- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-894/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“, Serneta "Norfos mažmena"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8719-823/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 80 755,88 Lt skolos, 14 536,06 Lt delspinigių, 18 120,77 Lt palūkanų bei 9,93 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-4).
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą pareikšto reikalavimo vertės ribose. Nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovo skola ieškovui susidarė dar 2006 metais, atsakovas iki šiol skolos neatlygina, nors pagal rinkos situaciją žinoma, kad atsakovas yra veikiantis ir nemažas pajamas iš savo ūkinės – komercinės veiklos gaunantis juridinis asmuo. Kadangi atsakovas yra nesąžiningas, ilgą laiką nemoka skolos, nereaguoja į ieškovo pretenzijas, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos nepranešus atsakovui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 41-42). Nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma (113 412,71 Lt), atsižvelgiant į tai, kad atsakovu byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo, rinkoje žinoma bendrovė, valdanti daugiau nei 100 parduotuvių, savaime nelaikytina didele. Prašyme ieškovas nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad atsakovo UAB „Norfos mažmena“ turtinė padėtis yra bloga ir potencialiai kelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, paties ieškovo teigimu, atsakovo įmonė veikia pelningai ir iš savo veiklos gauna nemažas pajamas. Argumentas, kad atsakovas vengia mokėti skolą taip pat negali būti pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybei pagrįsti, kadangi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas iš esmės nevertina ieškovo materialinio – teisinio reikalavimo pagrįstumo, ir todėl negali konstatuoti, jog piktybiškas atsakovo elgesys, neatsiskaitant su ieškovu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Serneta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybes teise priklausantį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos (b. l. 59-62). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Reikalaujama 113 412,71 Lt suma yra didelė, o tai savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo vykdymą ar padaryti jį neįmanomu. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės yra parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Skolininkas nuolat vėluoja vykdyti savo pinigines prievoles nuo 2006 m., skolininkas nepranešė apie negalėjimo atsiskaityti priežastis, nebendradarbiauja su ieškovu, tuo sukeldamas ieškovui abejones jo sąžiningumu ir sugebėjimu tinkamai vykdyti prievoles, atsiradusias sandorio pagrindu.
2. Apygardos teismo argumentai, jog atsakovas yra juridinis asmuo, rinkoje gerai žinoma bendrovė, valdanti per 100 parduotuvių, nepatvirtina fakto, jog atsakovo finansinė padėtis yra tokia gera, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tai neturės jokios įtakos būsimo sprendimo įvykdymui. Iš atsakovo balanso, kitų finansinių dokumentų, pridedamų prie skundo, matyti, kad atsakovo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 000 000 litų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 20 d. nutartį (b. l. 116-118). Nurodo, kad atsakovas savo prievoles kitiems asmenis, tarp jų - ir ieškovui, vykdo tinkamai, o ieškinio nuoroda, esą atsakovas yra neapmokėjęs ieškinyje nurodytų sąskaitų, klaidina teismą, kadangi atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai liudija, jog pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas atsakovas yra visiškai atsikaitęs. Be to, tai įrodo, kad nėra jokio realaus pavojaus, jog atsakovas paslėps ar kitiems asmenims perleis savo turtą, jog nevykdys teismo sprendimo ar imsis nesąžiningų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro apygardos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).
Nagrinėjamu atveju apeliantas yra pareiškęs ieškinį atsakovui dėl 113 412,71 Lt skolos priteisimo. Tokia suma galėtų būti vertinama kaip didelė ieškinio suma, tačiau pažymėtina, kad nėra absoliuti prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ši ieškinio suma, lyginant ją su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius atsakovo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis ir kitas paminėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti duomenys apie atsakovo turtą leidžia teigti, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas šiuo atveju neturėtų būti apsunkintas ar neįmanomas. Antai, iš atsakovo 2009-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovo turtas yra 145 646 797 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 117 454 928 Lt, be to, atsakovo grynasis pelnas 2009 metais buvo 2 805 215 Lt. Be to, iš papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas 2010 m. rugsėjo 30 d. turėjo 136 552 772 Lt vertės turto, jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 110 562 422 Lt, o atsakovo grynasis pelnas nurodytu laikotarpiu – 15 754 365 Lt (b. l. 126-148).
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad 113 412,71 Lt suma atsakovui nėra didelė, ją palyginus su jo turto ir įsipareigojimų santykiu, todėl apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog negalima daryti prielaidos, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 nutartį.