Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A. ir jo advokatei Audrai Lukaševičiutei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Laimonui Vainickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A. sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Centras nustatė, kad Užsieniečiui Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2026 m. gruodžio 16 d., kuris Migracijos departamento 2025 m. sausio 30 d. sprendimu buvo panaikintas, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta, yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Užsienietis 2025 m. vasario 27 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

4. Centras paaiškino, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 28 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau kol išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai. Užsienietis su sprendimu nesutiko ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2025 m. kovo 26 d. nutartimi tenkino Užsieniečio apeliacinį skundą ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 28 d. sprendimą pakeitė ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau kol išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

5. Centras nurodė, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 18 d. ir 2025 m. liepos 18 d. sprendimais Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. liepos 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

6. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigoti jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Šį sprendimą Užsienietis apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi priėmė Užsieniečio skundą, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 25 d. sprendimo dėl prieglobsčio jam nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

7. Centras atkreipė dėmesį, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 23 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Tačiau Užsienietis 2025 m. lapkričio 10 d. išvyko iš Centro ir negrįžo nustatytu laiku.

8. Centras nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 ir 2 dalis. Užsienietis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2025 m. gruodžio 5 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir tą pačią dieną sulaikytas Centre ne ilgiau kaip iki 48 val.

9. Centras akcentavo, jog Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 7 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas Centre iki 2026 m. kovo 7 d., bet ne ilgiau kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

10. Centras pažymėjo, kad Užsienietis 2026 m. vasario 18 d. Migracijos departamentui pateikė pakartotinį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, 2026 m. vasario 19 d. priėmęs sprendimą atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų, 2026 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą nenagrinėti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė teismui.

12. Centras atkreipė dėmesį, jog VSAT 2026 m. vasario 27 d. nustatė, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

13. Centras vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui ir socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jis vykdo nusikalstamas veikas, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, jis turėdamas laisvą judėjimą gali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, todėl prašė Užsieniečiui pratęsti sulaikymo terminą iki 2026 m. liepos 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

II.

17. Teismas akcentavo, kad nuo 2026 m. vasario 27 d., kai buvo priimtas paskutinis teismo sprendimas, Užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė – Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra galutinai išnagrinėtas. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, daro nusikalstamas veikas, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, bei yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismas konstatavo, kad ankstesniame teismo sprendime nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis gali vėl bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą dėl šio prašymo ir jį įvykdyti, todėl švelnesnėmis nei sulaikymas priemonėmis nepavyks užtikrinti siekiamų tikslų, dėl to pratęsė Užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2026 m. liepos 7 d., bet ne ilgau kol išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

III.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. kovo 26 d. sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo jam taikytas sulaikymas yra neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, šiuo atveju pakaktų alternatyvios sulaikymui priemonės.

20. Užsienietis akcentuoja, jog apgyvendinus jį Centre be judėjimo laisvės apribojimų, jis lauks sprendimo savo prieglobsčio byloje ir neketina vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra pakankamos kontroliuoti jo judėjimą tiek, kiek reikia prieglobsčio procedūrai. Jis supranta, kad padarė klaidą bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir dėl to gailisi. Užsienietis nori būti apgyvendintas Centre, o ne sulaikytas, kad galėtų naudotis telefonu, susisiekti su artimaisiais.

21. Užsienietis nurodo, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Europos Sąjungą, kadangi kilmės valstybėje jam grėsė persekiojimas dėl religinių pažiūrų. Jis priklauso religinei mažumai, kuri yra persekiojama (duomenys neskelbtini). Nors ir buvo nustatyta, kad jis priklauso religinei mažumai, jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas. Užsienietis buvo išsigandęs dėl savo padėties, todėl nusprendė išvykti iš Lietuvos Respublikos ir prašyti prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

22. Užsieniečio nuomone, vien aplinkybės, jog jis pažeidė jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir pasišalino iš laikino apgyvendinimo vietos, nepakanka, kad jam būtų taikoma viena griežčiausių laisvės apribojimo priemonių, būtina įvertinti aplinkybių visumą ir skirti kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę. Todėl prašo jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

24. Centras, pakartodamas aktualias faktines Užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio bei išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi jis sprendimą apskundė teismui. Užsieniečiui jau buvo taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo, tačiau jis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos naudodamasis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pažeisdamas laikinosios apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles bei nesilaikė teismo sprendimais nustatytų sąlygų, todėl toks Užsieniečio elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus. Taip pat Užsienietis buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

25. Centras atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas, Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas sulaikymo VSAT terminas iki 2026 m. liepos 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui ir socialinių bei ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, daro nusikalstamas veikas ir nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus bei yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Teikimą tenkinti ir Užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą pratęsti (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktas).

28. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis teigia, kad vien to, jog jis pažeidė jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir pasišalino iš laikino apgyvendinimo vietos, nepakanka, kad jam būtų taikoma viena griežčiausių laisvės apribojimo priemonių, būtina įvertinti aplinkybių visumą ir skirti kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

30. Bylos duomenimis, Užsieniečiui 2024 m. gruodžio 16 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2025 m. sausio 30 d. sprendimu buvo panaikintas, kadangi duomenys, kuriuos Užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės, darbo sutartis su Užsieniečiu nebuvo sudaryta ir buvo rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti Užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Užsienietis, 2025 m. vasario 27 grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą iš Nyderlandų Karalystės, pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 28 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi buvo pakeista – taikytas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau kol išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė teismų sprendimais buvo tęsiama Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo Migracijos departamente metu, taip pat Migracijos departamentui 2025 m. liepos 25 d. priėmus sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigoti jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės šalį. Regionų administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 25 d. sprendimo atmetus kaip nepagrįstą, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 23 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

31. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetus Užsieniečio skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, Užsienietis 2025 m. lapkričio 10 d. išvyko iš Centro ir negrįžo nustatytu laiku. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo Užsienietis nuteistas už BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymą, 2025 m. lapkričio 13 d. jis, pasinaudodamas suklastotu dokumentu, kurį pateikė oro uosto pasienio užkardos pareigūnui, bandė išvykti į Ispaniją. Atlikęs bausmę, 2025 m. gruodžio 5 d. Užsienietis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir tą pačią dieną sulaikytas Centre, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 7 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam paskirtas sulaikymas Centre iki 2026 m. kovo 7 d., bet ne ilgiau kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsieniečiui 2026 m. vasario 18 d. pateikus paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2026 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą nenagrinėti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė teismui, skundas nėra išnagrinėtas.

32. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. vasario 27 d. sprendimu paliko nepakeistą 2025 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo VSAT ir pratęsė sulaikymo terminą iki 2026 m. kovo 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. VSAT 2026 m. vasario 27 d. pateikė išvadą, jog Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. kovo 26 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A. sulaikymo VSAT terminą iki 2026 m. liepos 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

33. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

34. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

35. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos Įstatymo straipsnio 5 dalies 1-14 punktuose aplinkybės, iš jų – užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

36. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams kriterijus nustatantis Įstatymo 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

37. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, nemano, kad yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę: Užsienietis paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pateikė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 7 d. sprendimu sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Įvertinus, kad Migracijos departamentas 2026 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą nenagrinėti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jame nėra naujų duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų, yra rimtas pagrindas manyti, kad paskesnis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, dėl ko yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte aptartas jo sulaikymo pagrindas. Kadangi Užsienietis, kuris pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir, pasinaudodamas suklastotu dokumentu, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos tam, kad išvengtų jo grąžinimo į kilmės šalį, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo Užsieniečiui klausimą, pagrįstai sprendė, jog sulaikymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, o taikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstytos bendro, hipotetinio pobūdžio aplinkybės nepatvirtina, jog šiuo atveju Įstatymo tikslai galėtų būti pasiekti pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių.

38. Pažymėtina, kad pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, t. y., pavyzdžiui, pareiškėjo paskesnį prašymą priėmus nagrinėti iš esmės arba pareiškėjui netekus prieglobsčio prašytojo statuso (įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo jo skundas dėl Migracijos departamento 2026 m. vasario 26 d. sprendimo būtų atmestas), klausimas dėl jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ribojimo priemonės taikymo gali (paskesnį Užsieniečio prašymą priėmus nagrinėti iš esmės) arba turės būti (Užsieniečiui netekus prieglobsčio prašytojo statuso) peržiūrėtas.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.