Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-36-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-08
Bylos Nr.
T-36-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00079-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Nuteistasis
E. S.
Advokatai
Irina Karšul
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-36-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00079-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.15 (S)
VILNIAUS miesto apylinkės TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-811-827/2020, E. S. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą R. T., baudžiamoji byla nutraukta. Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams bei baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis, E. S. papildomai paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Auris“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 2 000 Eur išieškojimas. Likusioje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 14 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-908/2020. Teikime nurodoma, jog nagrinėjant bylą minėtame teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 23 d. parinko advokatę Iriną Karšul kaltinamojo E. S. gynėja. Buvo parengta patikslinta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.32) PT-5851, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. S. sudaro 94,22 Eur, kurias prašo priteisti iš E. S..

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, jog pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje turi dalyvauti prokuroras ir gynėjas. Kadangi byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedimino Juknos apeliacinį skundą, E. S. gynėjo neturėjo. Esant tokiai situacijai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Irina Karšul. Taigi matyti, jog šiuo atveju, nepriklausomai nuo E. S. valios, byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kad bylą būtų galima nagrinėti apeliacine tvarka.

Taip pat atsižvelgtina į E. S. turtinę padėtį. E. S. šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtni), jo mėnesinis atlyginimas nėra pastovus (2020 m. sausio – lapkričio mėnesiais jo vidutinis atlyginimas buvo 914,08 Eur (b. l. 11-14)). Pažymėtina, jog minėtu teismo nuosprendžiu ir nutartimi, kuria iš dalies pakeistas nuosprendis, E. S. paskirtos dvi turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės – 1 000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei dalies automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur išieškojimas. Taip pat tiek teismo nuosprendyje, tiek nutartyje nurodyta, jog E. S. dėl šio įvykio yra skolingas apie 2 000 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šios įmonės automobiliu buvo padaryta nusikalstama veika. Taigi matyti, jog nors E. S. gaunamas darbo užmokestis nėra itin mažas, tačiau vertinant dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusius turtinius įsipareigojimus, jo turtinė padėtis negali būti vertinama ir kaip itin gera.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. S. negali būti tenkintas, nes šiuo atveju tai neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo ir nepriteisti valstybei iš E. S. 94,22 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 22 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė