- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-286-107/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00704-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Advokatai
- Jonas Špelveris
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo S. G. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarimu S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir organizuodamas prekybinę veiklą laikinajame statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų galiojantį suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkte nurodyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą): naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (Taisyklių 8.7 p., išskyrus prekybą miesto švenčių metu, Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (tik Tarybos nustatytose viešosiose vietose ir jeigu atrakcionai eksploatuojami nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose).
S. G. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarimą apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi S. G. skundo netenkino, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde S. G. atstovas advokatas J. Špelveris nurodo, kad S. G. buvo surašytas ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet 2014-11-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje S. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pasirašytinai buvo įteiktas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. pasirašytas raštas dėl laikino nesudėtingo statinio nukėlimo. Šio rašto rengėjas buvo tas pats Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J., kuris administracinėje byloje surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmė nutarimą. Kadangi šis pareigūnas dėl to paties dalyko pradėjo ir inicijavo dviejų skirtingų teisinių santykių reguliavimo procesus, apelianto nuomone, šis pareigūnas turėjo nusišalinti nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo, nes jis buvo suinteresuotas jos baigtimi.
Apeliantas nurodo, kad tiek savivaldybės rašte, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime skirti nuobaudą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esantis ir S. G. priklausantis statinys yra laikinas. Šio statinio projektas parengtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turgavietės administracijos) užsakymą 0,3354 ha žemės sklype, kuris valdomas patikėjimo teise. S. G. priklausančio statinio projektas buvo parengtas ir vykdomas kartu su turgaus vartų statiniu sklypo šiaurinėje-vakarinėje dalyje. Šis projektas parengtas ir jo architektūrinė dalis suderinta ir patvirtinta Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje 2010-05-14 (projekto vadovas A. G.), pasirašytas skyriaus vedėjo S. B. (pritarta). Parengto ir patvirtinto nesudėtingo statinio ir vartų (duomenys neskelbtini), supaprastinto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas nesudėtingas statinys, šiaurinėje pusėje blokuojamas su esamu laikinu statiniu, kuriam 2009-11-26 pritarė Architektūros ir urbanistikos skyrius. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo projektu esamas laikinas statinys keičiamas į nesudėtingą statinį (I grupės), kurio bendras plotas 18,29 kv. m, aukštis 3,30 m. Projektuojamų patalpų paskirtis – prekybos.
Apelianto įsitikinimu, tai yra ne laikinas statinys, o nesudėtingas I grupės statinys. Tuo tarpu savivaldybės rašte bei administracinės bylos dokumentuose nurodyta, kad tai „laikinas nesudėtingas statinys“. Tokios sąvokos ir tokio statuso nei Statybos įstatyme, nei su juo susijusiuose normatyviniuose aktuose nėra. Kadangi minėtas statinys nėra laikinas, todėl jam nebegalioja ir laikino statinio projektų derinimo tvarka. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas S. G. skundą, neįvertino tos aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. G. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad, vykdant prekybinę veiklą (duomenys neskelbtini), laikinajame statinyje (kioske), stovinčiame valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, su Palangos miesto savivaldybės administracija būtų suderintas laikino statinio projektas. Žemės sklypas pagal sutartį išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to išeina, kad pažeidimas padarytas todėl, kad pasibaigė laikino statinio projekto suderinimo nustatyta tvarka terminai. Palangos miesto savivaldybės administracija S. G. 2014-12-10 raštu Nr. (19.2.)-J1-5180 patvirtino ir pripažino, kad ginčo statiniui tapus nesudėtingu statiniu, vadovaujantis 1996-03-19 Nr. I-1240 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, jo laikymo terminas suderintoje vietoje nėra ribojamas, todėl įpareigojimas nukelti ar kitaip likviduoti statinį nebėra taikomas. Taip pat šiame rašte administracija nurodė, kad šio statinio projekto Nr. 10/002-TP savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į šį subjektą reikia kreiptis norint gauti šį dokumentą ar jo kopiją. Iš šio administracijos rašto turinio išeina, kad ginčas dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo pasibaigė ir byla S. G. turėjo būti nutraukta, nes jis nėra atsakingas už minėto statinio projekto rengimą bei jo teikimą kontroliuojančiai institucijai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad 2009-12-07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotojas) ir Z. G. (nuomininkė) buvo sudaryta prekybinės vietos turgavietėje nuomos sutartis Nr. T-16. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui teisę pagal patvirtintą projektą baigti įsirengti laikiną prekybos vietą žuvies ir jos produktų prekybai, prekybos vietas, pažymėtas turgavietės schemoje Nr. 29 A, 25 P (vėliau šis žymėjimas pakeistas į 55Ž ir 56Ž). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad „nuomininko investicijos, išleistos piniginės lėšos įrengiant prekybinę vietą, nuomotojo yra nekompensuojamos“. Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nesubnuomoti ir neperleisti kitiems asmenims prekybos vietos ir teisių pagal šią sutartį be raštiško nuomotojo sutikimo. Iš šios sutarties išeina, kad nuomininkui buvo leista įsirengti prekybos vietą, tai yra pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytą ir parengtą projektą pasistatyti statinį, tinkantį prekybai, nekeičiant prekybinės vietos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, žemės sklypo dalies, kuria nuomotojas naudojasi pagal 2000-10-04 sutartį Nr. 25/2000-130 „Dėl valstybinės žemės nuomos“, pagal kurią nuomotojas Klaipėdos apskrities viršininkas nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 99 metams išnuomojo 0,3354 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Z. G. savo lėšomis įsirengtą kioską-namelį pagal 2011-04-01 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P-1 (teismas šią sutartį neteisingai pavadino S-1) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorius S. G., tik tam, kad ši bendrovė galėtų pratęsti prekybinės vietos nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tai buvo padaryta 2011-04-11 sutartimi Nr. T-104. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiam nuomininko pasikeitimui neprieštaravo. Tokiu būdu prekybinės vietos nuomos sutartiniai santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau tęsėsi, nuomos sutarties galiojimas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2020-04-30, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, vystydama savo veiklą, Palangos miesto savivaldybės tarybos norminių aktų, susijusių su prekyba, sanitarinėmis normomis ir kt., privalo laikytis.
