- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-1709-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01368-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- R. A., J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. A. ir R. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką bendru pareiškėjų sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes „A.“ ir „A.“, neskirti termino susitaikymui, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Pareiškėjai prašyme paaiškino, kad jau ilgą laiką negyvena sutuoktinių gyvenimo, neveda bendro ūkio, nesutaria dėl skirtingų interesų, poelgių ir pažiūrų; apsisprendimas nutraukti santuoką yra rimtai apgalvotas, santuokos išgelbėti nėra galimybės, todėl jų atžvilgiu netaikytina taikinimo procedūra.
3. Pareiškėjai nurodė, kad, gera valia sudarydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, aptarė visus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus ir prašė patvirtinti šalių 2024 m. lapkričio 20 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:
3.1. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3.2. Nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiks išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant nepilnamečiui vaikui D. A. mokamą išlaikymą ir jo turtą tvarkyti uzufrukto teise motinai J. A. ir vaikui priteisto išlaikymo pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į J. A. banko sąskaitą.
3.3. Šalys pareiškia, kad su nepilnamečiu vaiku D. A. bendraus tarpusavio susitarimu, ginčo dėl to nėra. Abu bus atsakingi už vaiko auklėjimą ir jo vystymąsi, užtikrins jo teisę į asmeninį gyvenimą, rūpinsis sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrins vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 straipsnis).
3.4. Šalys pareiškia, kad nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai - ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Pastabų, pretenzijų ar kompensacijų dėl šio nekilnojamojo turto, vienas kitam nereiškia ir nereikalauja.
3.5. Šalys susitaria, kad santuokos metu įgytos transporto priemonės Volvo V50, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir priekaba „Neptun N7-202 PTD“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pastabų, pretenzijų ar kompensacijų dėl tokio transporto priemonių pasidalijimo vienas kitam nereiškia ir nereikalauja.
3.6. Šalys susitaria, kad ir po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartį Nr. 19-049554-GV, sudarytą su „Swedbank“ AB, lieka J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidaria prievole, kurią įsipareigoja įvykdyti pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką ir sąlygas. Vienas kitam dėl tokio kreditorinio įsipareigojimo vykdymo pastabų ar reikalavimų neturi.
3.7. Šalys nereiškia jokių reikalavimų į vienas kito bankų sąskaitose esančias piniginės lėšas, jos asmeninės nuosavybės teise lieka tai šaliai, kurios vardu banko sąskaitose santuokos nutraukimo momentu buvo laikomos.
3.8. Šalys pareiškia, kad jų bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas, neaptartas šioje sutartyje, pasidalintas iki santuokos nutraukimo. Vienas kitam dėl tokio kilnojamojo turto pasidalinimo pastabų ar reikalavimų neturi.
3.9. Šalys pareiškia, kad tarpusavio išlaikymo vienas kitam nereiškia ir nereikalauja, nes šios sutarties sudarymo metu neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus.
3.10. Po santuokos nutraukimo pasilieka santuokos metu turėtas pavardes A. ir A.
3.11. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų priteisti vienas iš kito nereikalauja. Teismo procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas, jeigu tokios būtų, sumokės J. A.
3.12. Šalys pareiškia, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies; 3.66 straipsnio, 3.67 straipsnio ir 3.201 straipsnio nuostatos ir pasekmės žinomos. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinė buvusių sutuoktinių padėtis, nedarbingumas ir kt.), ši sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų numatyta tvarka.
3.13. Ši sutartis nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų, moralės principų, taip pat neprieštarauja viešajam interesui.
3.14. Šalys patvirtina, kad ši sutartis jų perskaityta ir, kaip atitinkanti valią, priimta ir pasirašyta.
3.15. Šalys sutinka, kad ši sutartis būtų teismo tvirtinama joms nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimo tenkino: 1) nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko santuokinę pavardę „A.“, o pareiškėjui – jo pavardę „A.“; 3) patvirtino pareiškėjų 2024 m. lapkričio 20 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
5. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi, galimybių išsaugoti šeimą nėra, pareiškėjų santuoką nutraukė. Teismas argumentavo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjai bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, taikytis nesutinka.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą 2024 m. lapkričio 20 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, darė išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl ją patvirtino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sudarant sutartį ir ją teismui tvirtinant, nebuvo atskleista tikroji šalių valia ir tikrieji šalių susitarimai (ketinimai) bei tokia sutartis, kuri teismo patvirtinta, pažeidžia pareiškėjo R. A. interesus.
7.2. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties turinio, visas šalių įgytas nekilnojamasis turtas, atiteko pareiškėjai J. A., o apeliantui atiteko tik menkavertė transporto priemonė Volvo V50 (2007 m.), kurios vertė apie 1 800 Eur ir priekaba, kurios vertė apie 300 Eur. Tad akivaizdu, kad turtas tarp šalių pasidalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo, dėl ko teismas turėjo spręsti ir vertinti, ar tai neprieštarauja apelianto interesams ir dėl kokių priežasčių šalys susitarė dėl tokio turto pasidalinimo, t. y. turėjo atskleisti tikruosius šalių ketinimus.
7.3. Tokio turto pasidalinimo norėjo ir siekė pareiškėja J. A., kuri nurodė, kad kadangi apeliantas turi neįgalumą ir gauna tik apie 400 Eur neįgalumo pensiją bei kadangi jam pačiam reikalingas nuolatinis gydymas ir lėšos gydymui (vaistams ir tyrimams, kadangi ne viskas yra kompensuojama), nurodė kad jeigu visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka jai, jam išlaikymo nepilnamečiui vaikui pinigais mokėti nereikės, kadangi bus laikoma, kad jis išlaikymą vaikui jau suteikė turtu perleisdamas savo nekilnojamojo turto dalį.
7.4. Taip pat pareiškėja pasiėmė sau ir visas turėtas šeimos santaupas, kurios buvo laikomos namuose ir, kiek žinoma apeliantui, ji šias lėšas įsinešė į savo sąskaitą. Tad pareiškėjai J. A. atiteko ir visos turėtos santaupos daugiau kaip 7 000 Eur (pareiškėjai buvo pardavę turėtą mišką, už kurį gavo 6 000 Eur). Pareiškėja apeliantui nurodė, kad šios bendros lėšos taip pat bus skiriamos nepilnamečiui vaikui ir kad tai bus taip pat apelianto indėlis į vaiko išlaikymą, tačiau ši sąlyga taip pat sutartyje nebuvo atskleista.
7.5. Pareiškėja J. A. taip pat nurodė, kad sutartyje tik formaliai yra nurodomas vaiko išlaikymo dydis pinigais, kadangi tokį išlaikymą privaloma nurodyti, tačiau, kaip nurodė, tai tik formalumas ir kad apeliantui realiai mokėti nereikės ir ji iš jo išlaikymo pinigais neprašys, nes bus laikoma, kad jis savo pareigą jau įvykdė atsisakydamas savo nekilnojamojo turto dalies, kuri atiteko pareiškėjai, taip pat jai atitekus visoms santaupoms. Kadangi apeliantas gauna tik neįgalumo pensiją, kurią išleidžia savo gydymui, dėl turimos negalios dirbti negali, jis su tuo sutiko.
7.6. Pareiškėja taip pat nurodė, bei šalys susitarė, kad kadangi pareiškėjai lieka visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), paskolą, kuri panaudota minėtam turtui, mokės ji ir jam paskolos mokėti nereikės. Tačiau minėta aplinkybė sutartyje taip pat nėra atskleista, t. y. nėra nurodyta, kad vidiniuose šalių santykiuose paskolą kreditoriui asmeniškai mokės pareiškėja J. A., ir kad ji regreso teisės į apeliantą dėl sumokėtų įmokų neturės.
7.7. Gal pareiškėja J. A. ir laikysis savo žodžio bei šalių žodinio susitarimo, kad ji išlaikymo nepilnamečiui vaikui pinigais mokėti iš apelianto neprašys ir kad paskolą mokės ji asmeniškai, bei iš apelianto, kaip solidaraus skolininko, jokios sumokėtos dalies neprašys, tačiau teismui priėmus sprendimą ir patvirtinus sutartį, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa vykdytinas dokumentas ir pasikeitus pareiškėjos pozicijai, ji ateityje gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas. Akivaizdu, kad neatitinka šalių lygiateisiškumo, kuomet nekilnojamasis turtas atitenka kitai iš šalių, ir dar nepaisant to, šaliai, kuriai tokio turto neatitenka, lieka prievolė mokėti iš tokio turto kylančią paskolą. Apeliantas supranta, kad pačios šalys savo tarpusavio susitarimu negali pakeisti prieš kreditorių prievolės pobūdžio, tačiau dėl jos vykdymo gali susitarti vidiniuose teisiniuose santykiuose, kad paskola bus mokama vienos iš šalių asmeniškai ir kad jai sumokėjus, ji jokios regreso teisės į kitą šalį neturės. Tuo tarpu šiuo atveju nesant tokios sąlygos (esant tik žodiniam šalių susitarimui, kuris nėra įtvirtintas raštu pačioje sutartyje), pareiškėjai lieka teisė ateityje sumokėjus kreditą, reikalauti iš apelianto, kaip solidaraus skolininko, tam tikros sumokėtų įmokų ir palūkanų dalies priteisimo. Taip pat, kadangi sutartyje nebuvo įtvirtinta sąlyga, kad jis savo nekilnojamojo turto dalį paliko pareiškėjai kaip nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą turtu (nesant atskleistai šiai sąlygai) bei esant sąlygai kad išlaikymas mokamas pinigais. Pareiškėja turės reikalavimo teisę, kad minėta sąlyga būtų vykdoma.
7.8. Nors sutartyje (sutarties 8 punktas) ir yra nurodyta, kad bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas, neaptartas šioje sutartyje, pasidalintas iki santuokos nutraukimo, tačiau faktiškai toks turtas tarp šalių nebuvo pasidalintas. Apeliantui niekas iš namų apstatymo ir (ar) apyvokos reikmenų neatiteko ir viskas liko pareiškėjos žinioje, šalims sutariant, kad viskas lieka pareiškėjai ir kad jam išlaikymo pinigais vaikui mokėti nereikės.
7.9. Šiuo atveju pareiškėja patikino apeliantą, kad ji iš jo nieko nereikalaus ir kad vaikui išlaikymo jam nereikės mokėti, jeigu viskas lieka pareiškėjai. Tačiau tai sutartyje nebuvo atskleista, lygiai taip pat kaip kad nebuvo atskleista, kad apeliantas turi neįgalumą (darbingumas 40 proc.) ir kad jam pačiam yra reikalingas išlaikymas. Nors apeliantė teigė, kad jam išlaikymo vaikui pinigais nereikės mokėti ir kad nereikės mokėti bankui paskolos, tačiau pagal teismo sprendimą jis turi pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui pinigais, taip pat turi pareigą mokėti paskolą bankui (kadangi vidiniuose šalių santykiuose dėl jos mokėjimo sutartyje nėra nieko apspręsta). Apeliantas supranta, kad jis turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turi neįgalumą ir gauna tik neįgalumo pašalpą bei gaunama pašalpa yra reikalinga jo paties gydymui, ir buvo sutarta, kad jis savo dalį palieka kaip išlaikymą vaikui turtu, taip pat kad pareiškėjai lieka visos šalių santaupos, kurias jis skirs vaiko išlaikymui. Tačiau tai sutartyje nebuvo atskleista. Apeliantas pasitikėjo pareiškėja, kad ji laikysis to, ką šalys susitarė ir tiki, kad galimai pareiškėja ir laikysis savo pasakymų, tačiau, kaip minėta, bet kada ateityje pareiškėjos pozicija gali pasikeisti ir nesant sutartyje tinkamai atskleistų sąlygų, bei esant įsigaliojusiam teismo sprendimui, jo vykdymas būtų privalomas.
7.10. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nėra. Pareiškėja teigė, kad ji neribos apelianto bendravimo su vaiku, ir kad apeliantas galės matytis ir bendrauti su vaiku, tačiau faktiškai apeliantas su vaiku pasimatyti ir bendrauti negali, kadangi su juo bendrauti apeliantui nėra leidžiama. Apeliantas negali pasimatyti ir pasiimti vaiko pas save. Todėl minėta sutarties sąlyga, taip pat neatitinka nei apelianto, nei nepilnamečio vaiko interesų bei juos pažeidžia, kadangi tiek apeliantas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tiek ir vaikas turi teisę bendrauti su apeliantu, kaip tėvu. Todėl esant dėl to ginčui, taip pat turėtų būti aptarta ir bendravimo tvarka, kuri atitiktų tiek apelianto, tiek ir nepilnamečio vaiko interesus.
