Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. M., A. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys byloje – S. G., G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Siekiant padėti šeimai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) inicijavo atvejo vadybą, buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Specialistai konstatavo, kad nei vienas iš tėvų negali užtikrinti sūnaus saugumo ir negali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Situacija šeimoje teigiama linkme nesikeitė, todėl Skyrius 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus dėl laikino I. M. ir A. G. tėvų valdžios apribojimo jų sūnaus A. G. atžvilgiu, išlaikymo vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vaikas buvo grąžintas tėvams ir apsigyveno su tėvu A. G..

4. Skyrius 2021 m. spalio 25 d. gavo nepilnamečio vaiko močiutės I. G. (I. M. motinos) pranešimą. Pranešėja nurodė esanti susirūpinusi dėl savo vaikaičio A. G., t. y. kad vaikas grąžintas tėvui A. G.. Pranešėja nurodė, kad nuo pat gimimo vaikas augo senelių G. ir S. G. šeimoje, jie rūpinosi vaiku, užtikrino jo saugumą, vaikui senelių (globėjų) šeimoje nieko netrūko. Pranešėja teigė, kad abu tėvai nedirba, nuomojasi būstus, nei motinos, nei tėvo nuomojamame būste nėra sąlygų vaikui augti, vystytis ir tobulėti. Pradėjus gyventi pas tėvą labai pasikeitė vaiko emocinė būsena, vaikas pasidarė liūdnas, irzlus, piktas. Pranešėja prašė jos vaikaitį A. G. grąžinti į senelių (buvusių globėjų) šeimą. Pranešėjos teigimu, jos dukra I. M. – vaiko A. G. motina, taip pat nori, kad vaikas augtų ir gyventų senelių G. ir S. G. šeimoje.

5. Skyriaus specialistai užpildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Su vaiku buvo kalbėtasi jo senelių namuose 2021 m. spalio 26 d.. A. G. papasakojo, kad, pradėjus gyventi pas tėvą, jis neišsimiega, rytais atsikelia pavargęs, piktas. Tėvas turi draugę, visi būna viename kambaryje. Tėvas su drauge beveik kiekvieną dieną pykstasi. Šiandien jam mokykloje iš nosies pradėjo bėgti kraujas, su močiute vyko pas gydytojus, atliko tyrimus. Skyriaus specialistai klausė, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, vaikas atsakė, kad nori gyventi pas senelę ir senelį, galvojo, kad taip ir bus, bet teko kraustytis pas tėvą, kuris gyvena su drauge, ji labai dažnai pykstasi su tėčiu. Vaikas išreiškė norą sugrįžti gyventi pas senelius.

6. Su vaiko motina I. M. buvo bendrauta 2021 m. spalio 26 d. Ji teigė norinti, kad sūnus A. G. būtų laimingas, augtų mylinčioje šeimoje. Ji neturinti galimybių ir sąlygų auginti sūnaus, juo rūpintis kiekvieną dieną. Jai sunku finansiškai, ji nuomoja nedideli butą, nedirba, augina dar vieną sūnų, kuriam šiuo metu vieneri metai ir penki mėnesiai. Teigė, kad jos sūnui būtų geriausia augti ir gyventi pas senelius G. ir S. G.. Senelių šeimoje jis buvo laimingas, linksmas, bendraujantis, po persikraustymo pas tėvą jis pasikeitė – yra liūdnas, vengia bendrauti. I. M. sutinka, kad jos sūnus A. G. gyventų pas senelius. Skyriui pateikė prašymą, kad būtų sudaryta galimybė vaikui gyventi pas senelius G. G. ir S. G..

