Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-908/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
1A-497-908/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00079-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-497-908/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00079-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Kristinai Rekertienei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S., jo gynėjai advokatei Irinai Karšul,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros einančio 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas G. Juknos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius nuo 2020 m. sausio 1 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. sausio 1 d., apie 6.15 val., Vilniuje, Antakalnio g., ties pastatu Nr. 50, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Prokuroras G. Jukna apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 11 150 Eur sumą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga poveikio priemonė, teigia, jog teismo nurodytos aplinkybės, susiję su E. S. asmenybe ir pragyvenimo lygiu, taip pat automobilio verte, nėra išskirtinės, leidžiančios nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Priešingai, turto konfiskavimo neskyrimas formuotų nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Atkreiptas dėmesys ir į E. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialia teise ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) dydį; nuteistojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, pavojingumą; E. S. jauną amžių, darbingumą ir išlaikytinių neturėjimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokurorė K. Rekertienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. ir jo gynėja advokatė I. Karšul – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras sutinka su nustatytomis E. S. padaryto nusikaltimo aplinkybėmis, neginčija jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą E. S. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo).

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. padaryto nusikaltimo aplinkybes, nepagrįstai suteikė prioritetą jo asmenybę apibūdinantiems duomenims, pasirinktinai išskyrė ir sureikšmino jo turtinę padėtį, todėl priėmė neteisingą sprendimą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš E. S..

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, nagrinėjamu atveju – pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje – be kita ko, turto konfiskavimas (7 punktas). Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 6 punktas). Įgyvendindamas diskreciją teismas privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019, 8 punktas). Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę, derinant ją su turinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019, 11 punktas).

9. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 22 punktas).

10. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 13 punktas). Šiuo aspektu reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, 7 punktas). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 17 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju E. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.60 promilės neblaivumas. Atsižvelgus į tai, automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – konfiskuotinu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 11 punktas). Automobilis priklauso juridiniam asmeniui ir BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų jį paimti nėra, todėl spręstinas automobilio vertę atitinkančios 11 150 Eur sumos išieškojimo iš E. S. klausimas.

12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga poveikio priemonė, argumentuodamas tuo, jog motorinė transporto priemonė, kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuotos veikos požymis, šio nusikaltimo savaime nepasunkina ir nedaro pavojingesniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. padarė nesunkų tyčinį formalia sudėtimi apibrėžtą nusikaltimą, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jis gailisi, neteistas, du kartus baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, nesusijusių su transportu ar alkoholio vartojimu, nevedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gauna nedideles 7 455,91 Eur dydžio pajamas per metus, pagal sutartinę civilinę atsakomybę turi sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą, todėl, anot pirmosios instancijos teismo, E. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius bei 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos.

13. Nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija pažymi tai, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, nustatė baudžiamąją atsakomybę, siekdamas didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 12 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, motorinės transporto priemonės aprašymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskyrimas fakultatyviajam objektyviajam sudėties požymiui, nesunkaus tyčinio nusikaltimo kategorijai ar kitoks teorinis skirstymas neturi didesnės reikšmės E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo vertinimui, tuo labiau nepaneigia jo vairuojamo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimo (paėmimo ar jo vertę atitinkančios sumos išieškojimo) galimybės. Nagrinėjamu atveju didesnį, lyginant su rūšiniu, E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą rodo tai, kad asmuo Naujųjų metų rytą pakankamai judrioje sostinės gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.60 promilės), kuris antro pūtimo metu didėjo, tai leidžia spręsti apie neseniai vartotą alkoholį; E. S. vairuojamas automobilis atkreipė dėmesį kito eismo dalyvio, kuris bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją; automobiliu kartu važiavo keleivis (E. S. draugas). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai sumenkino E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir suteikė prioritetą jo asmenybę apibūdinantiems duomenims.

14. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailisi, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, neteistas. Nors E. S. baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nesusiję su transportu. Vis dėlto, pažymėtina tai, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019, 13 punktas). Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019, 8 punktas). Teisėjų kolegija tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas pasirinktinai išskyrė ir sureikšmino E. S. turtinę padėtį.

15. Pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. paskyrė vienintelę turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmiausia pastebėtina, kad valstybinis kaltintojas to neprašė, todėl galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę skyrė kaip alternatyvą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimui, nors pastaroji, teisėjų kolegijos vertinimu, geriau atitiktų padaryto nusikaltimo pobūdį. Nustatytas įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis – 1 000 Eur, gretinant su E. S. darbo užmokesčiu – 7455,91 Eur per metus (atskaičius privalomus mokėti mokesčius), nėra didelis. Nors E. S. papildomai gresia 2 000 Eur dydžio bauda dėl transporto priemonių nuomos ir paslaugų teikimo sutarties pažeidimo, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. E. S. savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka. Be to, E. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad baudą nuomotojui mokės dalimis kas mėnesį atlikdamas įmokas. E. S. neprašė jam neskirti turto konfiskavimo, o prašė leisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mokėti dalimis. Pažymėtina ir tai, kad E. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nėra paskirta piniginio pobūdžio bausmė, kurios minimalus dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą sudaro 50 MGL (2 500 Eur) sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. S., kuris yra jaunas ir dirbantis asmuo, turtinė padėtis nėra išskirtinė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima konstatuoti, jog konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas, nesudaro galimybės neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau turi reikšmės nustatant jos dydį.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį E. S. apibūdinančius duomenis, įskaitant jo turtinę padėtį, taip pat jam paskirtą piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir gresiančią sutartinę civilinę atsakomybę, pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo atitiks konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios 11 150 Eur dydžio sumos 2 000 Eur dydžio dalies išieškojimas. Pažymėtina, kad E. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusios ir suderinamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė