Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovui advokato padėjėjui Danieliui Urbonui, nedalyvaujant atsakovei N. V., dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eimučiui Blažiui, nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, trečiojo asmens Vaikų globos namų „Atžalynas“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei N. V., institucijoms teikiančioms išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui Vaikų globos namams „Atžalynas“ dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė buvo susituokusi su V. V., kuris 2008 m. mirė. Nuo 2007 m. su atsakove ieškovas palaikė artimus santykius. Su sutuoktiniu atsakovė negyveno, net nebendravo, nes sutuoktinis gyveno užsienyje, ten ir mirė. 2009 m. atsakovei gimė sūnus A. V., kurio gimimo liudijime nurodytas tėvu atsakovės sutuoktinis. Ieškovas nurodė, kad nors su atsakove šeimos nesukūrė, tačiau visuomet laikė, kad vaikas yra jo sūnus, nes tik jis nuo 2007 m. su atsakove palaikė artimus fizinius ryšius. Be to, jis visada vaiku rūpinosi, lankė, padėjo atsakovei materialiai. Ieškovas paaiškino, kad pats vaikas jį laiko tėvu, pačio V. V. vaikas nėra net matęs, nes jis mirė iki vaiko gimimo. Juos sieja stiprus emocinis ryšys, jis dažnai vaiką savaitgaliais pasiimdavo, nustačius vaiko globą, jis lankydavo vaiką globos namuose, siekė, kad vaikas nepateiktų į globos namus, tačiau jam neturint oficialaus dokumento, įrodančio tėvystę, jo pastangos buvo bevaisės. Kadangi vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, tai akivaizdu, jog atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nes jis turi geras galimybes auginti vaiką. Nurodė, kad jo pajamos apie 1500-2000 lt, jis prižiūri aplinką, vaiko išlaikymui reikia po 600 Lt per mėnesį.

Atsakovė posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimo priežastys nežinomos, atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta.

Trečiojo asmens atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimo priežastys nežinomos, atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta. 2014-02-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Sutikimą grindžia tuo, kad ieškovas rūpinasi vaiku, jį lanko globos namuose, pasiima į namus savaitgaliais, o vaikas laukia ateinant ieškovo, džiaugiasi jį pamatęs, todėl nekyla abejonių dėl vaiko tėvystės. Vaiko motina vaiku nesidomi, neskambina.

Prienų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kad ieškovas yra pakankamai motyvuotas, atsakingai žiūri į sūnaus auklėjimą, turi visas sąlygas ir galimybes savo sūnų auginti pats.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad A. V., gim.2009-01-16, gimimo liudijime AA Nr.589584 nurodyta, kad motina yra atsakovė N. V., tėvas- V. V. (b.l. 9). Atsakovė 2004-10-14 buvo sudariusi santuoką su V. V., kuris 2008-12-31 mirė (b.l. 10, 11). 2012-10-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu be tėvų globos likusiam A. V. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Vaikų gerovės centras Pastogė (b.l. 8). Ieškovas yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 m., vykdo individualią veiklą, pašalpų ir socialinių išmokų negauna (b.l. 92-94), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 90). Atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 91), duomenų apie esamus įdarbinimus nėra, socialinių išmokų negauna (b.l. 96).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Vadovaujantis LR CK 3.149 str. 1 d. duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais netiesioginiais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (2013-11-08 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2013).

