Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. F. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties ir susipažinęs su teismui pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-17 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 286 str., 290 str.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 64¹ straipsniu, paskirta bausmė laisvės atėmimu 1 metams. Pakirta bausmė subendrinta su 2012-12-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

2015-04-22 Šiaulių apylinkės teisme gautas nuteistojo R. F. prašymas sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-17 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas, padarytas 2015-03-19 įstatymu.

2015-05-13 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nuteistojo R. F. prašymą atmetė.

2015-05-22 Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo R. F. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti 2015-05-13 nutartį ir priimti naują – atidėti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą paskiriant teismo įpareigojimus.

Nurodo, kad tuo metu, kada jam buvo skelbiamas nuosprendis, teismas nesvarstė klausimo dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, o 2015-05-13 nutartimi jo prašymą atmetė. Skunde nuteistasis išdėsto tai, į ką teismas turi atsižvelgti ir ką įvertinti, spręsdamas klausimą dėl paskirtos laivės atėmimo bausmė vykdymo atidėjimo. Pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas atitinka humaniškumo principą ir derinamas su teisingumo principu, nepaneigia baudžiamosios teisės paskirties, nukentėjusiojo interesų ir t.t. Nurodo, kad byloje, kurioje buvo pripažintas kaltu yra pareikštas civilinis ieškinys, todėl jis turi finansinių įsipareigojimų, motyvaciją darbui, vertina bendras gyvenimo taisykles. Nuteistojo teigimu, jo asmenybė leidžia spręsti, kad yra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. F. skundas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Nagrinėjamu atveju R. F. yra nuteistas už 4 nesunkių nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, o šią bausmę subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2012-12-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta gautinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinęs skundžiamos nutarties pagrįstumą, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo R. F. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina vertinant R. F. asmenybę, jo ankstesnius du teistumus, tai, kad nuteistasis naujas nusikaltimas veikas padarė neatlikęs bausmės už ankstesnįjį nusikaltimą lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu. Visa tai rodo, kad bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti, todėl nėra pagrindo manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, R. F. nusikalstamas elgesys nesikartos. Pažymėtina, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis privalo atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą, yra motyvuotas darbui, nėra pakankamos išvadai, kad R. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidedant.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. F. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.