7.11. Apeliantas serga ir sutarties sudarymo dieną sirgo (duomenys neskelbtini) (diagnozės kodas (duomenys neskelbtini). Apeliantas nuo 2024 m. yra registruotas (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) gydomas nuo 2022 m. spalio 4 d. Apeliantui skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Apelianto sveikatos būklė, vartojami medikamentai, žinių ir patirties neturėjimas, pasitikėjimas pareiškėja bei žodiniais sutarimais, neleido tinkamai suvokti, kaip ir kas turi būti teisingai surašyta sutartyje ir kokios galimos teisinės pasekmės. Apeliantas tenori, kad viskas būtų išspręsta sąžiningai ir teisingai, bei kad jis ateityje nebūtų apgautas, todėl mano, kad sutartyje turėtų būti atskleistas tikrasis šalių susitarimas, kaip ir ką šalys susitarė, kad ateityje dėl to nekiltų ginčų, todėl apeliantas ir prašo, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta šalių pasirašyta sutartis būtų panaikinta ir bylos nagrinėjimas būtų perduotas pirmos instancijos teismui iš naujo.
8. Pareiškėja J. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, tačiau per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti byloje gautas abiejų pareiškėjų pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo pareiškėjai prašė patvirtinti 2025 m. balandžio 9 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Prašyme abu pareiškėjai nurodė, kad:
8.1. Po apeliacinio skundo pateikimo šalys aptarė visas ginčo sąlygas, išsiaiškino visus kilusius nesutarimus bei gera valia susitarė dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų, todėl siekia bylą baigti taikiai ir prašo patvirtinti abiejų pareiškėjų valią atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
8.2. Šalys pareiškia, kad, atsižvelgdamos į tai, kad nepilnamečio vaiko D. A. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. A., pareiškėjas neprieštarauja ir sutinka, kad, atsižvelgiant į šią aplinkybe, būtų nukrypta nuo lygių dalių, ir kad J. A. atitektų didesnė bendro turto dalis ir dėl to R. A. pretenzijų nereiškia ir jokių kompensacijų dėl to nereikalauja ir ateityje nereikalaus.
8.3. Šalys taip pat pareiškia, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui R. A. yra nustatytas nejgalumas (darbingumo lygis 40 proc.), į tai, kad jis dėl turimos negalios nedirba ir šiuo metu gauna tik netekto darbingumo/negalios pensiją, į tai, kad dėl turimos negalios pačiam yra reikalingos lėšos, būtinos sveikatos priežiūrai ir gydymui, į tai, kad pareiškėjai atitenka didesnė bendro turto dalis, į tai, kad R. A. tiesiogiai ir betarpiškai bendrauja su sūnumi bei bendraudamas tiesiogiai prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo šalių susitarimu J. A. sutinka ir įsipareigoja 5 metus (60 mėnesių) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išlaikyti nepilnametį sūnų D. A.
8.4. Šalys pareiškia, kad siekdamos išspręsti nesutarimus dėl kreditorinio įsipareigojimo pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartį Nr. 19-049554-GV, sudarytą su „Swedbank“ AB, vykdymo, susitarė, kad visą likusią kredito dalį padengia J. A. ir kad ji, sumokėjusi kreditą, jokios regreso teisės į R. A. neturės. J. A., vykdydama šį šalių susitarimą, pareiškia, kad ji įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“ AB, kylančius iš 2019 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutarties Nr. 19-049554-GV, šiai dienai yra įvykdžiusi pilnai, t. y. likusi kredito dalis padengta bei pareiškia, kad ji dėl sumokėtų įmokų jokių regresinių reikalavimų R. A. neturi. Tad šalys šiai dienai jokių kreditorių nei bendrai, nei atskirai neturi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių po apeliacinio skundo pateikimo sudarytos taikos patvirtinimo klausimo, jį, kartu su apeliaciniu skundu, persiuntė apeliacinės instancijos teismui, todėl šis klausimas nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.
10. CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, kai šie įgyvendina procesinę teisę dėl bylos baigties susitarti abipusių nuolaidų būdu. Teisė į taikos sutarties sudarymą gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
11. Visgi taikos sutarties sudarymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią taikos sutartį patvirtinti ir nutraukti civilinį procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškinio atsisakymo ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
12. Šiuo atveju šalys, ketindamos bylą baigti taikiai, teismui pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, kaip teigia, susitarė dėl visų būtinų santuokos nutraukimo klausimų.
