Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Paliatyviosios pagalbos klinika, draudimo bendrovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tai nurodo, kad pareiškėjos skundo argumentai, kad laiku pateikus netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą buvo laikytasi pirkimo sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė nurodo nesutinkanti, kad ginčijamame sprendime, kaip kad tvirtina pareiškėja, už nustatytą pažeidimą nepagrįstai taikytas Gairių 2.2 lentelės 17 punktas.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimo pakeitus viešo pirkimo sutarties sąlygas ir taikytos finansinės sankcijos pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal 2020 m. gruodžio 28 d. tarp pareiškėjos (projekto vykdytoja) ir atsakovės (įgyvendinančioji institucija) pasirašyta Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr.08.1.3-CPVA-V-610-02-0001 ,,Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimo“ sutartis (toliau – projekto sutartis). Projekto sutarties 2.1 papunktyje susitarta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja, įgyvendindamas projektą, pasiekti projekto aprašyme (projekto sutarties 1 priedas) nurodytą projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus; projekto sutarties 3.2 papunktyje susitarta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja iš savo ir (arba) partnerio (-ių) lėšų apmokėti sutarties 3.1 papunktyje nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nėra apmokamos sutarties 3.2 papunktyje nurodytomis lėšomis, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas.

2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. S-268(1.8) VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika pranešė sutinkanti būti dalininku vykdomame projekte. 2022 m. birželio 27 d. pareiškėja raštu Nr. 10-3002 kreipėsi į atsakovę prašydama patikslinti 2020 m. gruodžio 28 d. projekto sutartį ir įtraukti naujus projekto partnerius, tarp kurių ir VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika. 2022 m. birželio 29 d. atsakovė raštu Nr. 2022/2-3107 pritarė projekto sutarties keitimui įtraukiant naujus dalyvius, tarp jų ir VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika.

2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (8.6 Mr-13)10-VP pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinikai išsiuntė viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projektą.

Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Specialiųjų sąlygų (projektas) 5.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį arba juos vykdo netinkamai, pirkėjas įgyja teisę kreiptis į įstaigą, išdavusią sutarties įvykdymo užtikrinimą, dėl sumokėjimo pagal pirkėjo pateiktą reikalavimą. Įstaiga, išdavusi sutarties įvykdymo užtikrinimą, privalo atlyginti pirkėjo nuostolius pagal pareikalavimą (neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos). 6.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas nepristato, neinstaliuoja prekės ir (ar) neapmoko personalo nustatytu terminu, pirkėjas be oficialaus įspėjimo pradeda skaičiuoti 0,02 proc. dydžio laiku nepristatytų prekių kainos delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną. Delspinigiai negali viršyti 0,7 proc. bendros sutarties kainos. Pirkėjas turi teisę delspinigius išskaičiuoti iš Tiekėjui mokėtinų sumų be atskiro raštiško įspėjimo. 6.3 papunktyje nustatyta, kad jei apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros sutarties kainos, pirkėjas, prieš tai raštu įspėjęs tiekėją, gali pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

2022 m. gruodžio 19 d. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPS20221219-02 tarp VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika ir UAB ,,Tradintek“ Specialiosiose sąlygose susitarta: Specialiųjų sutarties sąlygų 4.1 papunktyje susitarta, kad bendra sutarties kaina – 38 659,50 Eur; sutarties dalykas – širdies ir kraujagyslių tyrimams skirtas ultragarsinės diagnostikos prietaisas Vivid T9, gamintojas GE Healthcare, Kinija, atitinkantis techninės specifikacijos reikalavimus, nurodytus Sutarties 1 priede Techninė specifikacija (1 vienetas) pirkimas–pardavimas, pristatymas, instaliavimas ir personalo apmokymas; šios pirkimo sutarties Specialiųjų sutarties sąlygų 5.2, 6.2–6.3 papunkčiai išdėstyti analogiškai kaip ir jos projekte.

Draudimo liudijimu Nr. 710-451-99525 ir 2022 m. gruodžio 27 d. Atlikimo laidavimo raštu Nr. AT 99525, adresuotu VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nurodė, kad Jums tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, įsipareigojame, gavę Jūsų vadovo raštišką pagrįstą reikalavimą, kai draudėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sumokėti Jūsų nurodytą sumą, atitinkančią patirtų tiesioginių nuostolių dydį dėl draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ne didesnę nei draudėjo pagal sutartį neįvykdytų prievolių vertė, neviršijant bendros 1 932,98 Eur draudimo sumos.

