Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas neprisipažino, paaiškino, kad įvykio dieną sugalvojo važiuoti maudytis, su draugais susirašė telefonu: kaltinamasis, D., S., R., E., E., R., D. susitiko ir dvyliktu autobusu išvažiavo. Sustojo prie elektros tinklų ir įlipo į ketvirtą autobusą. Važiuojant prie prekybos centro „Bruklinas“ iš autobuso išlipo E., kadangi jį supykino. Kartu su juo išlipo ir D., S. važiavo su jais ir jie nuvažiavo į sodus, nuėjo prie tvenkinio, kur laukė, kol ateis E. S. su D.. E. S. buvo prašęs jo palaukti prie stotelės, kadangi jis nežinojo, kur tiksliai reikia eiti. Vėliau atėjęs, juos E. S. susirado, nes atėjo iš kito galo, jis buvo įniršęs ir piktas, nes jie jo nepalaukė ir turėjo ieškoti. Po kiek laiko jis nebepyko, maudėsi, vaikščiojo. Tuomet pamatė nukentėjusįjį, o R. pasakė, jog tai buvęs jo kaimynas ir yra „prisišnekėjęs“. E. S. pribėgo prie nukentėjusiojo ir spyrė, nukentėjusysis pradėjo bėgti, o E. S. jį vytis. Nusivijo iki elektrinės, ten nustojo vytis ir nukentėjusysis nubėgo ir, kaip supranta, skambino policijai. Tuomet E. G. su R. R. užsidėjo ant galvų marškinėlius ir nuėjo už elektrinės. Prieš tai ten kaltinamasis buvo nuėjęs su mergaitėmis persirengti ir R. su E. pro juos praėjo. Girdėjo, kaip trenkė, girdėjo, kaip sušaukė. Kas po to kur nuėjo – pasakyti negali. Jie persirengė ir nuėjo į autobusų stotelę. Jie grįžo atskirai. D. ir S. pažinojo nedaug. Pirmoje apklausoje jų neminėjo, kadangi nenorėjo jų „kišti“, kadangi jie nieko nedarė, jų beveik nepažinojau. Nuo tvenkinio po muštynių visi išsiskirstė grupelėmis: vieni nuėjo į vieną pusę, o kiti – į kitą. Kaltinamasis grįžo su mergaitėmis. Neprisimena, ar po įvykio visi buvo susitikę. Pradėjo sakyti teisybę, kai pamatė, kad byloje yra kaltinamasis, nes iš pradžių buvo liudytojas. Buvo daug jo sakytų versijų, kadangi iš pradžių norėjo „ištraukti“ E., nes jam buvo blogai, o dabar jau nieko nebenori „traukti“. Su E. S. jis nebendraudavo – su juo daugiausia bendraudavo R. R.. E. S. telefono numerį gavo po įvykio, kažkada telefonu su juo bendravo, tačiau kalbėjo ne apie įvykį. Turbūt bendravo su juo po įvykio. Po nukentėjusiojo sumušimo jie išsiskirstė iš karto. Visi išsiskirstė turbūt todėl, kad bijojo policijos, o jie kadangi nelabai ko bijojo, tai pasiliko ir grįžo, o visi kiti išsilakstė. Neprisimena, kas ir kada tarėsi įvykio versijas.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną jų kompanija susirinko kieme, nes kiekvieną dieną išeidavo į lauką, ir sugalvojo važiuoti maudytis. Su dvyliktu ir ketvirtu autobusais nuvažiavo maudytis. Jis neprisimena, ar E. S. buvo kartu su jais, ar prisijungė vėliau, tik žino, kad ketvirtu autobusu jis jau važiavo kartu su jais. Tam autobuse E. S. pasidarė bloga, todėl jis išlipo iš autobuso su D., o likusi kompanijos dalis: kaltinamasis, D., R., D. ir R. nuvažiavo toliau į sodus. Pabuvus gal 10-20 min. atėjo E. S. su D.. E. buvo labai supykęs, gaudė S., tačiau jam nieko nepadarė. Visi jie maudėsi. Po kiek laiko pro šalį ėjo G. R. ir E. S. jam vieną ar du kartus jam spyrė. Tuomet G. R. nubėgo už elektrinės, o R. R. kaltinamajam sakė, kad tas vaikinas buvo jo kaimynas, kuris skųsdavo ir darydavo nesąmones. Kaltinamasis su R. R. nubėgo už elektrinės, trenkė nukentėjusiajam G. R. delnu į veidą ir visi išsiskirstė. Po sumušimo – iš karto, kai kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam - jų didžioji dalis