- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-236-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. - Puodžiūnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-355-494/2014 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovei E. J. - Puodžiūnienei, trečiasis asmuo V. K., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės E. J. – Puodžiūnienės, kaip V. K. solidariosios bendraskolės, 24166,50 Lt skolą, 725 Lt žyminį mokestį ir 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad AB SEB bankas ir V. K. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjui 140000 Lt kreditą, skirtą namo statybai. Kredito gavėjo sutuoktinė E. K. (dabar E. J. - Puodžiūnienė) kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato ir taip išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kredito sutarties specialiosios dalies 5.2 punkte nurodyta, kad kredito grąžinimo data – 2032-01-04. Dėl tos priežasties, jog skolininkai savo prievolės nevykdė, bankas, remiantis kredito sutarties bendrosios dalies 5.2. punktu, kredito sutartį nutraukė ir iniciavo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. 2012-12-05 bankas kreipėsi į Vilniaus m. 19-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-01-09 notaras M. K. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 147511,22 Lt skolos, 398,90 Lt vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų bei 5 % palūkanų išieškojimo banko naudai. 2013-01-17 vykdomasis įrašas buvo perduotas antstolių N. Š. ir D. S. kontorai vykdyti. 2013-06-17 įkeistas turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 132000 Lt (už turto vertintojo nustatytą rinkos vertę). Atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, bankui buvo pervesta 124584,72 Lt (122844,72 Lt suma buvo skirta kredito skolai, 1377 Lt – banko sumokėtoms būtinosioms vykdymo išlaidoms, 363 Lt už turto vertinimą). Likusi skola pagal kredito sutartį sudaro: 5302,88 Lt kredito, 13220,85 Lt palūkanų, 5642,77 Lt delspinigių, iš viso 24166,50 Lt. Antstolis, remdamasis vykdomuoju įrašu, tęsia skolos išieškojimą iš kito V. K. priklausančio turto bei pajamų. Šiuo ieškiniu tą pačią skolą ir pagal tą pačią prievolę, kylančią iš kredito sutarties, bankas siekė prisiteisti ir iš atsakovės. Savo reikalavimą bankas grindė šiomis aplinkybėmis:
1) kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjo sutuoktinė – E. K. (dabar E. J. - Puodžiūnienė), kuri kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią;
2) kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui – kredito sutarties specialiosios dalies 2 punkte nurodyta, kad kredito pagrindinė dalis skirta namo statybai. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, prievolės, kylančios iš kredito sutarties, yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Pažymėtina ir tai, kad sandorį vienas sutuoktinis sudarė, esant kito sutuoktinio sutikimui, todėl pagal šias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai (LR CK 3.92 str., 3.109 str., 6.6 str., 6.37 str., 6.63 str., 6.210 str., 6.361 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė E. J. – Puodžiūnienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmest, kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. sudarė kredito sutartį, kuria kredito gavėjui V. K. buvo suteiktas 140000 Lt kreditas. Kredito paskirtis – namo statyba. V. K. įsipareigojimams pagal kredito sutartį įkeitė tuo metu atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausiusį butą, esantį Miglos g. 33-5, Vilniuje. 2007-01-05 atsakovės ir trečiojo asmens šeimai nebuvo jokio poreikio skolintis papildomai pinigų namo statybai, nes jų šeima tuo metu jokio namo nestatė ir neįrenginėjo. Atsakovei nėra žinoma, kur trečiasis asmuo galėjo panaudoti iš ieškovo gautą kreditą, nes kreditas pagal sutartį buvo pervestas į trečiojo asmens V. K. vardu atidarytą sąskaitą. Ieškovė ir santuokoje gimę vaikai (S. K., gim. 2011-02-28, D. K., gim. 1996-11-09) nėra nei gavę, nei pasinaudoję kredito pinigais. Kredito gavėjas V. K. gautą 140000 Lt dydžio kreditą panaudojo savo nuožiūra. Kredito sutarties sudarymas atsakovės ir trečiojo asmens šeimai buvo visiškai nereikalingas, nes sutartis nebuvo būtina išlaikyti šeimos namų ūkį ar užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, todėl ieškovo reikalavimui priteisti skolą iš atsakovės turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. 2013-01-09 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras M. K. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo nurodė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš trečiojo asmens V. K. pagal sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. notaras atliko vykdomąjį įrašą tik dėl skolos ieškovui priverstinio išieškojimo iš ieškovo naudai įkeisto buto. Šiame notaro vykdomajame įraše nėra nurodymo išieškoti skolą iš kito trečiajam asmeniui priklausančio turto tuo atveju, jei buto vertės neužtektų ieškovo reikalavimams įvykdyti. Pagal 2010-02-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3376-131/2010 įsipareigojimai pagal kredito sutartį yra solidarūs. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovės išieškoti skolą, kaip V. K. solidarios bendraskolės, tuo tarpu V. K. į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu. Tenkinus ieškovo ieškinį, negrąžintą kredito dalį būtų įpareigota grąžinti tik atsakovė, o trečiasis asmuo būtų atleistas nuo pareigos grąžinti skolą (LR CK 3.109 str., 4.193 str., 6.70 str.).