2023 m. liepos 31 d. atsakovė priėmė įtarimą apie pažeidimą Nr. IT05 dėl pirkimo sutarties Nr. PPS20221219-02; įtarime kaip galimas pažeidimas, kad be kita ko, nurodyta ir tai, kad laidavimo rašto turinys neatitinka sutarties sąlygų reikalavimų, kadangi pirkimo sąlygose nėra numatytos išimties, jos sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas, todėl pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimą; dėl to galėjo būti pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Paaiškinimu ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateiktu papildomu paaiškinimu pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl įtariamų pažeidimų; nors įžanginėje dalyje nurodoma, kad teikiamas paaiškinimas ir dėl pažeidimo Nr. IT05, tačiau paaiškinimas pateiktas tik dėl 2022 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. S-302, dėl 2022 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. PPS20221219-02 paaiškinimas neteiktas, tačiau pateiktame paaiškinime iš esmės išsakyta pareiškėjos pozicija, kad laidavimo rašto sąlygos dėl tiesioginių nuostolių atitinka sutarties nuostatas ir tokios pat nuostatos turi būti taikomos ir kitoms sutartims, tarp kurių ir Nr. PPS20221219-02.

2024 m. kovo 25 d. pranešimu pareiškėja informuota apie 2024 m. kovo 25 d. Sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT05 nustatytą pažeidimą, kuris susijęs su tuo, kad laidavimo rašte nustatyta įsipareigojimų apimtis neatitinka pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje nustatytai ir išviešintai įsipareigojimų apimčiai. Prie Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT05 pridėtas 2024 m. kovo 19 d. paskaičiavimas Nr. 2023-SF/2-471 dėl suskaičiuotų grąžintinų lėšų – 9 664,88 Eur; pastaroji suma kaip grąžintina nurodyta ir Sprendime dėl pažeidimo Nr. IT05.

II. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nekyla ginčas dėl to, kad 2022 m. gruodžio 19 d. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPS20221219-02 Specialiųjų sutarties 5.2 papunktyje nustatytos pirkimo sutarties sąlygos neatitinka tiekėjo pateikto laidavimo rašto turinio tiek, kiek: pirkimo sutartyje (Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktis) nustatytas reikalavimas atlyginti nuostolius (laidavimo rašte – tik tiesioginius nuostolius).

Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovė konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Taigi, spręstina, ar pagrįstai atsakovė ginčijamu sprendimu konstatavo 2022 m. gruodžio 19 d. pasirašytos Viešųjų pirkimų–pardavimų sutarties Nr. PPS20221229-02 pažeidimus ir taikė finansinę sankciją.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (kaip minėta tekste – ir Taisyklės), 464 punkte nustatyta, kad kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų, pirkimus reguliuojančių, teisės aktų laikymąsi, taigi, nagrinėjimu atveju nustačius, kad atsakovė pagrįstai konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, atsakomybė tektų pareiškėjai.

Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 ir dalimi teismas sprendžia, kad tiesioginiai nuostoliai – tai asmens turto netekimas arba suz?alojimas, turėtos išlaidos; netiesioginiai nuostoliai – tai negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmu?. Taigi, negautos pajamos priskiriamos netiesioginėms išlaidoms, todėl teismo vertinimu, pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje įtvirtinus reikalavimą atlyginti nuostolius, tokia formuluotė teisės požiūriu reiškė reikalavimą atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (čia ir toliau – Viešųjų pirkimo įstatymo 2022 m. liepos 12 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1186, galiojusi ginčo metu, t. y. nuo 2022 m. liepos 12 d.).

Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo jų pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu pagrindu.

Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).

Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).

Viešųjų pirkimų principų kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ir iš to kylančių padarinių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo tam tikras ypatumas yra tas, kad dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-145/2010), tačiau viešieji pirkimai neturi būti laikomi išimtinai formaliomis procedūromis, atliekamomis be savo vidinių turiningųjų tikslų (pvz., konkurencijos skatinimo) siekimo. Dėl viešųjų pirkimų santykių formalizavimo ribojimo, atsižvelgiant į turinio viršenybės prieš formą principą, teismų praktikoje kilo objektyvus poreikis išskirti atvejus, kai perkančiosios organizacijos veiksmai, pro forma (dėl formos) neatitinkantys Viešojo pirkimo įstatymo ar konkretaus pirkimo dokumentų nuostatų, nepripažintini viešųjų pirkimų principų pažeidimu, todėl teismų neturi būti kvalifikuojami neteisėtais ir naikinami.

