- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- I-2936-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01666-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pirminiam prašymui pateikti, suteikiant pareiškėjui teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių (toliau – ir NŽT Palangos skyrius) su pareiškimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Nurodo, jog tik po mamos G. C. (buvusios kitos jos pavardės –Č., N.) mirties (mirė 2015-12-14), pareiškėjo sutuoktinei V. P. tvarkant neįgalaus pareiškėjo socialinius, o vėliau ir paveldėjimo pagal įstatymą reikalus, išaiškėjo, kad jo motina dar 2006 metų rudenį kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo A. A. turėtą žemę. Atsakymu jai nurodyta, kad prašymų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo padavimo terminas yra praleistas, todėl ji turinti teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentams paduoti.
Pareiškėjas nurodo, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas dėl informacijos trūkumo negalėjo sužinoti, ar nekilnojamasis turtas yra išlikęs, ar jis teisiškai registruotas dokumentuose. Pareiškėjo motinai, o vėliau ir pareiškėjui, nežinant tikslios nekilnojamojo turto buvimo vietos, bandyta sužinoti buvusio savininko A. A. žemės sklypo ribas. Tuo tikslu pareiškėjas 2016 m. gegužės 16 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių. Gavo klaidingą atsakymą, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusio savininko A. A. valdytą žemę Palangos skyriuje nebuvo vykdoma, prašymų atkurti nuosavybės teises nepateikta, atkūrimo byla nėra užvesta.
Pareiškėjas nurodo, kad jo motina žinojo, jog jos tėvas A. A. buvo nuteistas vokiečių karo lauko teismo mirties bausme, bausmė įvykdyta 1941 m. liepos 26 d. Ši aplinkybė dar labiau patvirtina pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo pagrįstumą, nes nepaklusimas vokiečių saugumo policijai buvo vertinamas kaip išdavystė, kurios pasekmė galėjo būti turto konfiskavimas. Tikėtina, kad taip susidariusią padėtį vertino pareiškėjo motina, praleidusi terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Motina nuolat sirgo širdies ligomis, ją kamavo negalia, apribotas judėjimas, bendravimo su aplinkiniais žmonėmis galimybių sumažėjimas ir nuolatiniai išgyvenimai dėl besikeičiančios šeimos sudėties ir gyvenimo sąlygų. Paskutiniais metais ji su niekuo nebendravo, dėl senatvės jos ryšys su pareiškėju buvo apsunkintas, o asmeniniai dokumentai nuo pašalinių buvo slepiami.
Teikiami dokumentai įrodo, kad išlikusios nuosavybės paieškos prasidėjo žymiai vėliau nei įstatymas reikalavo, nes tam trukdė objektyvios priežastys, dėl kurių giminystės ryšys su buvusiu žemės savininku patvirtintas tik 2016 m. gegužės 27 d. archyvo pažyma.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai prašo tenkinti prašymą jame nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėjo atstovė V. P. papildomai nurodė, kad NŽT Palangos skyriuje yra dingęs pareiškėjo motinos pirminis prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kartu pateikti dokumentai. Pareiškėjas buvo matęs žemės sklypo planus, tačiau po motinos mirties jie nerasti, todėl mano, kad jie buvo pateikti NŽT Palangos skyriui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25-30).
Nurodo, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. C. 2006 metais, praleidusi Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytus terminus, kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. A. (jos tėvo) iki nacionalizacijos valdytą žemę (mišką) (duomenys neskelbtini). Ši institucija 2006 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (3.1) R4-1319 informavo G. C., kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo padavimo terminas baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d., o giminystės ryšį su buvusiu savininku ir nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų padavimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. ir minėtame rašte nurodė, kad G. C. turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti. G. C. teise kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. į NŽT Palangos miesto skyrių kreipėsi 2016 m. gegužės 16 d. su prašymu atkurti nuosavybės teises į A. A. (pareiškėjo senelio) iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). NŽT Palangos skyrius 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. 16SD-857-(14.16.104.) pateikė jam informaciją, kad pagal Palangos skyriuje saugomus archyvinius duomenis buvęs žemės savininkas A. A. įrašytas 1940 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalių faktinio valdymo apmatavimo plane, kuris sudarytas 1939 metais Žemės tvarkymo departamento matininkų L. D., K. M. ir P. K. (F. 1250, A. 4, B.5/334). Minėtame plane A. A. priklausantis žemės sklypas pažymėtas Nr. 238. Minėtu raštu pareiškėjas informuotas, kad pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1154, A. A. iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsniu, valstybinės reikšmės miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, yra valstybės išperkami ir už juos valstybė atlygina pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
Pažymi, jog visiškai nesuprantamas pareiškėjo teiginys, kad NŽT Palangos skyrius klaidingai informavo, kad suinteresuotumo atkurti nuosavybės teises į G. A. tėvo ir pareiškėjo senelio valdytą žemės sklypą visiškai nebuvo ir nėra, kai ši galimybė - teisė įstatymo nustatytu terminu pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą - aiškiai egzistavo nuo 2006 metų, kai į instituciją, kreipėsi buvusio savininko duktė. Institucija 2006 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (3.1)R4-1319 ir 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. 16Sd-857-(14.16.104.) aiškiai informavo tiek G. C., tiek pareiškėją, kad prašymai pateikti praleidus įstatymo nustatytus terminus dokumentams pateikti, jie minėtais raštas buvo informuoti apie Atkūrimo įstatyme įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo.
