Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo S. G. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria paliktas galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio 1 dalį 60 Lt (17 Eur) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarimu S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir organizuodamas prekybinę veiklą laikinajame statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų galiojantį suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkte nurodyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą): naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (Taisyklių 8.7 p., išskyrus prekybą miesto švenčių metu, tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (tik tarybos nustatytose viešosiose vietose ir jeigu atrakcionai eksploatuojami nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose).

S. G. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarimą apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.

Palangos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi S. G. skundo netenkino, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-20 nutarimą paliko galioti.

Apeliaciniame skunde apygardos teismui S. G. atstovas advokatas J. Špelveris prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį S. G. nutraukti. Nurodė, kad S. G. buvo surašytas ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet 2014-11-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje S. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pasirašytinai buvo įteiktas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. pasirašytas raštas dėl laikino nesudėtingo statinio nukėlimo. Šio rašto rengėjas buvo tas pats Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J., kuris administracinėje byloje surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmė nutarimą. Kadangi šis pareigūnas dėl to paties dalyko pradėjo ir inicijavo dviejų skirtingų teisinių santykių reguliavimo procesus, apelianto nuomone, šis pareigūnas turėjo nusišalinti nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo, nes jis buvo suinteresuotas jos baigtimi.

Apeliantas nurodo, kad tiek savivaldybės rašte, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime skirti nuobaudą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esantis ir S. G. priklausantis statinys yra laikinas. Šio statinio projektas parengtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turgavietės administracijos) užsakymą 0,3354 ha žemės sklype, kuris valdomas patikėjimo teise. S. G. priklausančio statinio projektas buvo parengtas ir vykdomas kartu su turgaus vartų statiniu sklypo šiaurinėje-vakarinėje dalyje. Šis projektas parengtas ir jo architektūrinė dalis suderinta ir patvirtinta Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje 2010-05-14 (projekto vadovas A. G.), pasirašytas skyriaus vedėjo S. B. (pritarta). Parengto ir patvirtinto nesudėtingo statinio ir vartų (duomenys neskelbtini), supaprastinto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas nesudėtingas statinys, šiaurinėje pusėje blokuojamas su esamu laikinu statiniu, kuriam 2009-11-26 pritarė Architektūros ir urbanistikos skyrius. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo projektu esamas laikinas statinys keičiamas į nesudėtingą statinį (I grupės), kurio bendras plotas 18,29 kv. m, aukštis 3,30 m. Projektuojamų patalpų paskirtis – prekybos.

Apelianto įsitikinimu, tai yra ne laikinas statinys, o nesudėtingas I grupės statinys. Tuo tarpu savivaldybės rašte bei administracinės bylos dokumentuose nurodyta, kad tai „laikinas nesudėtingas statinys“. Tokios sąvokos ir tokio statuso nei Statybos įstatyme, nei su juo susijusiuose normatyviniuose aktuose nėra. Kadangi minėtas statinys nėra laikinas, todėl jam nebegalioja ir laikino statinio projektų derinimo tvarka. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas S. G. skundą, neįvertino tos aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. G. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad, vykdant prekybinę veiklą (duomenys neskelbtini), laikinajame statinyje (kioske), stovinčiame valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, su Palangos miesto savivaldybės administracija būtų suderintas laikino statinio projektas. Žemės sklypas pagal sutartį išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to išeina, kad pažeidimas padarytas todėl, kad pasibaigė laikino statinio projekto suderinimo nustatyta tvarka terminai. Palangos miesto savivaldybės administracija S. G. 2014-12-10 raštu Nr. (19.2.)-J1-5180 patvirtino ir pripažino, kad ginčo statiniui tapus nesudėtingu statiniu, vadovaujantis 1996-03-19 Nr. I-1240 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, jo laikymo terminas suderintoje vietoje nėra ribojamas, todėl įpareigojimas nukelti ar kitaip likviduoti statinį nebėra taikomas. Taip pat šiame rašte administracija nurodė, kad šio statinio projekto Nr. 10/002-TP savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į šį subjektą reikia kreiptis norint gauti šį dokumentą ar jo kopiją. Iš šio administracijos rašto turinio išeina, kad ginčas dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo pasibaigė ir byla S. G. turėjo būti nutraukta, nes jis nėra atsakingas už minėto statinio projekto rengimą bei jo teikimą kontroliuojančiai institucijai.