13. CK 3.51 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
14. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
15. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
16. Nagrinėjamu atveju, apeliantas apskundė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, nurodydamas, kad sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka šalių suderintos valios ir prieštarauja įstatymo reikalavimams, be kita ko pažeidžia nepilnamečio pareiškėjų vaiko teises ir interesus, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, nes esant ginčui, šalių sudaryta 2024 m. lapkričio 20 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti tvirtinama.
17. Susipažinęs su šalių pateikta nauja – 2025 m. balandžio 9 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši sutartis taip pat negali būti tvirtinama dėl toliau dėstomų priežasčių.
18. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiam nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).
19. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013) .
20. Kaip matyti iš Sutarties 2 punkto, pasisakydamos dėl nepilnamečio D. A. išlaikymo, šalys nepasisakė dėl konkretaus vaiko tėvo išlaikymo pareigos vykdymo, tik nurodė, jog šis prisideda prie vaiko išlaikymo, tuo tarpu vaiko motina J. A. nurodė sutinkanti ir įsipareigoja 5 metus (60 mėnesių) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išlaikyti nepilnametį. Taigi, viena vertus, šalys iš esmės susitarė dėl pareiškėjo atleidimo nuo išlaikymo vaikui teikimo konkrečiu – 5 metų laikotarpiu ir tokiu būdu pažeidė vaiko teisę į išlaikymo iš tėvo gavimą tuo metu, antra vertus, šalys nieko nepasisakė dėl išlaikymo vaikui teikimo pasibaigus minėtam laikotarpiui iki vaiko pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini). Paminėto teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios kasacinio teismo jurisprudencijos kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjų susitarimas dėl jų nepilnamečio vaiko išlaikymo prieštarauja imperatyvioms teisės normos – pažeidžia imperatyvą, pagal kurį vienas iš tėvų negali atleisti kito nuo išlaikymo pareigos vaikui ir neužtikrina vaiko teisės gauti išlaikymą iš abiejų tėvų iki vaiko pilnametystės, todėl negali būti tvirtinamas.
21. Susitarimo dėl išlaikymo nepilnamečiui D. A. ydingumas sudaro savarankišką pagrindą netvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau teismas taip pat atkreipia pareiškėjų dėmesį ir į tai, kad nei pareiškime dėl taikos sutarties sudarymo, nei Sutartyje šalys nepateikia savo vertinimo, koks turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, dėl ko nėra aiškios pareiškime dėl taikos sutarties sudarymo akcentuojamos aplinkybės apie tai, jog pareiškėjas neprieštarauja ir sutinka, kad atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su pareiškėja, būtų nukrypta nuo lygių dalių principo ir kad pareiškėjai atitektų didesnė bendro turto dalis, o pareiškėjas dėl to jokių pretenzijų nereiškia ir nereikš pretenzijų ateityje. Antai Sutarties 4 punkte šalys nurodo, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Šis turtas viešojo registro duomenimis pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 5 punkte šalys numato, jog šiame punkte nurodytos santuokos metu įgytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjui; taigi iš esmės susitariama dėl bendrosios jungtinės nuosavybės režimu priklausančio turto likimo – atitekimo būtent pareiškėjui. Daugiau jokio kito dalintino turto šalys nurodo neturinčios (Sutarties 9 punktas), taigi iš esmės nėra aišku, kokiu būdu šalys nukrypo nuo lygių dalių principo pareiškėjos naudai ir nėra galimybės įvertinti, ar tokia šalių valia buvo tinkamai perkelta į prašomą patvirtinti Sutartį.
22. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo deklaruojamas aplinkybes apie visišką atsiskaitymą su kreditoriumi „Swedbank“ AB.
Dėl procesinės bylos baigties
23. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).
24. Šiuo atveju nesant šalių suderintos valios dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos 2024 m. lapkričio 20 d. pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nesant galimybių patvirtinti šalių pateiktą patikslintą – 2025 m. balandžio 9 d. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškimo dėl taikaus ginčo išsprendimo ir 2025 m. balandžio 9 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo netenkinti, apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-639-418/2025, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.