Nors šioje civilinėje byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau šioje byloje esantys netiesioginiai įrodymai turi didelę reikšmę kaip įrodomieji faktai: ieškovas ir atsakovė ilgą laiką gyveno kartu, turėjo ilgalaikius pastovius tarpusavio ryšius, bendravo intymiai, abu pripažino gimusį A. V. esantį jų bendru vaiku, ieškovas vaiku ypatingai rūpinosi, jį išlaikė, taigi vertintina, kad tėvo ir vaiko santykiai yra susiklostę tarp A. V. ir ieškovo S. K.. K. V. Vostrecov negali būti A. V. tėvu, patvirtina ir tai, kad minėtas asmuo su atsakove negyveno nuo 2007 m., kadangi buvo išvykęs į užsienį ir ten gyveno bei mirė. Minėtus faktus patvirtina šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. L. O. Kabašinskaitė parodė, kad ji yra ieškovo teta. Nurodė, kad sūnėnas labai glaudžia bendrauja su vaiku, vaikas ir vasaras ir žiemas praleidžia pas ieškovą kaime, visa giminė jokių abejonių neturi dėl ieškovo tėvystės. Liudytojas J. K. parodė, kad jis yra vaiko senelis, jam nekyla jokių abejonių dėl sūnaus biologinės tėvystės, atsakovei esant nėščiai ji gyveno su ieškovu visą nėštumą, nurodė, kad jis žaidžia su anūku. L. D. A. E. parodė, kad ji yra ieškovo kaimynė. Nurodė, kad ieškovas rūpinosi vaiku, pirko jam sauskelnes, sodyboje matydavo jį dažnai, vaikas ieškovą vadindavo tėčiu, dėl vaiko enurezės ieškovas nupirko vaikui akvariumą su žuvytėmis, vaikas dėl minėtos problemos miega ieškovui ant krūtinės ir pastebėta, kad taip vaikui mažiau pasireiškia minėtas sveikatos sutrikimas. Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, koks buvo ieškovo požiūris į vaiką, ar vaikas savo gyvenime ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. niekada minėto vaiko atžvilgiu nevykdė tėvo valdžios, tarp jo ir vaiko nebuvo susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, kadangi jie vienas kito nėra matę, tarp jų niekada nebuvo ir nėra emocinio ryšio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta konstatuotina, kad V. V. negali būti 2009-01-16 gimusio A. V. biologiniu tėvu, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas ir pripažintina, jog V. V. nėra A. V. tėvas, bei panaikintina Kauno m. CMB gimimo akto įrašo Nr.297 dalis, kurioje V. V. yra įrašytas A. V. tėvu (CPK 178 str., 189 -196 str., 197 str., CK 3.149 str., 3.150 str.). Tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, kadangi nagrinėjamu atveju vaiko tėvystę iš ieškovo kaip minėta patvirtina bendras vaiko motinos ir ieškovo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, ieškovo rūpinimasis vaiku kaip savo net jam esant laikinojoje globoje ir pastangos su juo būti, vaiko išlaikymas. Ieškovo paaiškinimus patvirtina aukščiau nurodytų liudytojų neprieštaringi ir nuoseklūs parodymai, kad S. K. yra neabejotinai vaiko biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, kad ieškovas S. K. yra A. V. tėvas (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.147 str., 3.148 str., CPK 212, 218 str. ).

2. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių vaikas pritaikius teismui laikinasias apsaugos priemones dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šiuo metu gyvena su ieškovu. Atsakovė nepateikdama atsiliepimo, nedalyvaudama posėdyje parodė savo abejingumą šioje civilinėje byloje sprendžiamiems ieškovo reikalavimams, susijusiems su jos ir ieškovo bendru vaiku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau užtikrins vaiko teises, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo (CK 3.161 str., 3.163 str., 3.168 str., 3.169 str. 2d., 3.174 str.).

3. Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnus yra dar mažametis, gyvena su ieškovu, jo tėvui priklausančiame name. Ieškovas nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia 600 Lt, kurių pusę turėtų skirti atsakovė. Vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Dėl berniuko augimo būtina dažnai pirkti ir drabužius bei batus. Neabejotinai reikalingos ir vaiko lavinimo ir ugdymo priemonės: knygos, rašymo priemonės, žaislai ir pan.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Atsakovas vykdo individualią veiklą, tvarko aplinką, vidutiniškai per mėnesį gauna nuo 1500 iki 2000 Lt darbo pajamų. Duomenų apie atsakovės esamus įdarbinimus nėra. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Tačiau šiuo metu visa vaiko išlaikymo našta tenka vienam ieškovui. Nesant byloje duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus, pastangas ieškant darbo, konstatuotina, kad atsakovė ne tik kad gali, bet ir privalo užtikrinti sūnaus teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės mažamečio sūnaus išlaikymo pareigos vien tik ieškovui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (MMA nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772), tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 52 Lt pašto išlaidų. Ieškovas yra sumokėjęs 144 Lt žyminio mokesčio. Ieškinys taip pat turėtų būti apmokestintas 144 Lt žyminiu mokesčiu už tėvystės nustatymo reikalavimą, 144 Lt už gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą, 108 Lt išlaikymo dalyje. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės turėtų būti priteistinos visos minėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti keturis vaikus, kad jos finansinė padėtis yra sunki, kad ji neturi jokio turto, kad priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų ir taip sunkią atsakovės turtinę padėtį, atsakovė iš dalies atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisiant iš jos 100 Lt minėtų išlaidų valstybės naudai ir 144 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai (CPK 96 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, jog V. V., a.k(duomenys neskelbtini) miręs2008-12-31, nėra A. V., gim.2009-01-16, a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

P. K. m. CMB gimimo akto įrašo Nr.297 dalį, kurioje V. V., a.k(duomenys neskelbtini) miręs2008-12-31, yra įrašytas A. V., gim.2009-01-16, a.k(duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, jog S. K., a.k(duomenys neskelbtini) yra A. V., gim.2009-01-16, a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

Ištaisyti Kauno m. CMB gimimo akto įrašo Nr.297 dalį, A. V., gim.2009-01-16, a.k(duomenys neskelbtini) tėvu nurodant S. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir suteikiant A. V., gim.2009-01-16, a.k(duomenys neskelbtini) Kabašinsko pavardę.

Priteisti iš atsakovės N. V., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus A. V., gim.2009-01-16, a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2013-09-16) iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovui S. K., a.k(duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Nustatyti A. V., gim.2009-01-16, a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu S. K., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. V., a.k(duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, atstovaujamai išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš N. V., a.k(duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ieškovo S. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.