Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant E. M., D. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui T. P., dalyvaujant E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. R. skundą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos NVES tyrimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo A. N. nutarimo Nr.10N-3202937-13, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-24 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas E. R. skundas dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos NVES tyrimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo A. N. nutarimo Nr.10N-3202937-13, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu E. R. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 131 straispnio 3 ir 4 dalyse ir nubaustas 400 Lt dydžio bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, nes pasak pareiškėją jis jokių KET reikalavimų nepažeidė, nes dėl eismo įvykio yra kaltas pats dviratininkas, kuris nepristabdė dviračio prieš pėsčiųjų perėją bei artėdamas prie stovinčio taksi automobilio nesiėmė tinkamų veiksmų dėl saugaus pravažiavimo, pasak E. R. jis negalėjo numatyti, jog pareiškėjas išlipdamas iš automobilio galėjo sutrukdyti kitam eismo dalyviui ir kelti jam povoju, todėl mano, jog nutarimas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikinas.

Motyvuojamoji dalis

E. R. skundas netenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs E. E. Rupkų, liudytojus – V. B., T. K., J. K., R. D., A. K., konstatuoja, jog E. R., 2013-10-09 apie 18.06 val. Gedimino pr. 26, Vilniuje, būdamas taksi automobilio keleivis, automobiliui stovint, neįsitikino, kad tai bus saugu ir nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, atidarė duris prieš pat atvažiuojantį dviratininką, dėl ko dviratininkas atsitrenkė į taksi automobilio dureles, eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir taksi automobilis, dviračio vairuotojui nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė KET 9, 153 punktų reikalavimus ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 131 str. 4 d., 131 str. 3 d.

Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo nutarimu ir protokolu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų duomenimis, liudytojų parodymais bei papildomais duomenimis.

E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-10-09 apie 18.00 val. važiavo taksi automobiliu ,,Vilnius veža“ link Operos ir baleto teatro, todėl paprašė taksi vairuotojo pareiškėją paleisti Gedimino prospekte ties pastatu Nr. 26. Sustojus taksi automobiliui, E. R. atsiskaitė už suteiktą paslaugą bei apsidairęs atidarė durelės ir iš karto išgirdo smūgį bei pamatė šalia taksi automobilio nuo dviračio krentantį žmogų. E. R. teigimu iki minėto dviračio smūgio jis dureles atidarė nepilnai, gal tik apie 20 cm. Nukritus dviratis gulėjo taksi automobiliui iš dešinės pusės apie 1 metro atstumu nuo durelių. Jis padėjo dviratininkui atsikelti, buvo iškviesta policija. Mano, kad taksi vairuotojas turi jausti atsakomybę už keleivius, nes jis sustojo neleistinoje vietoje ir neįspėjo pareiškėjo apie artėjantį dviratininką. Apie tai, kad šalia sustojusio taksi automobilio yra pažymėtas dviračių takas, jis matė ir žinojo. Tačiau prieš išlipdamas E. R. nestebėjo, ar dviračio taku važiuoja dviračiai, jis nežinojo, kad gali sukelti kliūtį kitiems eismo dalyviams. Atsakant į klausimus, E. R. nurodė, kad jam yra žinoma, jog Gedimino prospekte yra pažymėtas dviračiu takas, juo važinėjo dviračiai.

Liudytojas T. K. paaiškino, kad praeitais metais po darbo su dviračiu važiavo Gedimino prospektu, Vilniuje. Apsaugos šalmo ant galvos užsidėjęs nebuvo. Bevažiuodamas apie 10-15 km/h greičiu dviračių taku, labiau tako dešinės pusės link šaligatvio, jis matė stovintį taksi automobilį su įjungtais mirksinčiais žibintais, kuris savo dešiniaisiais ratais buvo kiek kirtęs dviračio tako pažymėtą ištisinę liniją. Jis sulėtino greitį. Aplenkti taksi iš kairės pusės buvo pavojinga, nes eismas buvo intensyvus, todėl nusprendė ir toliau važiuoti dviračių taku. Ant dviračio buvo sumontuoti mirksintieji žibintai (gale degė raudonas žibintas, priekyje – mirksėjo baltas žibintas), T. K. sau ant kojos taip pat prisegė šviesą atspindintį atšvaitą. Bevažiuojant link stovinčio taksi automobilio ir likus iki jo buvimo vietos labai mažam atstumui (beveik susilyginus su taksi), netikėtai atsidarė automobilio dešinės pusės galinės durelės ir T. K. atsitrenkė į pravertų durų briauną bei nukrito. Durelės atsidarė labai greitai ir jam netikėtai, o ir atstumas buvo mažas, todėl jis neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo. Kol važiavo kitos durelės nebuvo atidaromos ir uždaromos. Įvykio metu patyrė kūno sumušimus – stuburo sutrenkimas, alkūnės sumušimas. Eismo įvykio metu buvo geras oras, nebuvo tamsu, matomumas irgi geras. Po kritimo ant kelio važiuojamosios dalies dviračio žibintas dar degė, o vienas žibintas nukrito. Dėl sumušimo jam teko kreiptis į gydymo įstaigą.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad dirba taksi vairuotoju ir 2013-10-09 vakare vėžė keleivį vaikiną Gedimino prospektu, Vilniuje. Bevažiuojant keleivis paprašė jį sustoti neprivažiavus nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, V. B. įjungė avarinius žibintus ir sustojo ties šalia esančio dviračio tako. Minėtas takas taksi automobiliui buvo iš dešinės pusės. Keleivis atsiskaitė už suteiktą paslaugą, po to neatsisukdamas vaikinas pradarė galines duris ir iš karto liudytojas išgirdo smūgį. Pamatė, kad ant kelio nukrito dviratis ir dviratininkas. Išlipęs iš automobilio liudytojas suprato, jog dviratis atsitrenkė į pravertų durų briauną. Pats įvykis įvyko apie 18.00 val. buvo dar pakankamai šviesu.