nubėgo į autobusų stotelę pasiėmę daiktus. D. A. ir mergaitės kartu su jais nevažiavo – jie pasiliko. Kaltinamasis nurodo, jog savo draugų buvo prašęs nesakyti , jog dalyvavo įvykyje. Daug apie tai jie nešnekėjo. Kai pamatė, kad viskas aiškėja – nusprendė sakyti tiesą. Su E. S. yra draugai, turėjo jo telefono numerį, kurio dabar neprisimena. Kai D. A. ir jis tapo kaltinamaisiais, tai nebenorėjo nieko slėpti, be to, D. A. nieko nedarė, o liko kaltas. Kaltinamasis patvirtino, jog jie visi: R., D., D., R., tardavosi kieme prieš apklausas ir po apklausų. Ateidavo draugai ir papasakodavo, kaip sekėsi, tada pasikalbėdavo. Nesakyti, kad E. S. dalyvavo įvykyje, jo pats E. S. paprašė po įvykio kieme prie (duomenys neskelbtini) namo. Gailisi dėl to , kad sutrenkė nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais jo santykiai pašaliniai. 2012-05-22, apie 18 val., ėjo pro sodų bendrijoje „Rūta“ esančio tvenkinio ir vienas kaltinamųjų jam spyrė, o kitas jį pasigavęs už vandentiekio bokšto sudavė. Smūgį sudavė D. A., o E. G. jam spyrė. Jis ėjo prie „prūde“ žvejojančių žvejų, tuo metu buvo pašalinių asmenų. Kaltinamieji gal maudėsi, jie buvo keturiese ar penkiese, neprisimena, ar jų kompanijoje buvo merginų. Jų kompanijoje buvo vienas jam pažįstamas asmuo R. R., kuris gyvena tam pačiame name kaip ir nukentėjusysis, t. y. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam einant link „prūdo“, jam pasakė kelis žodžius, vienas kaltinamųjų spyrė. Jis pabėgo į šoną kelis žingsnius ir tuomet kitas atbėgo prie jo. Pirmiausia buvo spyris, pataikė į nugaros sritį. Tuomet jis pasišalino, užėjo už vandentiekio bokšto, šalia žvejojo žvejai. Prie jo atėjo vienas kaltinamųjų ir sudavė. Jis su kaltinamaisiais neapsižodžiavo. Prie vandentiekio bokšto nuėjo, kad išvengtų didesnio konflikto. Jam spyrė į nugarą, tačiau neprisimena, ar tik vieną kartą. Po smūgio prie vandentiekio bokšto jis nugriuvo, iš kompanijos jam padėti niekas neatėjo. Tada kvietė policijos pareigūnus, tačiau ir dar kažkas juos kvietė. Jam buvo mėlynė skruostikaulyje, t. y. veido srityje. Ikiteisminio tyrimo metu vieną kaltinamąjį atpažino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo 2 spyriai: į nugarą ir į pilvą, dabar to nelabai prisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos palaiko. Atlikti ekspertizę jam galėjo tik po savaitės po įvykio, nurodė, jog reikia laukti eilės, o tada jau sužalojimai buvo praėję. Su kitais kaltinamųjų kompanijoje asmenimis nekalbėjo, su R. R. nesisveikino. Kiti asmenys buvę toje kompanijoje jam nebuvo matyti. Anksčiau soduose yra matęs R. R.. Nuo smūgio į veidą jis nugriuvo, sąmonės praradęs nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia. Daiktų iš jo kaltinamieji suduodami smūgius nereikalavo, nesakė, kodėl muša, negirdėjo iš jų jokių replikų. Kaltinamasis, kuris jam spyrė, stovėjo kažkiek šone, todėl įspyrė į nugarą, po to į pilvą. D. A., kaip asmenį, kuris sudavė jam į veidą, pažino iš veido. Be R. R. ir D. A. iš kitų asmenų niekas nebuvo matyti anksčiau. D. A. atpažino iš veido, jis buvo užsidėjęs ant galvos marškinėlius, tačiau per marškinėlius matėsi jo veidas. Kai skambino į policiją, dar smūgis į veidą suduotas nebuvo. Neatsimena, ar kalbėdamas su policija pasakė, kad jam dar kartą sudavė. Policijai minėjo, kad jam buvo suduota į veidą. E. S. smūgių jam nesudavė. Prie nukentėjusiojo priėjo vienas asmuo, jis buvo kažką užsidėjęs ant galvos, bet veidas matėsi. Kai priėjo asmuo ant galvos kažką užsidėjęs – matėsi jo veido bruožai, tą asmenį atpažino, neabejoja savo atpažinimu.