Įvertinęs tai, teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad toks viešojo pirkimų sąlygų pakeitimas negali būti pripažįstamas nereikšmingu, nes potencialūs tiekėjai, apsispręsdami dalyvauti pirkime, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertina galimybes jame dalyvauti, atsižvelgdami visus perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir – būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus, t. y. kokia užtikrinimo vertė ir sąlygos, kokios galimybės tiekėjui jas gauti, kokio dydžio finansinės pasekmės ir rizikos gali būti, jeigu sutartis (ar jos dalis) nebus vykdoma tinkamai, kaip tai įtakos pirkimo kainą ir kt. Teismo vertinimu šių sąlygų apimtis yra svarbi apsisprendžiant dėl dalyvavimo pirkime, o šias sąlygas pakeitus (dalies reikalavimų atsisakius tiekėjo naudai), tai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, nes vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus), dėl sušvelnėjusių sąlygų pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų, ir tai leidžia spręsti, kad buvo pažeistas kitų potencialių tiekėjų teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jose, nes pastaroji aplinkybė galėjo turėti reikšmės potencialių dalyvių apsisprendimui.

Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 3 dalis).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjai akceptavus pateiktą laidavimo raštą, kurio sąlygos neatitiko pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų, buvo iš esmės pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kas suponavo lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą.

Kaip minėta, projekto partneris VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika pasirašė pirkimo sutartį su tiekėju 2022 m. gruodžio 19 d. ir laikė, kad pagal sutartį privalomas pateikti sutarties įsipareigojimų draudimas įvykdytas tinkamai, nors tiekėjo pateiktas 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo raštas pagal turinį neatitiko viešojo pirkimo sutartyje nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento.

Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalis). Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 3 dalis).

Šiame kontekste sutiktina su atsakove, kad tokio laidavimo rašto, atitinkančio pirkimo sutarties Specialiąsias sąlygas nepateikimas, sudarė pagrindą taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros, be kita ko, baigiasi, kai: sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas); arba kai visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju laimėtojui nepateikus tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu ir perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai. Tačiau, viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma nepateikus jos tinkamos apimties užtikrinimo.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėja, kaip projekto vykdytoja, organizacija, būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų rengimą ir sutarties sudarymą, už tinkamą projekto vykdymą ir joje nurodytų projekto tikslų pasiekimą, kuris atitinka teisinį reguliavimą, sudarydama sąlygas nesilaikyti nustatytų viešojo pirkimo sutarties nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų, leisdama projekto partneriui akceptuoti tiekėjo pateiktą laidavimo raštą, neatitinkantį pirkimo sutarties sąlygų ir kaip projekto vykdytoja neinicijuodama pirkimo sutarties nutraukimo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 86 straipsnio 2–3 dalių nuostatas. Taigi, teismas neturi pagrindo nesutikti su šioje dalyje priimtu atsakovės sprendimu.

Kiti pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad netiesioginiai nuostoliai hipotetiškai negalėjo atsirasti, kad tokių išlaidų nedengia investicinių fondų lėšos, kad tai nebūtų paveikę perkančiosios organizacijos interesų neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant pažeidimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad pirkimo sąlygų pakeitimas dėl pirkimo sutartyje nenurodytos išlygos tik apie tiesioginius nuostolius, laikytinas esminiu, sąlygojančiu bendrųjų principų pažeidimą.

Taigi, teismo vertinimu, nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1–2 dalyse nurodyti pagrindai, kuriais remiantis būtų pagrindas ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

III. Dėl ginčijamo sprendimo atitikties administracinio akto reikalavimams

Kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau teismas kaip nepagrįstus atmeta šiuos pareiškėjos argumentus dėl žemiau nurodomų argumentų.

Teismas, ginčijamą sprendimą vertindamas kaip individualų administracinį aktą Viešojo administravimo įstatymo kontekste, pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019,2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, būtent dėl aiškių ir išsamių argumentų, pareiškėjas pateikė motyvuotą skundą, jį pagrindė vertindamas ginčui aktualių Viešųjų pirkimų įstatymo normų analize. Atsižvelgęs į tai, teismas nemato pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad ginčijamame akte labai aiškiai ir motyvuotai pagrįstas pažeidimas, detaliai išanalizuota, kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė. Reglamento 1303/2013 6 straipsnis nustato, kad Europos struktūrinių ir investicinių fondų remiami veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu, taigi, konstatavus Viešųjų pirkimo įstatymo, kuriame inkorporuotos Europos Sąjungos teisės normos (konkrečiai – Direktyva 2014/24/ES), pažeidimus, pagrįstai kaip pažeistas nurodytas ir Reglamento (ES) 1303/2013 6 straipsnis.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad ji nėra atsakinga už 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo rašto priėmimą, nes 2022 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. PPS20221219-02 pasirašė ne ji, o projekto partnerė VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika, todėl ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams.