Liudytojas J. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad gavęs iš Vilniaus m. OVS pranešimą apie eismo įvykį buvo nuvykęs į Gedimino prospektą, Vilniuje, kur dviratininkas susidūrė su taksi automobiliu. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko taksi automobilio vairuotojas ir keleivis, iš jų kalbos liudytojas suprato, jog taksi automobilis sustojo ties pastatu Nr. 26 išleisti keleivio, pastarasis išlipdamas iš taksi atidarė durelės į kurias atsitrenkė iš galo dviračių taku važiavęs dviratininkas, nuo smūgio dviratininkas nukrito ir susižalojo.

L. R. D. paaiškino, kad tarnybos metu gavo pranešimą apie eismo įvykį buvo nuvykęs į Gedimino prospektą, kur pravažiuojantis šalia dviratis atsitrenkė į taksi atidaromas duris. Kiek atsimena liudytojas, taksi automobilis stovėjo ties dviračių taku, iš taksi išlipdamas keleivis pradarė duris, į kurias ir atsitrenkė dviratis. R. D. patvirtina, kad matė ant taksi durelių nedideles apgadinimo žymes.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. Nuvykus nurodytu adresu Gedimino prospekte rado stovintį taksi automobilį, liudytojas apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė schemą, apžiūrėjo taksi automobilį. Nurodė, kad taksi dešinės pusės ratais buvo užvažiavęs kažkiek ant dviračių taką žyminčios linijos, taip pat užfiksavo, jog taksi galinės durelės įlenktos, ties durų viduriu, pats automobilis stovėjo apie 6 m atstumu iki perėjos. Įvykio aplinkybės buvo nufotografuotos.

Kelių eismo taisyklių 153 punktas numato, kad ,,Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams”.