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra jo draugai, nukentėjusįjį žino iš matymo. Ryte jie susitarė važiuoti po pamokų maudytis. Po pamokų grįžę namo pavalgė ir susitiko prie garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini) namo, kur sulaukė E., D. ir E.. Tuomet nuėjo į stotelę, įlipo į 12 maršrutinį autobusą, nuvažiavo iki elektros tinklų, įlipo į 4 maršrutinį autobusą. Važiuojant su tuo autobusu E. supykino, nes buvo išgėręs. Jis su D. ir S. išlipo iš autobuso, o jie toliau nuvažiavo. Nuvažiavę prie tvenkinio, išsiėmė iš „tašių“ daiktus, maudėsi, deginosi, žaidė kortomis. Praėjus gal pusvalandžiui atvyko E. su D. ir S.. E. buvo išgėręs, nes iš veido matėsi, kad yra apsvaigęs. Jis iš agresijos pradėjo gaudyti S., nes S. kažką jam buvo pasakęs. Prieš tai jie išsimaudė. Tuomet ėjo pro šalį G., o tuo metu E. buvo labai agresyvus ir puolė ant G., nes jie E. pasakė, jog G. yra jiems matytas ir jų ankstesni santykiai nebuvo geri. E. pradėjo G. gaudyti, truputį įspyrė iš kojos į šoną. G. pabėgo už elektrinės, o jie pamatė, kad jis skambina policijai. Tuomet liudytojas ir E. G. nuėjo prie jo užsidėję „maikutes“ ant akių, kad neatpažintų. Priėjo ir E. G. trenkė G. į veidą. Tuomet jie greitai atsitraukė, nuėjo prie savo daiktų, pasiėmė juos ir bėgo į stotelę. D. šaukė, jog pamatė policiją. Tuomet E. nusimovė „maikę“ ir ją išmetė, kad neatpažintų. Važiuojant autobusu E. ir E. pasirodė, kad policija seka autobusą. Jie išlipo kitoje stotelėje ir palaukė kito autobuso pasislėpę už stoties. Jie grįžo į kiemą ir jų laukė prie garažo. Jie atvykę papasakojo, kad viskas gerai, tuomet išsiskirstė po namus. Su juo buvo šie asmenys: D., E., R., D., S., D. ir E.. Iš kaltinamųjų buvo abu. Nukentėjusysis atėjo nuo sodų pusės, kur yra daugiau namų – nuo priešingos pusės nei yra stotelė, nes kaip suprato, jis ėjo link stotelės. Neatkreipė dėmesio, ar prie tvenkinio buvo žvejų. Kad ateina nukentėjusysis pamatė apie 20-30 m atstumu. E. „užkabino“ G., nes liudytojas pasakė E., kad tai tas pats G., su kuriuo praeityje santykiai buvo „ne kokie“. Jie su G. vienas ant kito rėkdavo, nelabai „sueidavo“. Nors jo santykiai su nukentėjusiuoju „ne kokie“, tačiau jis neduoda melagingų parodymų. Pirmos apklausos metu buvo kitokie parodymai, nes jie buvo susitarę pasakoti tai, kad „uždengtų“ vieni kitus. T. y. kad tie, kuriuos paminėjo, nepaminėtų kitų, todėl bandė išsisukti su melagingais parodymais. Pirmos apklausos metu liudytojas davė melagingus parodymus, žino, kad už tai teismas gali iškelti baudžiamąją bylą. Pirmoje apklausoje buvo paminėtas E., D. ir liudytojas, o kitose apklausose jau buvo paminėta jų daugiau. Jie norėjo „dengti“ E., bet pamatė, kad melas išaiškėjo, suvokė savo klaidą. Melas išaiškėjo, nes visų žmonių buvo skirtingi parodymai, jie nebesutapo. Tai jie sužinojo, nes vieni su kitais pasipasakodavo po apklausų. Paskui susitarė sakyti tik tiesą. Einant į pirmą apklausą, t. y. kitą dieną, su E., D., R., D., E., D. ir S. prie garažo susitarė meluoti. Susitikti susitarė susirašę sms žinutėmis. Atrodo, kad liudytojas susirašė sms žinutėmis su E.. Visi susitiko skirtingomis dienomis – vos ką nors susitikdavo ir pasakydavo. Kitą dieną po įvykio susitiko E., D., E., o kitomis dienomis susitiko su R., D.. Susitikę pasakydavo, kad gali būti, jog juos kvies į apklausą, jie sakė, jog iš pradžių apklausoje jų neminės, bet jei reikės – paminės Neminėti žadėjo R., D., E.. E. nenorėjo minėti apklausoje, kadangi jis spyrė G. į nugarą ar šoną – greičiausiai, spyrė į šoną. E. smūgio nesudavė. Smūgį sudavė iš kumščio E., kai pamatė, kad G. nuėjo už elektrinės skambinti policijai, o E. praeinant G. spyrė. Kad nukentėjusysis skambina policijai suprato, nes jis šaukė, jog skambina policijai.

Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, su jais santykiai normalūs, nėra piktuoju. Nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dieną visi nusprendė po pamokų važiuoti išsimaudyti. Su R. susitiko prie „Lyros“ parduotuvės ir nuėjo prie garažų susitikti su R., E., D., E., D. ir S.. Visi nuėjo į stotelę, įlipo į 12 autobusą ir važiavo iki elektros tinklų. Ten išlipę persėdo į kitą autobusą ir įlipo į 4 autobusą. Važiuojant autobusu E. apsivėmė, todėl išlipo kitoje stotelėje už prekybos centro „Bruklinas“, o jie toliau važiavo į sodus. Po kelių minučių atėjo E., jis buvo susinervinęs, kad jie neatėjo jo pasitikti – ji taip suprato. E. maudėsi, bet buvo daug išgėręs. Jos su R. ir D. nuėjo persirengti už elektrinės, tai E. su R. užsidėję ant galvos „maikes“ ėjo už elektrinės. Ką jie ten darė, jos nematė, bet už kelių minučių jie nubėgo link stotelės. Tai ji, R. ir D. susirinko daiktus ir nuėjo taip pat link stotelės, kur susitiko su E. ir R.. Dabar sako tiesą, o pirmose apklausose nesakė tiesos, nes bijojo „Kirstuko“ ir D., o paskui ir E. paprašė nesakyt. Bijojo, nes žinojo, kad „Kirstukas“ yra labai daug „prisidirbęs“, o D. buvo pasikėlęs, nes tai matėsi iš žodžių. „Kirstukas“ tai E. S. pravardė. Kai ėjo nukentėjusysis, E. jį vadino negražiais žodžiais, paskui, nors tiksliai to liudytoja nematė, spyrė nukentėjusiajam. Po to, nukentėjusysis nubėgo už elektrinės, o E. nubėgo jam iš paskos. Daugiau niekas nukentėjusiajam nebėgo iš paskos. Ji visą tą laiką buvo prie „prūdelio“. Merginos buvo prie elektrinės, o vaikinai už elektrinės kampo. Daiktai buvo kartu su jomis, jos daiktai tuo metu nebuvo palikti prie „prūdelio“. „Kirstukas“ prie jų nebuvo atėjęs, ji neatkreipė dėmesio, kur jis nubėgo. R. su E. nuėjo užsidėję „maikes“ ant galvos už elektrinės, o E. nubėgo toliau. ai paskambino jiems dėl apklausų, tuomet susitiko visi ir susitarė, ką sakyti. Kai ji vyko į pirminę apklausą, jau buvo susitarę su E., R., R., ką sakyti. Jie visi nusprendė, ką sakyti. Kai viskas išaiškėjo, tai nusprendė sakyti teisybę. Kad viskas išaiškėjo pasakė E. ir D.. Visi susitiko lauke prie garažų, tačiau neprisimena kada. Dabar sako teisybę. Anksčiau „Kirstuką“ gal buvo mačiusi kokį vieną kartą lauke. Kai jos atėjo prie garažų prieš vykstant į sodus, jis ten jau buvo su savo draugais D. ir S.. E. G. prašė nesakyti, kad jis buvo įvykyje, prašė, kai buvo visi kartu. Šį prašymą ji įvykdė, nes visi taip tarėsi. S. ir D. neminėjo, nes bijojo jų. O E. turėjo daug problemų su policija ir kad nesėstų į kalėjimą, jo neminėjo. Apie kalėjimą sužinojo po įvykio. Pirmą kartą apklausoje sakė ne tiesą, o paskui – teisybę. Nežino, kodėl apie S. ir D. nieko ir kitose apklausose nieko nesakė. Antrą kartą, kai buvo apklausta, sakė teisybę. Nesakyti tiesos susitarė su D., E., R., R. kieme, kai paskambino kviesti į apklausas. Susitarė visi susitikę. Dabar sako teisybę, kiek prisimena, nes viskas vyko prieš metus laiko.

