- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-24
- Bylos Nr.
- e1-1305-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29597-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- V. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 147 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.). Bausmė atlikta 1997 m. birželio 23 d.;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, skiriant galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą. Bausmė atlikta 2016 m. lapkričio 14 d.;
3) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, skiriant galutinę bausmę – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą, kartu su baudžiamojo poveikio priemone – draudimu trejus metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), baudžiamojo poveikio priemone – turto (transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimu; bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, neatlikta; teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. G. 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – E. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilių etilo alkoholio koncentracija).
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo V. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. sode, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) nuo 16 val. jis kartu su savo sugyventine E. L. ir savo draugu K., kurio pavardės nežino, gėrė alų. Jis išgėrė 5 vienetus 0,5 litro talpos skardines alaus, jautėsi apsvaigęs, suvokė, kad yra neblaivus. Apie 21.30 val. jie išsiskirstė į namus. Jis su sugyventine E. L. išvyko adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. sugyventinė E. L. namuose pasigedo savo rankinės, kurioje buvo jos piniginė. Jis pasakė sugyventinei E. L., kad ji jam duotų savo automobilio raktus, kad jis nuvažiuotų į sodą paimti jos rankinės. Sugyventinė E. L., kuri taip pat buvo neblaivi, jam važiuoti kategoriškai neleido, dėl to jie ginčijosi. Tačiau jis sugyventinės E. L. neklausė, paėmė jos automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, išėjo į lauką ir atsisėdo už automobilio vairo. Sugyventinė E. L., nenorėdama, kad jis važiuotų, bėgo paskui ir prašė, kad jis nevažiuotų, bet jis užsispyrė važiuoti, todėl ji įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo į sodą, kuris yra dviejų – trijų kilometrų atstumu nuo jų namų. Važiuodami automobiliu, jie automobilyje alkoholio nevartojo. Važiuojant, ties degaline „Viada“, esančia Elektrėnuose, Elektrinės g. 6, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie, priėję prie automobilio, jo paklausė, ar jis yra išgėręs, jis prisipažino, kad vartojo alkoholį, policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo neblaivumą. Jam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, jis sutiko su patikrinimo rezultatais. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada neturėjo. Kodėl jis vairavo, būdamas neblaivus, paaiškinti negali, galimai dėl savo neblaivumo jis nesuvokė savo veiksmų. Tai yra ne pirmas kartas, kai jis vairavo, būdamas neblaivus. 2017 m. jis buvo už tai nuteistas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 79–82).
4.2. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, policijos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 23 val. gatvėje, ties degaline „Viada“, esančia Elektrėnuose, Elektrinės g. 6, sustabdė važiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. L., kurį vairavo neblaivus V. G. (pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 1,59 promilių neblaivumas), jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo (b. l. 28–31).
4.3. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis ties degaline „Viada“, Elektrėnuose, Elektrinės g. 6 (b. l. 9–26).
4.4. 2021 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, V. G. Elektrėnuose buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Be to, buvo įvertinta bendra V. G. asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). V. G. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 22.30 val., alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0030, pirmuoju tikrinimu 23.11 val. jam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 23.34 val. jam buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. V. G. sutiko su tikrinimo rezultatais, pasirašė (b. l. 32–36).
4.5. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra E. L. (b. l. 41).
4.6. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2001 m. gamybos automobilio „Audi A4“ kaina su PVM – 1 740 Eur (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, neblaivumo nustatymo akte ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių t. y. 1,59 promilių, neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą); vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, sumažintą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirta ir neatlikta bausme – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą ir 38 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą. Taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai iš kaltinamojo išieškant transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 740 Eur; palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo piniginę baudą leisti sumokėti dalimis (b. l. 90–95).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamasis tris kartus teistas, per penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas aštuonis kartus (2017 m. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba.
11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. G. paskirta ir neatlikta bausme. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas dešimties mėnesių terminas baudos sumokėjimui (BPK 352 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
15. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.
16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
17. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
19. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso E. L. – nenustatyta, kad automobilio savininkė davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikaltimui daryti.
21. Minėta, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 740 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.
22. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
23. Remiantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
24. Pažymėtina, kad gali būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas realiai patyrė prašomas priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas – 15 Eur automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Realiai patirtų proceso išlaidų, jų dydžio už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą patys savaime (nesant kitų įrodymų byloje) nepatvirtina nei į bylą pateiktas pranešimas (b. l. 47), nei 2020 m. birželio 5 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 10-ST2-88. Nepateikus aptariamų išlaidų realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo atitinkamų išlaidų priteisimui iš V. G.. Pažymėtina, kad tai neriboja dėl šiame baudžiamojo įsakymo punkte aptariamų išlaidų priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti V. G. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme (30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda), ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą, įpareigojant V. G. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokant ne mažiau kaip po 363 eurus.
Į bausmę įskaityti pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį.
V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. G. 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2021 m. rugpjūčio 28 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš V. G. išieškoti, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 740 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų), valstybės naudai.
Palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu V. G. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (valstybės naudai iš V. G. išieškant konfiskuotino automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 400 Eur).
V. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nepriteisti iš V. G. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.