7. Su vaiko tėvu A. G. buvo bendrauta 2021 m. spalio 27 d.. Vaiko tėvas nurodė, kad gyvena su drauge nuomojamame vieno kambario bute. Ji turi du vaikus, bet jie auga pas senelius. Kartais su drauge pasiginčija. Pats nuolatinio darbo neturi, draugė irgi nedirba. Mano, kad A. G. ir jo ryšys yra silpnas, todėl kyla sunkumų prižiūrint vaiką ir užtikrinant jo saugumą, laisvalaikį, tinkamą priežiūrą. Jis vaiko neaugino, jį augino vaiko seneliai, tačiau tiek su tėvais, tiek su sūnumi jis ryšį palaiko. Mano, kad jo sūnui geriausia augti pas senelius G. ir S. G., jie vaiką augino nuo mažens, juo rūpinosi. A. G. ir jo senelių emocinis ryšys labai stiprus.

8. Skyriaus specialistai 2021 m. spalio 28 d. vertino vaiko situaciją, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaikas laikinai apgyvendintas pas senelius G. G. ir S. G., jų gyvenamojoje vietoje.

9. Skyrius 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo. I. M. pagalbos atsisakė.

10. Pagal 2021 m. lapkričio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 3TSD-2880 Skyriaus mobiliosios komandos specialistai 2021 m. spalio 29 d. gavo prašymą 3MK-120 dėl mobiliosios komandos sudarymo darbui su A. G.. 2021 m. lapkričio 4 d. mobiliosios komandos specialistai apsilankė A. G. gyvenamojoje vietoje. Pokalbio metu (su A. G.) mobiliosios komandos specialistai pristatė darbo su šeima tikslus ir terminus, atsakovas buvo ragintas priimti pagalbą, tačiau vaiko tėvas teigė, kad jis dar neapsisprendė ir paprašė leisti jam pagalvoti iki 2021 m. lapkričio 12 d.. Atsakovas sutartu laiku nepaskambino, į telefono skambučius neatsiliepė. Su atsakovu pavyko susisiekti 2021 m. lapkričio 19 d., jis informavo, kad nutarė atsisakyti mobiliosios komandos pagalbos. A. G. teigimu, jis sugeba susitvarkyti pats, pagalbos poreikio nėra. Atsisakymą (dėl mobiliosios komandos pagalbos) A. G. atsiuntė trumpąja SMS žinute. Nepasirašius sutikimo priimti mobiliosios komandos pagalbą šeimai bei nesudarius galimybės įvertinti rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje, mobiliosios komandos specialistai darbą su A. G. nutraukė.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11114-1150/2021 leista paimti nepilnametį vaiką A. G. iš jo tėvų I. M. ir A. G., kadangi vaiko tėvai nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.

12. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 03 V- 802 A. G., likusiam be tėvų globos, nuo 2021 m. lapkričio 30 d. nustatyta laikinoji globa, jo globėjais paskirti G. G. ir S. G., taip pat nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta globėjų šeimoje.

13. Nepilnametis vaikas A. G., aplankius jį senelių namuose 2021 m. gruodžio 8 d., paaiškino, kad jo tėvas jį aplanko, padeda paruošti pamokas, į tėvo namus jis neina, nes tėvas gyvena su savo drauge. Motina jo neaplanko, kartais pasiskambina, motina į svečius jo nekviečia, jis su motina nelabai turi ką veikti. Geriausia jam yra pas senelius.

14. Atsakovų šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai nuo 2019 m. spalio 22 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas.

15. Ieškovas vertinimu, atsakovams buvo suteikta pakankamai daug laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovai tinkamai nepasinaudojo jiems suteikta galimybe naudotis socialinių darbuotojų teikiamomis paslaugomis, atsisakė mobiliosios komandos teikiamų paslaugų, nesiėmė konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką visam laikui į šeimą. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės, neatlieka tėvų pareigų. Faktiškai jie yra sukūrę kitas šeimas, su kuriomis gyvena. Duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti į šeimą, nėra. Nepilnamečiui vaikui atsakovų aplinka turės neigiamą poveikį, formuos netinkamą požiūrį į šeimos santykius, pažeis teisę į saugią vaikystę, darys žalą ir neužtikrins tinkamos jos raidos. Atsakovai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką savo vaikui.

16. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovas) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

20. Gimimo liudijimo (Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 20) duomenimis, atsakovai I. M., A. G. yra A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

21. Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-11669-213/2019, leista paimti nepilnametį vaiką A. G. iš jo tėvų I. M. (D.) ir A. G..

22. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 03V- 842 A. G. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėjais paskirti G. G. ir S. G..

23. (duomenys neskelbtini)vaikas buvo grąžintas tėvams ir apsigyveno su tėvu A. G..

24. 2021 m. spalio 25 d. I. G. (I. M. motinos) pranešimo duomenimis, nuo pat gimimo vaikas A. G. augo senelių G. ir S. G. šeimoje, jie rūpinosi vaiku, užtikrino jo saugumą. Vaikui senelių (globėjų) šeimoje nieko netrūko. Pranešėjos teigimu, abu vaiko tėvai nedirba, nuomojasi būstus, nei motinos, nei tėvo nuomojamame būste nėra sąlygų vaikui augti, vystytis, tobulėti. Pradėjus gyventi pas tėvą, labai pasikeitė A. G. emocinė būsena, vaikas pasidarė liūdnas, irzlus, piktas. Pranešėja prašė jos vaikaitį A. G. grąžinti į senelių (buvusių globėjų) šeimą. Pranešėjos teigimu, jos dukra I. M. – vaiko A. G. motina, taip pat nori, kad A. G. augtų ir gyventų senelių G. ir S. G. šeimoje.

25. 2021 m. spalio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaikas nuo 2021 m. spalio 29 d. laikinai apgyvendintas pas senelius G. G. ir S. G., jų gyvenamojoje vietoje.

26. Pagal 2021 m. lapkričio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 3TSD-2880 Skyriaus mobiliosios komandos specialistai 2021 m. spalio 29 d. gavo prašymą 3MK-120 dėl mobiliosios komandos sudarymo darbui su A. G.. 2021 m. lapkričio 4 d. mobiliosios komandos specialistai apsilankė A. G. gyvenamojoje vietoje. Pokalbio metu (su A. G.) mobiliosios komandos specialistai pristatė darbo su šeima tikslus ir terminus, atsakovas buvo ragintas priimti pagalbą, tačiau jis nurodė, kad dar nėra apsisprendęs ir paprašė leisti jam pagalvoti iki 2021 m. lapkričio 12 d.. Atsakovas sutartu laiku nepaskambino, į telefono skambučius neatsiliepė. Su atsakovu pavyko susisiekti 2021 m. lapkričio 19 d., jis informavo, kad nutarė atsisakyti mobiliosios komandos pagalbos. A. G. teigimu, mobiliosios komandos pagalba šiuo metu nėra tikslinga, nes jis sugeba susitvarkyti pats, pagalbos poreikio nėra. Atsisakymą (dėl mobiliosios komandos pagalbos) A. G. atsiuntė trumpąja SMS žinute. Nepasirašius sutikimo priimti mobiliosios komandos pagalbą šeimai bei nesudarius galimybės įvertinti rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje, mobiliosios komandos specialistai darbą su A. G. nutraukė.

27. Teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-11114-1150/2021, leista paimti nepilnametį vaiką A. G. iš jo tėvų I. M. ir A. G., kadangi vaiko tėvai nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.

28. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 03 V- 802 A. G., likusiam be tėvų globos, nuo 2021 m. lapkričio 30 d. nustatyta laikinoji globa, jo globėjais paskirti G. G. ir S. G., taip pat nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta globėjų šeimoje.

29. 2021 m. gruodžio 13 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto duomenimis, A. G. tėvai išlaikymo vaikui neteikia, jokiais kitais būdais prie jo išlaikymo neprisideda, vaiko gyvenime dalyvauja minimaliai, abu vaiko tėvai turi sukūrę šeimas. Lankantis globojamo vaiko šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Globėjai tinkamai vykdo savo pareigas.

30. Atsakovė I. M. yra (duomenys neskelbtini)atostogose, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, neįgalumas jai nėra nustatytas.