Sprendžiant dėl pareiškėjos, kaip šiame ginče tinkamo subjekto, teismas pažymi, kad pagal projekto sutarties nuostatas (projekto sutarties 3.1–3.2 papunkčiai) atsakingu už projekto įgyvendinimą ir lėšų tinkamą įsisavinimą yra projekto vykdytojas, t. y. šiuo atveju – pareiškėja. Kaip matyti, iš aukščiau aptartų įrodymų, projekto partneriui VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinikai nebuvo perleisti įsipareigojimai pagal projekto sutartį ir atsakovė nesudarė tiesioginės atsakomybės susitarimų su projekto partneriu. Atsižvelgus į tai spręstina, kad prižiūrėti projekto partnerio įsipareigojimus pagal projekto sutarties nuostatas turėjo projekto vykdytojas, kiek tai susiję su pirkimo sutarties vykdymo teisėtumu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Taigi, pareiškėjai esant įgaliotojai organizacijai, o pirkimo sutartį su tiekėju sudariusiai VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinikai esant perkančiąja organizacija ir pastarajai pirkimo sutartį vykdžius ne pagal pirkimo sutarties sąlygas, pažeidusiu Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas laikomas projekto vykdytojas, nes jam pagal projekto sutartį tenka atsakomybė ir pareiga pasiekti projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus, taip pat ir pareiga administruoti projekto lėšas. Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl to ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimą ar pažeidžia gero administravimo principą.

IV. Dėl finansinės korekcijos taikymo

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su pritaikyta 25 proc. finansine korekcija, kuri, jos manymu, nustatyto pažeidimo atveju yra neproporcinga, neatitinka finansinės korekcijos taikymo tikslų bei pritaikyta neįvertinus su pareiškėju susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą finansinę korekciją mažinti.

Taisyklių 407–408 punktuose nustatyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant Taisyklių ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju atsakovė), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi Taisyklių nuostatomis.

Taisyklių 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C (2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (kaip minėta – ir Gairės).

Taisyklių 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos (Gairių 1.1 papunkčio 3 dalis).

Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus, kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

Įvertinęs šias nuostatas, nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.2. lentelės 17 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.

Gairių 1.4 papunktyje nurodyta, kad remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Iš 2024 m. kovo 25 d. Sprendimo dėl pažeidimo turinio matyti, kad 25 procentų finansinė korekcija paskirta atsižvelgus į šias aplinkybes: perkančioji organizacija sutartį sudarė su tiekėju, kuris pateikė pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nors turėjo laimėtojo pasiūlymą atmesti, o atmetus tiekėjo pasiūlymą, pirkimas turėjo būti organizuojamas naujai; vykdytas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, kuris buvo aktualus visai ES rinkai; kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 9 tiekėjai, pasiūlymus pirkime pateikė tik 3 iš jų, iš jų tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija pirkime nebuvo užtikrinta; už pažeidimą numatyta vieninga korekcija.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas, tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimo laimėtojui nepateikus tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, pareiškėja pakeitė savo paties nustatytas ir paskelbtas pirkimo sąlygas ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriuo yra įgyvendinama Direktyva 2014/24/ES, t. y. ES teisės aktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei86 straipsnio 2–3 dalių nuostatas. Nustatyti pažeidimai buvo padaryti netinkamu pareiškėjos veikimu, t. y. pareiškėjai, kaip projekto vykdytojui, nesiėmus iniciatyvos išreikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų, pirkimo laimėtojui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ir tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

Taigi, teismo vertinimu, konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pareiškėjos skundo argumentai, kad jis tinkamai ginčijamame sprendime nemotyvuotas, kad yra formalus ir nesukėlė žalos, atmestini kaip nepagrįsti. Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nesukėlę realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. Teisingumo Teismo yra nurodyta, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C- 199/03). Šiuo atveju pirkimo sutarties pakeitimas galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė taikydama finansinę korekciją pareiškėjai vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertina teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2368/2011, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-114/2012).