Trečiasis asmuo V. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti:
1) Priteisti iš atsakovės E. J. - Puodžiūnienės, kaip V. K. solidariosios bendraskolės, ieškovui AB SEB bankas 5302,88 Lt kredito, 13220,85 Lt palūkanų, 5642,77 Lt delspinigių, iš viso 24166,50 Lt įsiskolinimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (24166,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 725 Lt žyminio mokesčio;
2) Priteisti iš atsakovės E. J. - Puodžiūnienės 41,94 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad trečiasis asmuo sudarė kredito sutartį su ieškovu, sutartis buvo patvirtinta atsakovės, kreditas buvo skirtas namo statybai. Byloje nėra duomenų, kad paskola paimta be sutuoktinio sutikimo ar tai, jog ji nebuvo būtina šeimos poreikiams tenkinti. Prievolę ieškovui teismas pripažino solidaria. Nutraukiant santuoką, skoliniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį yra solidarūs, t. y. kreditą privalo grąžinti E. K. (dabar E. J. – Puodžiūnienė) ir V. K.. Tai rodo, kad, nutraukiant santuoką, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė patvirtino, kad supranta jog jų prievolė ieškovui lieka solidari. Ieškovas dalį savo reikalavimo patenkino, pardavęs įkeistą turtą, tačiau, net ir realizavus įkeistą turtą, jo nepakako visam reikalavimui patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė kreditoriui (ieškovui) yra solidari, ieškovas turi teisę reikalauti, kad likusią dalį prievolės įvykdytų atsakovė. Iš atsakovės, kaip V. K. solidariosios bendraskolės, teismas priteisė 5302,88 Lt kredito, 13220,85 Lt palūkanų, 5642,77 Lt delspinigių, iš viso 24166,50 Lt (LR CK 3.92 str., 3.109 str., 4.193 str., 6.6 str., 6.37 str., 6.63 str., 6.70 str., 6.210 str., 6.361 str., LR CPK 93 str., 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė E. J. – Puodžiūnienė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, kad kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui, nes sudaryto sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Teismas nurodė, kad kreditas turėjo būti skirtas namo statybai, tačiau iš ieškovo pateiktų sąskaitos išrašų galima padaryti išvadą, kad V. K. kreditą panaudojo ne namo statybai ar šeimos interesams tenkinti, o asmeniniams poreikiams. Taip pat 2007-01-05 atsakovės ir trečiojo asmens šeimai nebuvo jokio poreikio skolintis papildomai pinigų namo statybai, nes jų šeima jokio namo nesistatė ir neįsirenginėjo (LR CK 3.109 str., 4.193 str., 6.70 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007-01-05 atsakovė su trečiuoju asmeniu V. K., teikdama paraišką dėl kredito gavimo, pateikė sutikimą ir nurodė, kad jai yra žinomos visos sutarties sąlygos. Tokiu būdu ji išreiškė tikrąją sutuoktinių valią ir, būdama sutuoktine, užtikrino prievolių įvykdymą hipoteka. Ieškovas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimą yra pripažinta, kad atsakovės ir trečiojo asmens prievolė bankui yra solidari. Pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą skolos išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą turtą, o jo nepakakus skolai apmokėti, likusią skolos dalį nutarta išieškoti iš kito skolininko (LR CK 4.193 str.).
