- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-29
- Bylos Nr.
- 1-203-674/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20068-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- I. Š.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., lietuvis, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, ūkininkauja, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Š. 2017-04-26 apie 22:48 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sužalojo nukentėjusį V. D.: rankomis ir kojomis suduodamas V. D. ne mažiau trijų smūgių į veido sritį ir kojas, padarydamas poodines kraujosruvas šlaunyse, atvirą apatinio žandikaulio lūžimą 31-41 dantų srityje ir kairės šakos lūžimą, apatinio žandikaulio kairio sąnario išnirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio ir kairės pusės šakos lūžimo, apatinio žandikaulio kairio sąnario išnirimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyjje.
Kaltinamasis I. Š. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2017-04-26, dieną jie su žmona rašėsi SMS. Ji kvietė jį atvažiuoti , nes jis tuo metu gyveno pas savo tėvus S. kaime, o žmona jų bendrai pirktame name Raseiniuose. Jis buvo girdėjęs kalbų, kad jo žmona susitikinėja su V. D. , tačiau nebuvo tuo įsitikinęs.Parašė, kad ji tą dieną parvažiuos apie 23 val., į jų bendrą namą . Apie 23 val. jis parvažiavo į namus Raseinių m. lauko durys buvo nerakintos. Lipant į antrą aukštą pamatė prie buto durų pažįstamą V. D.. Tuo metu jo žmona I. Š. atidarė buto duris. Jie abu su V. D. įėjo į butą. Jie su V. D. pradėjo aiškintis, kaip atsitiko, kad jis atėjo į jo namus, pas jo žmoną, tokiu vėlu laiku. I. Š. jį pradėjo varyti iš namų. Jis išeiti atsisakė, pasakė, kad kodėl jis turi išeiti iš savo namų, tegul išeina V. D.. Jis kažkaip negražiai pavadino D. V. D. jam sugriebė rankomis už rūbų už krūtinės , todėl jis sudavė jam vieną kartą dešiniu kumščiu į veidą. Jie toliau kalbėjosi, jis pradėjo sakyti, kad kuo jis čia dėtas, tai jų šeima ir jie turi patys spręsti savo problemas. Besikalbant, jis pasakė, kad jei tai jų šeimos problemos, tegul jis eina iš jų namų. Iš karto po to D. jam sugriebė galvą ranka ir pakišo sau po pažastimi, jie abu griuvo ant grindų. Ten jie abu vartėsi. Gulėdamas ant grindų, pajuto kelis smūgius, vieną į dešinę ranką, prie alkūnės, į kairę koją. Tada jis pasakė, kad reikia kviesti policiją, tačiau pats buvo palikęs savo telefoną automobilyje. Jis žmonai pasakė, kad nori kviesti policiją, nes tada būtų užfiksuota, kad V. D. vėlai vakare lankosi jo namuose, pas jo žmoną. Kadangi jie nekvietė policiją, jis išėjo iš buto į kiemą, nes norėjo pasiimti telefoną ir paskambinti į policiją. V. D. išėjo į kiemą paskui jį. Ten jie vėl kalbėjosi, D. jam priekaištavo, kad jį sumušė, kvietė jį eiti iš kiemo į gatvę, tačiau jis iš kiemo niekur nėjo. V. D. išėjo į gatvę ir paskambino į policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jį nuvežė į Raseinių r. PK patalpas. Kadangi jis blogai jautėsi, jį policijos pareigūnai nuvežė į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, ten jį apžiūrėjo ir nustatė rankos ir kojos sumušimus, sprando patempimą, kaklą įdėjo į įtvarą ir vėl nuvežė į PK. Jis labai gailisi dėl to, kad sulaužė V. D. žandikaulį, tikrai nenorėjo jo sužaloti, atsiprašo D. dėl tokio savo elgesio. Jis atlygino Ligonių kasoms ieškinį, iš dalies - 400 eurų sumokėjo D. teismo posėdžių salėje. Be to sutinka sumokėti tokią pinigų sumą , kokią priteis teismas. Jis taip pat sutinka atlyginti žalą SODRAI dėl D. išmokėtų išmokų. Jis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą savo mamai S. Š., su kuria jis gyvena ir kartu ūkininkauja.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad jie su I. Š. artimai bendrauja, ypač po to įvykio, kai jis buvo sužalotas, ji lankė jį ligoninėje ir dar labiau jie suartėjo. 