Kaip seka iš liudytojo T. K. paaiškinimo, jam vairuojant dviratį, prie kurio buvo pritvirtinti įspėjamieji šviečianti žibintai (dviračio gale mirksėjo raudonas žibintas, priekyje – baltos spalvos, ant dviratininko kojos buvo pritvirtintas šviesą atspindintis atšvaitas), jis važiavo apie 10-15 km/h greičiu pažymėtu dviračių taku, kuris kaip seka iš tyrimo medžiagos, buvo pažymėtas ištisine balta linija. Dviratininkas taku važiavo neperžengdamas jos ribų. Artėjant prie stovinčio taksi automobilio, kuris savo dešinės pusės ratais buvo kiek užvažiavęs ant minėto dviračio tako linijos, T. K. aplenkinėjo stovintį taksi, kai dviratininkui netikėtai atsidarė taksi automobilio galinės dešinės pusės durelės ir jis (dviratininkas) atsitrenkė į šias dureles ir nukrito. Nuo patirtų kūno sužalojimų T. K. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pasak T. K., jam būnant jau visai šalia transporto priemonės netikėtai taksi durelės atsidarė (prasivėrė), todėl jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Pažymėtina, kad liudytojas V. B. nurodė, kad keleivis po atsiskaitymo su taksi vairuotoju už suteiktą paslaugą, prieš išlipdamas iš automobilio atsisukęs nebuvo, V. B. nespėjo įspėti keleivio apie artėjantį dviratininką, kad jam reikia būti atsargiam prieš išlipant iš automobilio. Liudytojo teigimu, po pravertų durelių iš karto išgirdo smūgį ir pamatė krentantį dviratininką. Liudytojai J. K., R. D. bei A. K. nurodė, kad dviratis po eismo įvykio gulėjo šalia taksi automobilio iš dešinės pusės, ant kelio važiuojamosios dalies matyti žymėtas dviračių takas, ant taksi galinių durelių matosi apgadinimai. Teismas kritiškai vertina E. R. teiginius, jog dėl eismo įvykio galimai yra kaltas taksi vairuotojas, kuris sustodamas neleistinoje vietoje šalia dviračio tako neįspėjo jo apie taku artėjantį dviratininką, o ir pats E. R. taksi automobilio dureles pradėjo daryti tik apsidairęs per petį ir įsitikinęs, kad išlipti yra saugu. Tokie R. R. teiginiai prieštarauja tyrimo medžiagoje apklausto liudytojo V. B. duotiems parodymams, kuris atsakydamas į teismo klausimus, akcentavo, jog keleivis taksi automobilio dureles pravėrė (atidarė) visai nesidairydamas (neatsisukdamas) atgal, liudytojas nespėjo keleivio įspėti apie artėjantį dviratininką, todėl teismo vertinimu E. R. elgėsi neatsargiai, nes jis atsiskaitydamas su vairuotoju už suteiktą paslaugą (pažymėtina, kad atsiskaitymas vyko naudojant banko mokėjimo kortelę, b.l. 43) ir tai truko tam tikrą laiką, E. R. objektyviai turėjo galimybę įsitikinti, jog išlipdamas iš automobilio, kuris faktiškai buvo užvažiavęs ant dviračio tako, imtis atitinkamų saugumo veiksmų bei išvengti susidūrimo. Tai, jog toks durelių atidarymas prieš pat atvažiuojantį dviratininką buvo jam netikėtas, patvirtino ir T. K., kuris nurodė, kad durelės atsidarė prieš pat šalia automobilio iš dešinės pusės atvažiuojantį dviratį, jis neturėjo jokios galimybės išvengti eismo įvykio, nors ir sumažino važiavimo greitį. Pažymėtina, jog taksi automobilio apgadinimas užfiksuotas ant galinių durelių briaunos per vidurį, iš medžiagoje esančių fotonuotraukų matyti, jog durelės yra tik praviros, šie duomenys teismo manymu tik patvirtina aplinkybę, jog durų atidarymas vyko prieš pat atvažiuojantį dviratininką, kuris objektyviai neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į duris. Iš medžiagoje esančio 2013-10-09 eismo įvykio vietos plano matyti, kad automobilis stovi užvažiavęs ant ištisinės dviračio taką žyminčios linijos, pats takas pažymėtas kelio ženklu, taksi automobilis stovi tiesiame kelio ruože, kur eismo dalyviams (KET sąvokos eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis)), objektyviai netrukdo matyti aplinką ir imtis atitinkamų veiksmų dėl eismo įvykio išvengimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybėmis eismo sąlygos buvo geros – nelijo, nebuvo tamsu, matomumas geras. Iš dalies yra pagrįsti E. R. teiginiai, jog taksi vairuotojo veiksmuose irgi galima įžvelgti KET reikalavimų nesilaikymą, bylos duomenimis, vairuotojui V. B. 2013-10-24 surašytu protokolu pagal LR ATPK 124¹ str. 4 d. požymius, paskirta nuobauda. Be to, E. R. teigimu, taksi vairuotojas turėjo pareigą prieš keleiviui išlipant iš automobilio, jį įspėti apie galimą gresiantį pavojų dėl dviračio taku važiavusio dviratininko. Liudytojas V. B. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad jis norėjo įspėti keleivį apie artėjant dviratininką, tačiau greitai išlipdamas iš transporto priemonės keleiviui, tiesiog nespėjo pasakyti apie pavojų. Liudytojas R. D. patvirtino, kad dviratininkas jam sakė, jog taksi durys atsidarė netikėtai ir greitai, jis nespėjo laiku reaguoti, kad išvengtų susidūrimo. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su E. R. nenustatyta, pats E. R. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismo vertinimu, tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, kurių visumoje darytina išvada, jog E. R. nesilaikė KET 9, 153 punktų reikalavimų

Teismas laiko, kad E. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 131 straispnio 3 ir 4 dalyse.

Skundžiamame nutarime E. R. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos NVES tyrimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo A. N. nutarimu Nr.10N-3202937-13, kurio E. R. buvo nubaustas 400 Lt bauda, naikinti nėra pagrindo ir E. R. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą – 400 Lt, pagal ATPK 131 straispnio 3 ir 4 dalyse, paskirtą Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos NVES tyrimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo A. N. nutarimu Nr.10N-3202937-13, palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.