Konstitucinės doktrinos ir teisminės praktikos kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Aptartieji įrodymai patvirtina, kad 25 proc. finansinė korekcija taikyta tik remiantis Gairėse nustatyta analogija, taigi tiesiogiai Gairėse konkrečiu atveju finansinė korekcija neįvardinta, pareiškėja yra pasiekusi pirkimo tikslus, pirkimo sutartis įvykdyta, padarytas ne tyčinis nusižengimas, o dėl neatsargumo, tinkamai neįvertinus teisinių niuansų dėl nuostolių sąvokų skirtumo ir galimų pasekmių pirkimo sutarties galiojimui bei pareiškėjai, kaip projekto vykdytojai, nesiėmus iniciatyvos ir lyderystės užtikrinti tinkamą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų vykdymą.

Aptartame kontekste, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už nustatytą pažeidimą 2024 m. kovo 25 d. Sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT05 finansinė korekcija mažintina iki 10 proc., atsakovė įpareigotina apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 proc. finansinę korekciją.

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą, nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

V. Dėl procesinės bylos baigties

Pareiškėja skundu prašė: 1) panaikinti šias dalis VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT05: IV dalies ,,Sprendimas dėl pažeidimo“ antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, kad projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 str. 2 d. nuostatą, kadangi Tiekėjas pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas; V dalies penktą pastraipą, kurioje nurodyta, kad taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 38.659,50 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 9.664,88 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Sutarties keitimų); 4 punktą „Sprendimas dėl nustatyto pažeidimo“, kurioje nurodyta, kad pažeidimas nustatytas. Pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas; susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį; 2) panaikinti 2024 m. kovo 19 d. priedą Nr. 2023-SF/2-471 Grąžintinos lėšos; 3) palikti galioti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT05 III dalies ,,Pažeidimo tyrimas“ dalį, prasidedančią antrašte „Dėl Laidavimo rašte nustatytos įsipareigojimų užtikrinimo apimties“ bei IV dalies ,,Sprendimas dėl pažeidimo“ trečią pastraipą, kurioje nurodyta, kad kitoje pažeidimo dalyje, kuri susijusi su sutarties įvykdymo užtikrinimo laiduojamos sumos mažinimu, pažeidimas nėra nustatomas.

Iš aukščiau teismo aptartų argumentų matyti, kad ginčijamas sprendimas dėl konstatuoto pažeidimo priėmus pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą ir dėl to nustatytų Viešųjų pirkimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies pažeidimų, pripažintas pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai dėl ginčijamo sprendimo IV dalies antrosios pastraipos, 4 punkto atmestinis kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti ginčijamo sprendimo V dalies penktą pastraipą, kurioje nurodyta, kad taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės bei panaikinti 2024 m. kovo 19 d. priedą Nr. 2023-SF/2-471 Grąžintinos lėšos, teismas pažymi šiuos aspektus. Teismas pripažino, kad atsakovė taikydama finansinę korekciją pareiškėjai vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė. 2024 m. kovo 19 d. priede atsakovė paskaičiavo grąžintinas lėšas, kurias nurodė ginčijamame sprendime, nėra jokių argumentų, kad 2024 m. kovo 19 d. paskaičiuotos grąžintinos lėšos 25 proc. finansinės korekcijos kontekste yra neteisėtos, todėl teismas nemato pagrindo tenkinti ir šių pareiškėjos reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad teismas sprendė dėl mažesnės finansinės korekcijos taikymo, šioje dalyje ginčijamas sprendimas keistinas ir atsakovei nustatytinas įpareigojimas finansinės korekcijos dydį perskaičiuoti.

Pareiškėja trečiuoju reikalavimu prašo palikti galioti ginčijamo sprendimo III dalies dalį, prasidedančia antrašte „Dėl Laidavimo rašte nustatytos įsipareigojimų užtikrinimo apimties“ bei IV dalies trečią pastraipą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šioje dalyje nenustatytas pažeidimas, pareiškėja neginčija šios ginčijamo sprendimo dalies neteisėtumo, o neginčijama dalis ir taip liks galioti, tad šio pareiškėjos reikalavimo teismas taip pat netenkina.

Apibendrindamas teismas pažymi, kad nenustatė pagrindų ginčijamam sprendimui panaikinti, tačiau sprendė, kad jo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio keistina. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1–2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT05 dalį, kurioje pareiškėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai nustatyta 25 (dvidešimt penkių) procentų finansinė korekcija ir nustatytos finansinės korekcijos dydį sumažinti iki 10 (dešimt) procentų.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 (dešimties) procentų finansinę korekciją.

Likusią viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT05 dalį palikti nepakeistą.

Likusioje dalyje pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.