31. Atsakovas A. G. vykdo individualią veiklą, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalumas jam nėra nustatytas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

32. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

33. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

34. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo sūnaus A. G. auklėjimo ir priežiūros. Vaikas A. G. nuo (duomenys neskelbtini)gyvena trečiųjų asmenų S. G., G. G. (atsakovo tėvų šeimoje), pats A. G. yra išreiškęs norą gyventi globėjų šeimoje. Atsakovas A. G., nors ir aplanko sūnų, tačiau jo neaugina, iš esmės yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo bei priežiūros, reguliaraus išlaikymo vaikui neteikia, mano, kad jam visko užtenka jo tėvų šeimoje, atsakovas nesiima aktyvių veiksmų, siekdamas sukurti vaikui saugią aplinką šeimoje, tuo pačiu nededa aktyvių pastangų tėvo ir vaiko ryšio atstatymui. Tuo tarpu atsakovė I. M. kartais susitinka su sūnumi A. G., tačiau taip pat jo neaugina, iš esmės nedalyvauja jo gyvenime, neteikia išlaikymo, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir sūnaus ryšys. Taigi, išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, jo sveikatai.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

36. Teismo manymu, atsakovams buvo suteikta pakankamai daug laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovai tinkamai nepasinaudojo jiems suteikta galimybe naudotis socialinių darbuotojų teikiamomis paslaugomis, atsisakė mobiliosios komandos teikiamų paslaugų, nesiėmė konkrečių veiksmų, siekdami susigrąžinti vaiką visam laikui į šeimą. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovai dėtų realias pastangas susigrąžinti sūnų, byloje nėra. Atsakovai faktiškai yra sukūrę kitas šeimas, su kuriomis gyvena.

Motyvuojamoji dalis

37. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, ar atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai nurodė, kad paties vaiko vertinimu jam geriau gyventi globėjų šeimoje, nes ten jis yra saugus, yra užtikrinami visi būtinieji vaiko poreikiai. Todėl, nors atsakovas teisme nurodė, kad su sūnumi jis susitinka kiekvieną dieną, tačiau noro pats auginti sūnaus neišreiškė, jis taip pat mano, kad vaikui yra geriau gyventi globėjų (jo tėvų) šeimoje. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir jie imsis realių priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą, todėl jų valdžia sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys) – byloje nėra objektyvių, pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad situacija galėtų iš esmės pasikeisti ir (ar) atsakovai dėtų realias pastangas atstatyti motinos (tėvo) ir vaiko ryšį.

38. Esant tokioms aplinkybėms, terminuoto tėvų valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovams taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

39. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią jų sūnaus A. G. atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

40. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

41. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

42. Apribojus atsakovams tėvų valdžią sūnaus A. G. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, A. G. gyvenamoji vieta nustatytina su G. G. ir S. G., jų gyvenamojoje vietoje (šeimoje) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

43. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

44. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Byloje nustatyta, kad atsakovai išlaikymo sūnui A. G. neteikia, atsakovas A. G. reikiamus daiktus sūnui nuperka tik tuomet, kai to jo yra paprašoma. Atsakovai prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nereiškė. Bylos duomenimis, atsakovai yra darbingi, sveiki, duomenų apie jų sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra.

46. Atsakovė I. M. yra vaiko priežiūros atostogose, augina sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą U. D., gimusią (duomenys neskelbtini).

47. Atsakovas A. G. vykdo individualią veiklą, nurodė, kad jo pajamos – apie 1 000 Eur per mėnesį, jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalumas jam nėra nustatytas.

48. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis – 250 Eur per mėnesį iš atsakovo A. G., ir 150 Eur per mėnesį iš atsakovės I. M., su kuriuo sutinka ir atsakovai, atitinka dabartinę atsakovų turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovų nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

49. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – po 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iš atsakovo A. G., ir po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iš atsakovės I. M., priteisimo iš atsakovų tenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

51. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

52. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam sūnui A. G. (A. G.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo A. G. (A. G.) (asmens – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui A. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą G. G. ir S. G. (S. G.) gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. M. nepilnamečiam vaikui A. G. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečiam vaikui A. G. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti G. G. ir S. G. uzufrukto teise tvarkyti A. G. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.