Pažymi, kad Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Mano, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, nenurodė nei vienos objektyvios priežasties ar faktinės aplinkybės, pagrindžiančios jo praleido terminą dokumentams pateikti į savo senelio A. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo prašymas atnaujinti įstatyme nustatytus terminus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir šių terminų praleidimo priežasčių vertintinas.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo padavimo terminas baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 redakcija, galiojanti nuo 2003 m. birželio 30 d.) buvo numatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises yra pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis buvo pakeista nuo 2004 m. spalio 26 d. (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) ir buvo nustatyta, jog piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motina G. C. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. A. (tėvo) iki nacionalizacijos valdytą žemę (mišką) (duomenys neskelbtini) pateikė 2006 m. (b.l. 11) ir 2006 m. lapkričio mėnesį (b.l. 10), t. y. praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytus terminus. Prašyme nurodė, jog prideda Lietuvos centrinio archyvo kopiją (dokumento rūšis nenurodyta) ir tėvų mirties liudijimus (b.l. 10), o pareiškime nurodyta, jog žemės dokumentų neturi, dingo per karą (b.l. 11). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-11-03 rašto Nr. R4-4446 matyti, kad juo atsakyta į 2006-10-05 gautą G.C. prašymą ir nurodyta, jog siunčia Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) dalies bei (duomenys neskelbtini) žemės faktinio valdymo apmatavimo byloje esančio žemės faktinio valdymo plotų pareiškimo 1940-06-03 protokolų ištraukų kopijas; daugiau dokumentų apie A. A. žemę (duomenys neskelbtini), dokumentų apie jo šiame kaime turėtą namą bei dokumentų apie nekilnojamojo turto pirkimą ir pirkimo – pardavimo akto archyve saugomuose fonduose nerasta; Kretingos apskrities notarų ir ipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti (b.l. 6).
Nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo motina buvo pateikusi prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo anksčiau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, tokių aplinkybių minėtose pareiškime ir prašyme nenurodė ir pati G. C. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (3.1)R4-1319 informavo G. C., kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo padavimo terminas baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d., o giminystės ryšį su buvusiu savininku ir nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų padavimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. ir minėtame rašte nurodė, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti (b.l. 12).
Kaip jau nurodyta, piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi įstatymų leidėjas, suteikęs teisę atnaujinti terminus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, įgalino tai padaryti tik esant svarbioms priežastims.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis šia nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Taip pat pažymima, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminus grindžia tuo, kad jo motina dėl sveikatos problemų, keičiamos šeimos sudėties, senatvės negalėjo tinkamai rūpintis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galimai motina bijojo dėl savo tėvo nuteisimo karo metu ir galimo turto konfiskavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe - domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo pilnos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr. sprendimą byloje Nr.A261‑912/2008; nutartis bylose Nr.A63–529/2009, Nr.A146-772/2009, Nr. A444 -255/2010). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje yra suformuotos taisyklės, jog minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Teisiniuose santykiuose vis dėl to egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui, o šiuo atveju - nuosavybės teisių atkūrimui į žemę.
Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Teisėjų kolegija nurodo, jog teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo santykius, nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo motina tik 2006-10-05 kreipėsi į Lietuvos valstybės arcyvą dėl duomenų rinkimo, nepateikta jokių įrodymų, kad ji dėl sveikatos problemų negalėjo rūpintis savo teisėmis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjo motina, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Ji mirė 2015 m. gruodžio 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip 9 metams nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo. Liteko – Lietuvos teismų informavinės sistemos - duomenimis G. C. nesikreipė į teismą dėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo. Pareiškėjo motina pasirinko pasyvų elgsenos variantą, taip užkirsdama kelią realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę.
Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys, kurios siejamos su jo paties elgesiu nėra reikšmingos, nes terminą dokumentams pateikti praleido pretendentas į nuosavybės teisų atkūrimą – pareiškėjo motina G. C. Todėl vertintos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su jos veiksmais, nes, kaip jau nurodyta, ji 2006 m. kreipėsi dėl nuosavybės atkūrimo jau pasibaigus terminui dokumentams teikti ir nesikreipė dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261- 1191/2012).
Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastys aptariamu atveju nelaikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. P. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.