Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-03 · Civilinė byla Nr. 2-2694/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-03
Bylos Nr.
2-2694/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00140-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“
Civilinė byla Nr. 2-2694/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00140-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 122.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovui paskirtą baudą, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl baudos paskyrimo ieškovui pagrįstumo už piktnaudžiavimą procesine teise inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui.

Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti Darijų Grigą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam iki šiol už 2006-2009 m. laikotarpį nesumoka 1 169 293,93 Lt nuomos mokesčio, palūkanų ir delspinigių, dėl kurių priteisimo ginčo teisenos tvarka ieškovas jau yra kreipęsis su ieškiniais į teismą. Atsakovui už 2010 m. lapkričio mėnesį nesumokėjus ieškovui 292 152,62 Lt nuomos mokesčio bei išlaidų už elektros energiją, ieškovas 2010 m. gruodžio 2 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas šią skolą sumokėtų per 30 dienų, priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas iki šiol ieškovui skolos nesumokėjo. Iš šių aplinkybių ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad jis nėra nemokus. Priešingai, atsakovas yra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, kuri 2010 m. rugsėjo 30 d. turėjo turto už 125 599 862 Lt, o jos pelnas siekė 15 754 365 Lt. Tuo tarpu ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal nuomos sutartis.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ bankroto bylą bei ieškovui UAB „Serneta“ skyrė 10 000 Lt baudą. Teismas nutarties dalyje dėl baudos skyrimo nurodė, kad ieškovo nurodomas atsakovo įsiskolinimas yra santykinai nedidelis, o ieškovo siekis atsakovo bankroto, atsižvelgiant į glaudžius ilgalaikius ginčo šalių verslo ryšius ir daugiau negu 2 metus skirtinguose teismuose sprendžiamus įvairius ginčus dėl atsiskaitymų už nuomojamas patalpas, vertinamas kaip nesąžiningas siekis daryti spaudimą skolininkui, sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymų už patalpų nuomą. Tokį ieškovo elgesį teismas vienareikšmiškai įvertino kaip piktnaudžiavimą kreditoriaus teisėmis inicijuoti bankroto procedūrą, grasinimą skolininkui, verčiant šį elgtis prieš savo valią, siekį panaudoti bankroto procesą pinigams iš žinomai mokaus skolininko atgauti, klaidinti teismą ir manipuliuoti teismu, panaudojant šiam įstatymu suteiktas galias. Teismas iš minėtų aplinkybių padarė išvadą, kad ieškovas savo teises panaudojo tokiu būdu, kuris prieštarauja šių teisių prigimčiai. Teismas, konstatavęs nesąžiningą ieškovo elgesį, pasireiškusį piktnaudžiavimu procesine teise inicijuoti bankroto bylą teisme, jam skyrė 10 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d., CPK 106 str.).