Liudytoja R. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais yra draugiški santykiai, nukentėjusysis jai žinomas iš matymo. Įvykio dieną susitarė su draugais vykti prie ežero. Susitiko su D. prie prekybos centro „Lyra“. Nuėjo už šio prekybos centro ir kieme susitiko su D., E., R., E. ir dviem jo draugais: D. ir S.. Tada nuėjo į „Lyros“ stotelę ir važiavo autobusu. Prie elektros tinklų jie išlipo ir persėdo į 4 autobusą. Važiuojant autobusu E. apsivėmė, nes buvo išgėręs. Artimiausioje stotelėje jis išlipo su D. ir S., o jie toliau nuvažiavo. Sode maudėsi, deginosi, žaidė kortomis. Po kurio laiko atvažiavo E. su draugais. E. buvo susinervinęs, nes jie jo nepasitiko, nepalaukė, jis ant jų pradėjo šaukti. Kai nusiramino ir visi ruošėsi važiuoti, nukentėjusysis pro juos praėjo ir tada E. prie jo „prisikabino“ žodžiais, kurių tiksliai negali pasakyti. Matė, kaip E. spyrė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis nubėgo link elektrinės, o E. jį vijosi. Tada ji, D. ir D. nuėjo link elektrinės persirengti. Kai jau dėjosi daiktus, R. ir E. praėjo veidus užsidengę „maikėmis“ link tos pusės, kur nubėgo nukentėjusysis ir E.. Po kurio laiko E. ir R. nubėgo prie stotelės, o ji, D. ir D. taip pat nuėjo prie stotelės, kur visi susitiko ir grįžo tuo pačiu autobusu. Jie išlipo prie „Impuls“ ir persėdo į kitą autobusą ir grįžo į „Lyros“ stotelę ir ji išėjo namo. Pirminiai parodymai jos buvo ne tokie, nes žinojo, jog E. turi reikalų su policija ir gali sėsti į kalėjimą. Pirminėje apklausoje melavo dėl savęs, nes bijojo E.. Toje apklausoje neminėjo ir E., nes jis jų prašė, kad nesakytų, jog jis dalyvavo įvykyje, nes taip pat turėjo reikalų su policija ir nenorėjo turėti daugiau bylų. Iš pasakojimų suprato, kad E. trenkė nukentėjusiajam, nors pati to nematė. Tai paminėjo pats E., o kaip trenkė – jis nepasakojo. Antros apklausos metu nurodė kitą susitikimo vietą, t. y. stotelėje, o dabar kad prie garažo, tai tada gal neprisiminė, nes dabar tikrai viską prisimena. S. ir D. neminėjo, nes negalvojo, kad to reikia, nes jie nieko nedarė. D. A. minėjo, nes jis buvo kaltinamasis. Nesakyti, kad įvykio vietoje buvo E. G., prašė jis pats, kai jau buvo kaltinamasis. Jis nesakė, ką sakyti apklausoje, tik prašė jo neminėti. Pirmos apklausos metu liudytoja pasakė, kad E. nebuvo, o tai ir reiškia, kad jo neminėjo. Suprato, kad sako ne tiesą. E. draugų neminėjo, nes jie nieko nedarė ir nebuvo tikslo juos minėti, apskirtai ji su jais nebendravo. Prie „prūdelio“ jie maudėsi, žaidė kortomis, deginosi, buvo su maudymosi kostiumėliais. Kitų žmonių buvo, nors tiksliai to neprisimena. Suvokia, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, žino pasekmes.

Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, su jais santykiai draugiški. Įvykio dieną gal vasarą vieną kartą jis įspyrė jaunuoliui „Rūtos“ soduose. Soduose buvo jis, E., D. ir dvi mergaitės: D. ir R. Į sodus atvažiavo autobusu nusimaudyti. Neprisimena, kiek jų važiavo autobusu, autobuse jokių įvykių nebuvo, atvažiavo visi kartu ir iš karto nuėjo maudytis. Jie maudėsi ir pro šalį ėjo kažkoks pažįstamas, kuriam liudytojas įspyrė į šoną vieną kartą. Prieš atvykdami maudytis, jie buvo lauke prie (duomenys neskelbtini) namo ir sugalvojo važiuoti maudytis. Jie važiavo su dvejais autobusais: pirmiausia, atrodo, su dvyliktu autobusu, o paskui su ketvirtu, išlipę ėjo visi kartu. Nukentėjusiajam jis spyrė, nes manė, jog eina vienas jo pažįstamas, kuris buvo „prisišnekėjęs“, tačiau pasirodė, jog tai ne jis. Prie tvenkinio buvo gal valandą ar dvi, jis pats maudėsi, atrodo, kad maudėsi ir merginos. Jis visus tuos draugus pažįsta vienodai laiko. Atrodo, kad užpuolė tą patį vaikiną, kuris šiandien yra salėje nukentėjusiuoju, nors tiksliai jo neprisimena. Tada nukentėjusysis atrodė panašiai kaip ir dabar. Jis nukentėjusįjį įvykio dieną sumaišė su draugu, kuris gyveno soduose. Kartu buvusiems draugams nesakė, kad nukentėjusiajam reikia ką nors padaryti – jis nieko nesakęs spyrė. Nei vienas iš draugų jo neprašė sumušti pro šalį ėjusio vaikino – jis vienas tai sugalvojo. Atrodo, kad nei vienas iš draugų jam iš paskos nėjo, kai jis ėjo įspirti nukentėjusiajam. Veido slėpti jis nebandė, tuo metu buvo be marškinėlių. Draugai taip pat nebandė slėpti veidų – jiems nebuvo priežasties slėpti veidų, nes jis vienas tik įspyrė. Kai įspyrė nukentėjusiajam, šis pradėjo bėgti, o liudytojas sustojo ir tuomet visa kompanija nuėjo į autobusų stotelę. Nematė, kad kuris nors vienas iš draugų būtų nusivijęs nukentėjusįjį. Atgal važiavo visi kartu ketvirtu ir dvyliktu autobusais. Važiavo iki „Lyros“ ir jis nuėjo į namus. Niekieno jis neprašė nepasakoti apie šį įvykį ar kad jis mušė nukentėjusįjį. Paskui buvo iškviestas į policiją. Sms žinutėmis su draugais susirašinėdavo, susiskambindavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė telefono numerį, kurio paskutiniai skaičiai yra 51, tačiau tą telefono numerį naudojo ne visada – buvo pasikeitęs. E. G. buvo kartu su jais, tačiau jis nieko nukentėjusiajam nedarė. Liudytojas nurodė, jog jis turi „Kirstuko“ pravardę. Prieš susitinkant su draugais jau buvo truputį apsvaigęs. Pažįsta S. ir D., jie yra jo draugai, turbūt jie yra pažįstami su E. G., D. A., R. R.. Visi jie yra jo pažįstami, o kaltinamieji su S. ir D. yra tik truputį pažįstami. Įvykio dieną nebuvo susitikęs nei S., nei D..

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Prieš metus laiko pavakaryje grįžo sūnus namo sutinusia akimi. Suteikė pirmą pagalbą, sakė prie „prūdo“ eilinį kartą susirinkę vaikinai jį sumušė, iškvietė policiją. Laukė policijos, tačiau nesulaukę – dar kartą paskambino. Prie „prūdo“ nuėjo sužinoti, kas įvyko, klausinėjo žmonių, kurie pasakė, jog suvažiavo vaikinai, gėrė, triukšmavo, jie buvo ne sodo bendrijos nariai, nors „prūdai“ yra bendrijos. Buvo kalbama, kad tas „prūdas“ kažkieno iš tos kompanijos močiutės. Jie nuolatos važiuoja prie to tvenkinio, triukšmauja, šiukšlina. Žmonės jai papasakojo, kad jos sūnus ėjo, o jį „užkabino“ ir sumušė. Įvykio detalių nesakė, nes žmonės tuo metu buvo toliau daržuose atstumu apie 20-40 m. Sūnus sakė, jog ėjo pro šalį tos kompanijos žiūrėti, kada galima žvejoti, ir prie jo „užsikabino“. Sūnus sakė, jog jį sumušė du asmenys, nurodė, kad spyrė į nugarą ir spyrė į veidą prie „prūdo“, o tikslios vietos ji neklausė. Žino, kad kompanija buvo dešiniajame „prūdo“ krante. Sūnus sakė, jog vienas iš matymo matytas – buvęs kaimynas. Aiškinosi, kas jis toks ir išsiaiškino, kad tas asmuo gyveno šeštame to paties namo aukšte, atrodo, pavarde R.. Dėl sužalojimo nustatymo sūnus kreipėsi, bet jį galėjo apžiūrėti tik po dviejų savaičių, nes buvo viskas užimta. Iš karto parašė, jog reikia kreiptis dėl ekspertizės atlikimo, kitą rytą jie pasiskambino, bet pasakė, jog šią savaitę apžiūrėti sūnaus negali, o gali tik kitos savaitės pabaigoje. Tada kai nuėjo, sužalojimų jau nebuvo. Pas medikus nesikreipė, nes dėjo kompresą, turėjo gelio nuo sumušimų. Prie ežero buvo 5 asmenys, tai nurodė žmonės, kurie žvejojo, kurie dirbo soduose aplinkui, o sūnaus neklausė, kiek jų buvo iš viso. Kol laukė policijos, paklausinėjo žmonių, kas įvyko. Kompanijoje buvo ir merginų.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio dieną žvejojo ir kitoj „prūdo“ pusėje už 150 m matė ten esančią kompaniją: berniukus ir mergaites. Vienas berniukas atėjo „šakodamasis“, mojuodamas, keikdamasis ir nuėjo į tą kompaniją. O liudytojas toliau žvejojo. Vienas berniukas išėjo prie kompresorinės, kur pumpuoja, gal telefonu kalbėjo. Pamatė, kad pakilo visa ta kompanija ir išlindo už kompresorinės ir tam berniukui kalbančiam telefonu sudavė ir nubėgo. Nematė, kas taip padarė, kuris iš salėje esančių vaikinų taip pasielgė – jis nežino. Berniukas atėjo vienas, po smūgio prisėdo, skambino telefonu. Nežino, kur tuo metu buvo kompanija, nes jie buvo toliau, jų veidų negalėjo įžiūrėti. Nežino, kiek iš viso kompanijoje buvo asmenų. Paskui atėjo moteris, klausė, ar jis matė muštynes. Sakė, matė, kad buvo suduota. Kompanija buvo visi vienoje krūvoje – atsiskyrusių asmenų, jam atrodo, nebuvo, keikėsi. Kompanija išėjo visa – nieko nebeliko, nuėjo į tą pačią pusę – į sodelį. Tas, kuris sudavė, į kompaniją negrįžo, o nuėjo į kitą pusę. Kai sudavė vaikinukui, jis suklupo, o sudavęs vaikinas, jam atrodo, nubėgo į tą kompaniją. Sumuštam berniukui jis sakė, kad netoliese yra policininkas, bet jis jam nieko nesakė. Kad kas nors iš kompanijos būtų užsidėjęs ant galvos marškinėlius - nematė. Tas, kuris sudavė, užsidėjęs „maikutės“ ant galvos nebuvo. Viskas vyko labai greitai: išlindo iš už kampo, sudavė ir nubėgo. Jis buvo, atrodo, šviesokas, vidutinio ūgio, t. y. liudytojo ūgio. Neatkreipė dėmesio, ar tas pats jaunuolis, kuris skėryčiojosi, sudavė tam berniukui, nes buvo tolokai - apie 200 m, veidų skirti negalėjo. Matė kompaniją ir matė ateinantį besiskėryčiodamą vaikiną, bet negali pasakyti, kad ėjo būtent į tą kompaniją. Tuo metu dar buvo žvejojusių asmenų. Žvejojo ir draugas J., bet jo niekas nekvietė į teismą, dabar jis gyvena sode. Liudytojas nepažįsta nei vieno asmens iš salėje sėdinčių asmenų.