2017-04-26 bendravo su I. Š., tą dieną ji važiavo su savo darbo kolektyvu į spektaklį. Tos pačios dienos apie 23.00 val. ji jam paskambino ir pasakė, kad grįžo ir pasiūlė ateiti į svečius. Ji gyvena netoli jo namų. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo galo, esančio Raseiniuose, pamatė, kad žmogus eina link jo nuo (duomenys neskelbtini) namo. Tuo metu jau ėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Jis įbėgo į laiptinę. Matytas vyras griebė už laiptinės rankenos, kurią jis laikė, kad neįeitų į laiptinę. Nulūžo rankena. Jam tas vyras pradėjo šaukti, kad įsileistų. Jis iš balso atpažino I. Š., nutarė atidaryti laiptinės duris. I. asmeniškai nepažinojo, tik žinojo, kad jis yra I. Š. vyras. I. Š. įėjo į laiptinę ir jis pasiūlė eiti pas I. Š. išsiaiškinti. Jie užlipo į antrą aukštą , o tuo metu jau I. atidarė buto duris. Jie įėjo kartu su I. ir I. į butą. I. Š. užrakino buto duris ir pradėjo rėkti ir priekaištauti, kad I. su juo bendrauja. Parėkavęs ant I., atsisuko link jo ir paklausė, ką jis veikia jo namuose ir trenkė vieną kartą kumščiu į kairį skruostą. Dar kartą sudavė į smakrą. Jis tada paėmė Š. galvą po pažastimi ir jie pradėjo grumtis, nugriuvo ant grindų. Kai jie nugriuvo, I. pradėjo šaukti, kad eitų iš namų. Jis burnoje pajuto kraujo skonį. Jam pradėjo bėgti kraujas. Jie abu su I. Š. ėjo iš buto , laiptinėje, jis paskambino pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad yra primuštas, nurodė vietą kur. Pamatęs kad jis tikrai skambina 112, I. kažkam paskambino ir pasakė, kad jis jį užtiko su I. Jam labai skaudėjo. Atvykęs policijos pareigūnas, iškvietė GMP , kuri nusivežė į ligoninę. Nuvykus į priimamąjį, apžiūrėjus gydytojams, atlikus galvos rentgeną, paaiškėjo, kad dvejose žandikaulio vietose yra lūžiai. Po to jį išgabeno tolimesniam gydymui į Kauno klinikas. Klinikoje gydėsi apie dvi savaites. Po to gydėsi ambulatoriškai, turėjo nedarbingumo lapelį. Jis reiškia civilinį ieškinį dėl jam padarytos 562,50 eur turtinės žalos ir 5000 eur neturtinės žalos. Jis gydymosi metu gavo mažesnes pajamas . Negautos pajamos sudaro 526,50 eur. Taip pat jis patyrė 5000 eurų neturtinę žalą, nes jis patyrė stiprų fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, buvo operuotas prašo žalą priteisti iš I. Š..
Iš specialisto išvados Nr. G 172/2017(10) matyti, kad V. D. nustatytos poodinės kraujosruvos šlaunyse, atviras apatinio žandikaulio lūžimas 31-41 dantų srityje, kairės šakos lūžimas, apatinio žandikaulio kairio sąnario išnirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. koja, ranka ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia trijų smūgių pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio ir kairės pusės šakos lūžimo, apatinio žandikaulio sąnario išnirimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. ( b.l.48)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta , butas esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l.9-13)
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 808,67 eur žalos atlyginimo ( b.l.51-52)
Iš mokėjimo nurodymo ( b.l. 128) matyti, kad I. Š. pervedė 808,67 eur civilinio ieškinio atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.
Iš civilinio ieškinio ( b.l. 174-178) matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo Šiaulių skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 2460,84 eur priteisimo ligos išmokos , sumokėtos V. D..
Iš civilinio ieškinio ( b.l. 183 -187) matyti, kad V. D. reiškia civilinį ieškinį dėl 526,50 eur turtinės ir 5000 eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš I. Š. charakteristikos ( b.l.68) matyti, kad I. Š. P. seniūnijos seniūnės charakterizuojamas gerai, paslaugus, kaimynams padeda su savo žemės ūkio technika, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, prisideda prie bendruomenės patalpų, aplinkos tvarkymo, už pagalbą kovo 11-osios proga apdovanotas valstybės vėliava.