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 166 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 166 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra specialioji Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnyje įtvirtintos teisės normos atžvilgiu, nes joje konkretizuojama teisės pažeidimo padarymo vieta – prekybos taisyklių pažeidimas būtent turgavietėse. Ginčo teisiniai santykiai atsirado ir kilo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turgavietės) teritorijoje, todėl visus iškilusius teisinius santykius su galimais pažeidėjais ir kontrolės subjektais nustato ir reguliuoja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-08-19 sprendimu Nr.T2-241 patvirtintos Prekybos Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės administruojamoje turgavietėje (prekyvietėje) taisyklės. Iš to galima daryti išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir 2014-03-27 tarybos sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimai neturi viršenybės prieš minėtas turgavietės taisykles, nes šios normos yra blanketinės ir reguliuoja atskirus ir skirtingus teisinius santykius, todėl taisyklės, skirtos teisiniams santykiams viešose vietose reguliuoti, negali reguliuoti turgavietėje (prekyvietėje) kylančių teisinių santykių ir atvirkščiai, nes tam ir skirtos dvi ATPK normos, numatytos 166 straipsnyje ir 167 straipsnyje (2013-01-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis ATP-19-648-2013).
Apeliantas pažymi, kad 2014-11-03 S. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka 2014-11-20 administracinio teisės pažeidimo nutarimo turinio, nes jie iš esmės yra skirtingi: nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytos aplinkybės neatitinka protokolo aprašomosios dalies turinio ir tai laikytina administracinės teisenos proceso šiurkščiu pažeidimu ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisių į gynybą pažeidimu. Teismas pasirengimo skundo nagrinėjimui stadijoje privalėjo vadovautis ATPK 299 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir išspręsti vieną iš būtinų klausimų – nustatyti terminą, per kurį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą, kad tiek teismas, tiek skundą padavęs asmuo galėtų tinkamai pasiruošti skundo nagrinėjimui. Dėl šios aplinkybės skundo nagrinėjimas buvo atidėtas, o institucijos atstovas teismo posėdyje pradėjo teikti kitus įrodymus. Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje bei teismo nutarties matyti, kad nei pareigūnas, išnagrinėjęs S. G. administracinę bylą, nei teismas, išnagrinėjęs šioje byloje gautą S. G. skundą, visapusiško įrodymų tyrimo ar įrodymų šaltinių analizės neatliko, apsiribojo tik faktų, surašytų patikrinimo akte, išdėstymu, savaip ir tendencingai aiškino pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tokiu būdu teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, nuostatas. Iš to išeina, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kuriuo S. G. paskirta administracinė nuobauda, ir teismo nutartis, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisingais, nes juose išdėstyti faktai neatitinka anksčiau išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, todėl nutarimas ir teismo nutartis turi būti panaikinti, o administracinė byla nutraukta. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.
S. G. atstovas advokatas J. Špelveris prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį S. G. nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė I. Š. teigia, kad 2014-05-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, veikdami pagal 2014-05-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A3-337, (duomenys neskelbtini), patikrino laikiną statinį, iš kurio buvo prekiaujama žuvimi ir jos produktais. Patikrinimo metu ten dirbusios pardavėjos (kuri neprisistatė) buvo paprašyta pateikti laikino statinio suderinimo projektą, tačiau pardavėja pateikti bet kokius dokumentus atsisakė, paaiškino, kad jai tai daryti draudžiama. Su laikino statinio savininkais buvo sutarta, kad dokumentus jie pristatys 2014-05-26, tačiau nei nustatytą dieną, nei vėliau dokumentų nepateikė, su pareigūnais nebendradarbiavo, nustatytu laiku nesusitiko. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G. (duomenys neskelbtini) , ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra pasistatęs jam nuosavybės teise priklausantį laikiną statinį (tą jis patvirtino ir teismo posėdžio metu), iš kurio teikiamos paslaugos – prekiaujama žuvimi. Jo, kaip įmonės vadovo, pareiga užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų ir kontroliuojančių institucijų pareigūnams paprašius pateiktų visus reikalingus dokumentus, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai (darbuotojo pažymėjimą, verslo liudijimą, suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą ir kt.).
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių, patvirtintų 2013-02-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-58 ir pakeistų 2014-03-27 tarybos sprendimu Nr. T2-102 3.7 punkte nurodyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Svarbu ir tai, kad Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių, patvirtintų 2013-02-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-58 ir pakeistų 2014-03-27 tarybos sprendimu Nr. T2-102 8 punktas nurodo, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą): naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (Taisyklių 8.7). Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. priklausantis laikinas statinys, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009-11-26 turėjo suderintą laikino statinio projektą, tačiau jo galiojimas pasibaigė 2012-11-26. 2014-09-11 rašte Nr. (18.18) ATPS1-389 Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas nurodė, kad po 2012-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl laikino statinio projekto suderinimo nesikreipė. S. G. skunde nurodė, kad jis laikėsi 2010-08-19 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-241 patvirtintų Prekybos Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės administruojamoje turgavietėje (prekyvietėje) taisyklių, tačiau minėtų taisyklių 29.23 punkte numatyta, kad turgavietės prekiautojas privalo vykdyti kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus, aptariamuoju atveju jo darbuotojai, teikdami paslaugą Palangos savivaldybės teritorijoje, turėjo pareigą pateikti kontroliuojančios institucijos pareigūnams dokumentus (darbuotojo pažymėjimą, verslo liudijimą, medicininę knygelę, suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą ir kt.) ir teikti kitą reikalingą informaciją, o ne vengti atsakomybės.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė I. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2014-11-03 S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2014-11-20 Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir organizuodamas prekybinę veiklą (duomenys neskelbtini), esančiame laikiname statinyje, nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktų reikalavimų – neužtikrino, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų galiojantį suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą.
Iš 2014-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus rašto matyti, kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 2000-10-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N25/2000-130 pagrindu išnuomotas žemės sklypo naudotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 37). 2011-04-11 nuomos sutartimi Nr. T-104 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi prekybines vietas turgavietės teritorijoje, kurios pažymėtos turgavietės schemoje Nr. 55Ž, 56Ž, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriose yra pastatytas pritaikytas žuvų prekybai kioskas-namelis, išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal suderintą techninį projektą 09/012-TP kioską-namelį pasistatė Z. G., kuri, tapusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-1 2011-04-01 kioską-namelį pardavė nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorius S. G. (b. l. 17).
Iš 2014-09-11 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus rašto matyti, kad po 2012-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini) “ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl laikino statinio projekto suderinimo pratęsimo ar naujo laikino statinio projekto suderinimo nesikreipė (b. l. 43). Kad projektas dėl laikino statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi tik iki 2012-11-26, patvirtina byloje esantys laikino statinio projektavimo duomenys (b. l. 54–57). UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius S. G. ne kartą buvo kviečiamas į Palangos miesto savivaldybės administraciją tam, kad galėtų pateikti paaiškinimus bei dokumentus, susijusius su atliktu patikrinimu, tačiau S. G. atvykti į Palangos miesto savivaldybės administraciją vengė (b. l. 70, 80). S. G. taip pat buvo siunčiami priminimai apie tai, kad, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T2-58 patvirtintomis ir 2014-03-27 sprendimu Nr. T2-102 pakeistomis ir papildytomis Prekybos viešose vietose taisyklėmis, jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius privalo užtikrinti, kad pardavėjas ar paslaugų tiekėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje turėtų naudojamos įrangos, kiosko, laikino statinio (nesudėtingo statinio), atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus prekybą miesto švenčių metu, tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (tik tarybos nustatytose viešosiose vietose ir jeigu atrakcionai eksploatuojami nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose) bei kitus reikalingus dokumentus (b. l. 70).
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir 2014 m. kovo 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.7 punkte nurodyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių (toliau – viešoji vieta).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybą viešojoje vietoje žinodama, kad, vykdant prekybą, būtinas nesudėtingo statinio projektas, suderintas su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ kioske dirbusios pardavėjos laikino statinio projekto, suderinto su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, nepateikė, S. G. neužtikrino, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų galiojančio suderinto laikino ar nesudėtingo statinio projekto originalą ar kopiją. Šios pareigos nevykdymas turėjo įtakos tam, kad kilo bereikalingas ginčas dėl laikino statinio ir nesudėtingo statinio statuso taikymo prekybos objektui žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini).
2014-11-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. surašytas už tai, kad jis nevykdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir 2014 m. kovo 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8.7 punkto reikalavimo (b. l. 51), už to reikalavimo nevykdymą jis ir nubaustas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarimu (b. l. 69).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartyje S. G. administracinio teisės pažeidimo aplinkybės aptartos pakankamai išsamiai, nutartyje kaip ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarime akcentuotas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir 2014 m. kovo 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8.7 punkto reikalavimo nevykdymas.
Esant aptartoms aplinkybėms, S. G. pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai, ši kraštutinė priemonė S. G. buvo taikyta ne iš karto, bet suteikus jam galimybę reikalaujamus dokumentus pateikti ir po 2014-05-24 patikrinimo, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistina ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį palikti nepakeistą, S. G. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.