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio dieną su kaimynu žvejojo maždaug už 150 m nuo prie tvenkinio buvusių jaunuolių, pas juos buvo triukšmas. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai ir klausė, ar jie matė, kur jaunuoliai nuėjo. Matė, jog kažkas ėjo link beržynėlio, link autobusų stotelės prie „Ramunės“. Viskas galėjo būti 2012 m. gegužės mėn. apie pietus sodų bendrijoje „Rūta“, kur yra vandentiekio bokštas. Liudytojo kaimynas sėdėjo arčiau to vandentiekio bokšto, o jis – tarp švendrių. Matė, kad jauni vyrai nuėjo link beržynėlio link autobusų stotelės. Pareigūnams tai nurodė. Buvo atėjusi moteris su vaikinu. Neprisimena, ką matė dėl smūgių. Viskas vyko vasarą, nes jaunuoliai maudėsi. Turbūt pareigūnams sakė teisybę – dabar jis jau nebeprisimena. Nuo tos vietos, kur jis žvejojo, vieta už vandentiekio matėsi – jis buvo jam priešais. Matė daug jaunimo.

Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas vykti į Sodų bendriją, kur grupė jaunuolių sumušė kitą jaunuolį. Nuvykus minėtu adresu į juos kreipėsi nukentėjusysis, kuris paaiškino, jog jį sumušė gal penki jaunuoliai, kurie pasišalino. Visos tikslesnės aplinkybės dėl šio įvykio yra išdėstytos jo tarnybiniame pranešime. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos nukentėjęs G. R. nurodė, jog jam du vaikinai smūgiavo į veidą ir įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis neminėjo, kad kažkas iš jį sumušusių jaunuolių būtų su kauke, jis tik minėjo Roką, kuris buvo jam matytas ir nurodė namą ir laiptinę, kur jis gyvena. Jie vyko į įvykio vietą, tačiau dabar tiksliai šios vietos neprisimena – prie tvenkinio.

Iš 2012-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta sodų bendrijoje „Rūta“ esanti įvykio vieta, sudaryta įvykio vietos schema (I t. 8-10 b. l.).

Iš 2012-06-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. R. atpažino D. A., kuris jam sudavė kumščiu į kairį skruostikaulį ir po kurio smūgio jis nugriuvo (I t. 17-20 b. l.).

Iš 2012-10-30 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. R. atpažino E. G., kuris jam spyrė po vieną smūgį į nugarą ir į pilvą (I t. 24-26 b. l.).

Iš 2012-10-10 tarnybinio pranešimo matyti E. G. skambučių ir SMS žinučių išklotinė, nurodyti celių numeriai (I t. 58 b. l.).

Iš 2012-12-03 tarnybinio pranešimo matyti E. S., D. A., R. R. ir E. G. 2012-05-22 dienos skambučių ir SMS žinučių išklotinės, bei šių numerių skambučių ir SMS išklotinės nuo 2012-10-15 iki 2012-11-09 (I t. 173-174 b. l.).

Iš 2012-11-07 akistatos tarp nukentėjusiojo G. R. ir įtariamojo D. A. protokolo, kurios metu jie abu pasiliko prie duotų parodymų (I t. 95-96 b. l.).

Iš 2012-05-22 d. telefoninio pranešimo dėl policijos iškvietimo į sodų bendriją „Rūta“ , perklausius teismo posėdžio metu , girdimas G. R. policijos iškvietimas (II t., 111 b.l. ).