Iš S. Š. charakteristikos ( b.l.70) matyti, kad ji charakterizuojama gerai , yra ūkininkė, aktyvi visuomenininkė, saviveiklininkė, kaimynai ją charakterizuoja teigiamai, kaip nuoširdžią, visuomet padedančią kitiems.
Iš VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro pažymos ( b.l. 84) matyti, kad I. Š. nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų.
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad I. Š. neteistas.( b.l.85-86)
Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad I. Š. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl to, kad su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ( b.l.89).
Iš laikino sulaikymo protokolo ( b.l. 91) matyti, kad I. Š. buvo sulaikytas 2017-04-26 22val. 55 min.
Iš nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį ( b.l.94) matyti, kad I. Š. buvo paleistas iš sulaikymo 2017-04-27 12.19 val.
Iš nutarimo ( b.l.105-106) matyti, kad I. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. D..
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto pagrindu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo I. Š. kaltė visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. , nes jis sužalojo nukentėjusį V. D.: rankomis ir kojomis suduodamas V. D. ne mažiau trijų smūgių į veido sritį ir kojas, padarydamas poodines kraujosruvas šlaunyse, atvirą apatinio žandikaulio lūžimą 31-41 dantų srityje ir kairės šakos lūžimą, apatinio žandikaulio kairio sąnario išnirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio ir kairės pusės šakos lūžimo, apatinio žandikaulio kairio sąnario išnirimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis, jo gynėjas bei valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 str. 1 d., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 str. 2 d. 1 p. prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. Š. anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p. numatytą sąlygą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamasis atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 str. 2 d. numatytas sąlygas.
Kaltinamasis I. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, atlygino dalį žalos , todėl jis atitinka BK 40 str. 2 d. 2 ir 3 p. nustatytas sąlygas.
Kaltinamasis I. Š. neteistas, į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis I. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamasis atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p. sąlygas.
Pažymėtina, jog be BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Byloje buvo apklausta kaltinamojo mama S. Š., kuri prašo perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį I. Š. pagal laidavimą. S. Š. yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama gerai, ūkininkauja ir gyvena kartu su sūnumi I. Š.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad ji yra kaltinamojo motina, su ja nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad S. Š. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo I. Š. ir laiduotojos S. Š. asmenybę, laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį I. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant artimą minimaliam įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).
Nukentėjusysis V. D. yra pareiškęs civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Jis buvo sužalotas, jam buvo daryta operacija, jis buvo nedarbingas ir negavo visų darbo pajamų, kurias būtų gavęs , būdamas sveikas ir dirbdamas. Nukentėjusysis pilnai įrodė jam padarytą turtinę žalą 526,50 eurų. Teismo posėdžio metu kaltinamasis I. Š. iš dalies atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą , sumokėdamas 400,00 eurų. Dėl to neatlyginta turtinė žala lieka 126,50 eur, kuri priteistina iš kaltinamojo I. Š..
LR CK 6.250 str. nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Jam teko gydytis tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, negalėjo normaliai maitintis, blogai jaučiasi iki šiol. Tačiau jam tai nesukėlė ilgalaikių pasekmių, liekamųjų reiškinių , nesukėlė gilios depresijos, jis yra darbingas. Be to konflikto metu buvo sužalotas ir I. Š.. Atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, teismas nustatė, kad V. D. padaryta 2000,00 (dviejų tūkstančių) Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo I. Š..
Sutinkamai su CK 6.280 str., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atgręžtino reikalavimo teise. Ieškinyje nurodoma, kad dėl civilinio atsakovo I. Š. smurtinių veiksmų, sąlygojusių V. D. sveikatos sutrikdymą, VSDFV Šiaulių skyriui susidarė 2460,84 Eur žala. Ieškinys pagrįstas įrodymais ir tenkintinas visiškai.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. Š. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą S. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 2(dviejų) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Priteisti iš I. Š. nukentėjusiajam V. D. 126,50 eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eur 50 cnt) turtinės ir 2000,00 eur ( du tūkstančius eur 00 cnt) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš I. Š. 2460,84 eur ( du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eur 84 cnt) valstybinio socialinio draudimo foondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai , pervedant priteistas lėšas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( Konstitucijos pr.12, Vilnius) AB SEB banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvyktį ir įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. D. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Išaiškinti I. Š., kad jeigu laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. Š., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.