Ieškovas UAB „Serneta“ pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskirtą 10 000 Lt baudą. Ieškovas nurodė, kad teismas nepagrįstai paskyrė jam baudą už teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą (CPK 5 str.) bei nepagrįstai pažeidė CPK 6 straipsnio nuostatas. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovo elgesio, tai yra akivaizdaus sutartinių ir verslo taisyklių nesilaikymo, teisinio nihilizmo, perdėto susireikšminimo, savo prievolių nevykdymo ir nesiskaitymo su kitais asmenimis. Teismas jokiais įrodymais nepatvirtino teiginio, kad daugiau nei 2 metus yra sprendžiami ginčai tarp ieškovo ir atsakovo dėl atsiskaitymo už nuomojamas patalpas. Priešingai, tarp šalių buvo nagrinėjama tik keletas bylų dėl tinkamo nuomos sutarčių vykdymo, o ne dėl atsiskaitymų. Ieškovas inicijavo bankroto bylos atsakovui iškėlimą, nes pastarasis 2010 m. lapkričio mėnesį staiga be jokių motyvų nutraukė bet kokius mokėjimus pagal nuomos sutartis ieškovui bei trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuriam ieškovas buvo perleidęs teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarčių. Dėl šių atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, atsakovo įsipareigojimai ieškovui ir trečiajam asmeniui 2011 m. vasario mėnesį sudarė daugiau kaip 2 000 000 Lt. Be to, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, o trečiųjų asmenų prievolėms įkeisto turto bei suteiktų laidavimų vertė viršija viso į atsakovo balansą įrašyto turto vertę. Ieškovas pažymėjo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo papildomai pateiktais dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo UAB „Serneta“ prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai apie atsakovo elgesį, patvirtina teismo išvadą apie neteisinį kreditoriaus siekį iškelti bankroto bylą skolininkui bei bandymą spręsti aštrius nesutarimus su verslo partneriu neteisėto spaudimo būdu, panaudojant įrankiu teismą. Kreditoriaus prašyme minimose bylose buvo sprendžiami ir ginčai dėl išnuomotų patalpų ploto, kurie akivaizdžiai turi įtakos mokėjimams pagal ginčijamas sutartis (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civ. byloje Nr. 2-1411-603/2011, Nr. 2-2460-560/2011, Nr. 2-2660-585/2010 ir kt.). Be to, vien Vilniaus apygardos teismas 2011 metais nagrinėjo 40 civilinių bylų dėl UAB „Norfos mažmena“ tinkamo atsiskaitymo pagal nuomos sutartis su UAB „Serneta“ ar su jo teisių ir pareigų perėmėjais ir su juo susijusiais asmenimis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „LNTV“. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą apie ieškovo nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavimą jomis, turint tikslą bankroto institutą panaudoti ne pagal paskirtį, o darant spaudimą skolininkui, siekiant išspręsti kilusius ginčus dėl nuomos sutarčių vykdymo ieškovui palankiu būdu. Todėl teismas prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino (CPK 107 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Serneta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria ieškovui paskirta bauda. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinti iš esmės ieškovo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodyti motyvai. Ieškovas minėtame prašyme buvo nurodęs, kad ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikė po to, kai pastarasis 2010 m. lapkričio mėnesį staiga be jokių motyvų nutraukė bet kokius mokėjimus pagal nuomos sutartis ieškovui bei trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuriam ieškovas buvo perleidęs teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarčių. Dėl šių įsipareigojimų nevykdymo, atsakovo įsipareigojimai ieškovui ir trečiajam asmeniui 2011 m. vasario mėnesį sudarė daugiau kaip 2 000 000 Lt. Be to, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, o trečiųjų asmenų prievolėms įkeisto turto bei suteiktų laidavimų vertė viršija viso į atsakovo balansą įrašyto turto vertę. Visos šios aplinkybės buvo patvirtintos bankroto bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais;teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui, nepaisant pateikto prašymo, nebuvo suteikta galimybė susipažinti su atsakovo papildomai pateiktais dokumentais bei pateikti papildomus prašymus ir paaiškinimus.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, žinant, kad atsakovas nėra jam skolingas, laikytinas piktnaudžiavimu procesine teise (CPK 2 str., 95 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-224/2005). Tuo tarpu teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį ir priėjo pagrįstos išvados, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų atsakovo bankroto bylai iškelti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis, teismas taip pat gali paskirti iki 20 000 Lt baudą kreditoriui, pateikusiam nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, jei nustatoma, kad kreditorius tai padarė nesąžiningai (CPK 1 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.).

Ieškovo nepagrįsto ieškinio nesąžiningas pareiškimas konstatuojamas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti priešingai šaliai nepatogumų. Taigi, kiekvienu atveju teismas vertina ieškovo sąžiningumą, kuris apibrėžiamas kaip vertybinis ir moralinis žmogaus elgesio matas. „Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus [...]. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-278/2010). Taigi, paduodančio nepagrįstą ieškinį asmens nesąžiningumas reiškia šio asmens suvokimą, jog jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi jie realiai nebuvo pažeisti.

Nagrinėjamu atveju iš paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui po to, kai atsakovas nutraukė atsiskaitymus ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Taigi, pats ieškovas netiesiogiai patvirtino, kad jis ir trečiasis asmuo bendradarbiauja bei keičiasi turima informacija apie atsakovo finansinę padėtį. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad vien 2011 metais Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta ar dar tebenagrinėjama daugiau nei 30 civilinių bylų, iškeltų pagal UAB „Serneta“ arba UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinius atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl įsiskolinimų pagal nuomos sutartį priteisimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos/nagrinėtos civ. bylos Nr. 2-2328-823/2011, Nr. 2-3234-881/2011, 2-2572-262/2011 ir t.t.). Daugumoje civilinių bylų, iškeltų pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinius, UAB „Serneta“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ir UAB „Norfos mažmena“ yra pareiškęs ieškinius atsakovams UAB „Serneta“ bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl permokėto nuomos mokesčio priteisimo ir nuomos sutarčių sąlygų nuginčijimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos/nagrinėtos civ. bylos Nr. 2-1411-603/2011, Nr. 2-2460-560/2011 ir t.t.). Taigi, iš byloje esančių duomenų bei byloje dalyvaujantiems asmenims žinomų Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ vyko/tebevyksta eilė teisminių ginčų dėl nuomos sutarties netinkamo vykdymo, nuomos sutarties sąlygų nuginčijimo ir įsiskolinimo pagal nuomos sutartis priteisimo. Vadinasi, ieškovas UAB „Serneta“, būdamas juridiniu asmeniu, turinčiu įvairių profesinių sričių darbuotojų, suvokė arba turėjo suvokti, kad atsakovas nebemoka ieškovui reikalaujamo nuomos mokesčio ne dėl to, kad neturi tam lėšų, o dėl to, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti nuomos mokestį. Nepaisant to, UAB „Serneta“ 2011 m. sausio mėnesį kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Norfos mažmena“ iškėlimo, motyvuodamas būtent tuo, kad atsakovas nebemoka jam nuomos mokesčio ir kitų su nuomos santykiais susijusių sumų.

Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose minėtose civilinėse bylose ne kartą buvo spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu taikymo bei šiuo klausimu pirmosios instancijos teismui priėmus nutartis, pastarųjų pagrįstumą ir teisėtumą apeliacine tvarka tikrindavo Lietuvos apeliacinis teismas. Atskiruosiuose skunduose UAB „Serneta“ bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo argumentus grįsdavo būtent UAB „Norfos mažmena“ 2009 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, prašydavo įvertinti atsakovo turimus kreditorius įsiskolinimus bei atsižvelgti į tai, kad atsakovo turtas įkeistas bei juo yra užtikrintos trečiojo asmens prievolės. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėtus atskiruosius skundus, nutarčių motyvuojamosiose dalyse taip pat analizuodavo UAB „Norfos mažmena“ 2009 metų finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1576/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1577/2011, 2011 m. gegužės 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1299, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-894/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-789/2011 ir t.t.). Pažymėtina, kad UAB „Serneta“ bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo padavę eilę atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais priimtų nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-902/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1006/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-894/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-789/2011 ir t.t.). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas UAB „Serneta“, 2011 metų sausio mėnesį, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Norfos mažmena“ iškėlimo, buvo susipažinęs su atsakovo 2009 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, turinčiu įvairių profesinių sričių darbuotojų, suvokė arba turėjo suvokti, kad atsakovo turimo turto vertė bei grynojo pelno dydis (daugiau nei 2 000 000 Lt) neleidžia daryti išvados, kad atsakovas galimai pripažintinas nemokiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo atskirojo skundo argumentai apie atsakovo nemokumą, atmetami kaip neatitinkantys tikrovės bei dar kartą patvirtinantys ieškovo nesąžiningumą, reiškiant nepagrįstą ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas nebuvo supažindintas su atsakovo pateiktais papildomais įrodymais. Kaip aukščiau nutartyje minėta, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis. Vadinasi, teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį ar kitą procesinį dokumentą privalo vieną jo egzempliorių su priedais įteikti ieškovui (CPK 1 str., 113 str. 1 d., 117 str.). Nepaisant to, teisėjų kolegija nelaiko šio pirmosios instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo sudarančiu pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti, nes ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad dėl šio proceso teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išspręstas klausimas dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesine teise (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad ieškovas UAB „Serneta“ yra nuo 2000 m. veikiantis juridinis asmuo, turintis įvairių sričių darbuotojų bei patirties tiek verslo santykiuose, tiek bylinėjantis teismuose, daro išvadą, kad ieškovas UAB „Serneta“, disponuodamas atsakovo 2009 metų finansinės atskaitomybės duomenimis bei žinodamas, kad atsakovas nemoka ieškovui skolos dėl to, kad su ja nesutinka, suvokė arba turėjo suvokti, jog reiškia nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Norfos mažmena“ iškėlimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo piktnaudžiavimą procesine teise pateikti teismui nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 95 str.). Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad atsakovas neįrodinėjo, jog patyrė kokius nors nuostolius dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesine teise, taip pat atsižvelgusi į civiliniame procese galiojantį proporcingumo principą, nusprendžia ieškovui skirtą baudą sumažinti nuo 10 000 Lt iki 5 000 Lt.

Taigi, teisėjų kolegija, nustačiusi ieškovo nesąžiningumą, reiškiant nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovui skyrė baudą dėl piktnaudžiavimo procesine teise, tačiau nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė ieškovui skirtą 10 000 Lt baudą iš dalies sumažinti. Todėl ieškovo UAB „Serneta“ atskirasis skundą tenkinamas iš dalies ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis pakeičiama – Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovui paskirta bauda sumažinama iki 5 000 Lt (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovui UAB „Serneta“ (į.k. 125327217, buveinės adresas: Justiniškių g. 56-15, Vilnius) skirtą baudą sumažinti iki 5 000 Lt.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKonstantinas GurinasEgidijus Žironas