Trečiasis asmuo V. K. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl solidariosios atsakomybės pagal prievolę, kai pagal sutuoktinių sudarytą ir teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių yra aptartas solidarios prievolės klausimas.
Pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3376-131/2010 (b.l. 15-17) dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu V. K. ir E. K. (dabar E. J. - Puodžiūnienė) dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo po santuokos nutraukimo susitarė, kad pagal AB SEB banko kredito sutartį atsiradusi prievolė yra solidari. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir byloje nėra duomenų dėl jo panaikinimo ar pakeitimo (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal kredito sutartį atsakovės ir trečiojo asmens prievolė yra solidari. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikiant kredito paraišką (b.l. 66-69), kurioje nurodyta paskirtis dėl namo statybos, atsakovė pasirašė paraiškos dokumentus, tuo patvirtindama savo valią. Šiuo atveju faktiškas kredito panaudojimas kitokių poreikių, nei namo statyba, tenkinimui nėra teisiškai reikšmingas solidarios atsakomybės pagrindu atsiradusiai atsakovės prievolei, nes įsiteisėjusiu 2010-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3376-131/2010 (b.l. 15-17) yra nustatyta atsakovės solidari prievolė kartu su V. K..
Nagrinėjamu atveju solidarioji prievolė atsirado sutarties pagrindu. Atsakovė, pasirašydama sutarties dokumentą dalyje dėl sutuoktinio patvirtinimo (b.l. 14), išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo abu bendrai, kaip viena sutarties šalis (kredito gavėjai), sudarė kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Kreditorius sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios autonomijos ir sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, nes kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galimybė pareikalauti, jog ją įvykdytų kitas bendraskolis. Visų bendraskolių prievolė gali baigtis tik tinkamai įvykdžius visą prievolę – kreditorius, gavęs skolą iš vieno bendraskolio, nebegali reikšti ieškinio kitam bendraskoliui.
Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį atsakovei, kaip solidariąją pareigą turinčiai skolininkei, bankas, kaip kreditorius, įgyja teisę pasirinkti, iš kurio solidaraus skolininko išieškoti likusią nesumokėta skolos sumą (b.l. 21), nes ieškovui, kaip kreditoriui, yra 2013-01-09 notaro M. K. išduotas vykdomasis įrašas (b.l. 18) dėl skolos išieškojimo iš V. K. ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai (b.l. 19).
Ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, reikšdamas reikalavimus solidarios prievolės pagrindu, kurį iš skolininkų nurodyti atsakovu byloje. Ta aplinkybė, kad dėl skolos išieškojimo ieškovui, kaip kreditoriui, yra 2013-01-09 notaro M. K. išduotas vykdomasis įrašas (b.l. 18) dėl skolos išieškojimo banko naudai iš V. K., sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad bankas pagrįstai ir teisėtai šioje byloje V. K. nurodė trečiuoju asmeniu, bet ne atsakovu.
CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu apeliantė neįrodė, kad nėra skolinga ieškovui pagal apeliantės ginčijamą sumą.
Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas kredito panaudojimas ne pagali paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų visumos vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus apeliaciniame skunde įvardijamus principus ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė, kaip V. K. solidari bendraskolė, turi pareigą ieškovui AB SEB bankas sumokėti 5302,88 Lt kredito, 13220,85 Lt palūkanų, 5642,77 Lt delspinigių, iš viso 24166,50 Lt įsiskolinimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (24166,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 725 Lt žyminio mokesčio.
Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, juo išspręsti visi bylai reikšmingi klausimai, aiškiai pasisakyta, kodėl tenkinamas ieškovo ieškinys. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovės solidaria prievole, ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar atsakovės teises.
Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo skolą, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas. Taigi, apeliantei neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija nepriima ieškovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų dėl paraiškos (b.l. 120-123), nes šis įrodymas yra priimtas byloje (b.l.66 - 69) pirmosios instancijos teisme, o 2006-12-21 atsakovės sutikimas (b.l. 124) dėl galimybės bankui tikrinti atsakovės mokumo duomenis neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str. 320 str., 328 str.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji neįgijo pareigos atlyginti ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nepateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 3 str., 80 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą.