viešosios tvarkos sutrikdymas. Pabrėžtina ir tai, kad raminti konflikto neteko niekam, o be to nebuvo iškvieti ir policijos pareigūnai. Taigi, akivaizdu, kad šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.

Teismų praktikoje pažymima, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant teisme. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-42-942/2016, 2K-262/2014). Teismų praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Nepasitvirtinus teisme, kad kaltinamosios J. T. veiksmuose buvo tyčia pažeisti viešąją tvarką ir aplinkinių asmenų rimtį, tačiau nustačius, kad ji tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiąją O. T.-P., jos veiksmai kvalifikuotini pagal pirminį pareikštą kaltinimą – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai ir motyvai

BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Kaltinamoji J. T. paskutiniame posėdyje prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, ji ir nukentėjusioji susitaikė, pasirašė taikos sutartį, pagal kurį pretenzijų vieną kitai neturi. Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamoji J. T. įsipareigoja atlyginti žalą Vilniaus teritorinė ligonių kasai. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji ankščiau teista, bausta administracine tvarka. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kaltinamoji ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamosios gyvenimo būdas ir elgesys ateityje nebus nusikalstami ir, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, nukentėjusiajai O. T.-P. ir kaltinamajai J. T. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, su nukentėjusiąja susitaikė, savo elgesį vertino itin kritiškai, dėl jo išgyveno, neteisino jo nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pats baudžiamasis procesas turėjo ženklų poveikį kaltinamajai ir buvo pakankama auklėjamoji priemonė, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl jokios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai neskirtinos, nes būtų perteklinės ir jų paskyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

V. Civilinis ieškinys

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmais O. T.-P. padarytų sužalojimų gydymo įstaiga patyrė 75,15 eurų turtinę žalą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš civilinio atsakovo priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl J. T. padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 75.15 Eur eurų turtinės žalos. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai: 75.15 eurų turtinę žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Body kameros garso ir vaizdo įrašai, saugotini su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja O. T.-P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. T. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 75.15 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Body kameros garso ir vaizdo įrašai, saugotini su bylos medžiaga.

Išaiškinti J. T., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.