Apeliantas nurodė, kad 2009-12-07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotojas) ir Z. G. (nuomininkė) buvo sudaryta prekybinės vietos turgavietėje nuomos sutartis Nr. T-16. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui teisę pagal patvirtintą projektą baigti įsirengti laikiną prekybos vietą žuvies ir jos produktų prekybai, prekybos vietas, pažymėtas turgavietės schemoje Nr. 29 A, 25 P (vėliau šis žymėjimas pakeistas į 55Ž ir 56Ž). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad „nuomininko investicijos, išleistos piniginės lėšos įrengiant prekybinę vietą, nuomotojo yra nekompensuojamos“. Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nesubnuomoti ir neperleisti kitiems asmenims prekybos vietos ir teisių pagal šią sutartį be raštiško nuomotojo sutikimo. Iš šios sutarties išeina, kad nuomininkui buvo leista įsirengti prekybos vietą, tai yra pagal UAB „ (duomenys neskelbtini)“ užsakytą ir parengtą projektą pasistatyti statinį, tinkantį prekybai, nekeičiant prekybinės vietos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, žemės sklypo dalies, kuria nuomotojas naudojasi pagal 2000-10-04 sutartį Nr. 25/2000-130 „Dėl valstybinės žemės nuomos“, pagal kurią nuomotojas Klaipėdos apskrities viršininkas nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 99 metams išnuomojo 0,3354 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Z. G. savo lėšomis įsirengtą kioską-namelį pagal 2011-04-01 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P-1 (teismas šią sutartį neteisingai pavadino S-1) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorius S. G., tik tam, kad ši bendrovė galėtų pratęsti prekybinės vietos nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tai buvo padaryta 2011-04-11 sutartimi Nr. T-104. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiam nuomininko pasikeitimui neprieštaravo. Tokiu būdu prekybinės vietos nuomos sutartiniai santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau tęsėsi, nuomos sutarties galiojimas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2020-04-30, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, vystydama savo veiklą, Palangos miesto savivaldybės tarybos norminių aktų, susijusių su prekyba, sanitarinėmis normomis ir kt., privalo laikytis.

Apeliantas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ATPK 166 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 166 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra specialioji Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnyje įtvirtintos teisės normos atžvilgiu, nes joje konkretizuojama teisės pažeidimo padarymo vieta – prekybos taisyklių pažeidimas būtent turgavietėse. Ginčo teisiniai santykiai atsirado ir kilo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turgavietės) teritorijoje, todėl visus iškilusius teisinius santykius su galimais pažeidėjais ir kontrolės subjektais nustato ir reguliuoja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-08-19 sprendimu Nr. T2-241 patvirtintos Prekybos Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės administruojamoje turgavietėje (prekyvietėje) taisyklės. Iš to galima daryti išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir 2014-03-27 tarybos sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimai neturi viršenybės prieš minėtas turgavietės taisykles, nes šios normos yra blanketinės ir reguliuoja atskirus ir skirtingus teisinius santykius, todėl taisyklės, skirtos teisiniams santykiams viešose vietose reguliuoti, negali reguliuoti turgavietėje (prekyvietėje) kylančių teisinių santykių ir atvirkščiai, nes tam ir skirtos dvi ATPK normos, numatytos 166 straipsnyje ir 167 straipsnyje (2013-01-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis ATP-19-648-2013).

Apeliantas pažymi, kad 2014-11-03 S. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka 2014-11-20 administracinio teisės pažeidimo nutarimo turinio, nes jie iš esmės yra skirtingi: nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytos aplinkybės neatitinka protokolo aprašomosios dalies turinio ir tai laikytina administracinės teisenos proceso šiurkščiu pažeidimu ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisių į gynybą pažeidimu. Teismas pasirengimo skundo nagrinėjimui stadijoje privalėjo vadovautis ATPK 299 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir išspręsti vieną iš būtinų klausimų – nustatyti terminą, per kurį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą, kad tiek teismas, tiek skundą padavęs asmuo galėtų tinkamai pasiruošti skundo nagrinėjimui. Dėl šios aplinkybės skundo nagrinėjimas buvo atidėtas, o institucijos atstovas teismo posėdyje pradėjo teikti kitus įrodymus. Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje bei teismo nutarties matyti, kad nei pareigūnas, išnagrinėjęs S. G. administracinę bylą, nei teismas, išnagrinėjęs šioje byloje gautą S. G. skundą, visapusiško įrodymų tyrimo ar įrodymų šaltinių analizės neatliko, apsiribojo tik faktų, surašytų patikrinimo akte, išdėstymu, savaip ir tendencingai aiškino pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tokiu būdu teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, nuostatas. Iš to išeina, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kuriuo S. G. paskirta administracinė nuobauda, ir teismo nutartis, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisingais, nes juose išdėstyti faktai neatitinka anksčiau išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, todėl nutarimas ir teismo nutartis turi būti panaikinti, o administracinė byla nutraukta. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė I. Š. teigia, kad 2014-05-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, veikdami pagal 2014-05-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A3-337, (duomenys neskelbtini), patikrino laikiną statinį, iš kurio buvo prekiaujama žuvimi ir jos produktais. Patikrinimo metu ten dirbusios pardavėjos (kuri neprisistatė) buvo paprašyta pateikti laikino statinio suderinimo projektą, tačiau pardavėja pateikti bet kokius dokumentus atsisakė, paaiškino, kad jai tai daryti draudžiama. Su laikino statinio savininkais buvo sutarta, kad dokumentus jie pristatys 2014-05-26, tačiau nei nustatytą dieną, nei vėliau dokumentų nepateikė, su pareigūnais nebendradarbiavo, nustatytu laiku nesusitiko. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G. (duomenys neskelbtini) , ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra pasistatęs jam nuosavybės teise priklausantį laikiną statinį (tą jis patvirtino ir teismo posėdžio metu), iš kurio teikiamos paslaugos – prekiaujama žuvimi. Jo, kaip įmonės vadovo, pareiga užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų ir kontroliuojančių institucijų pareigūnams paprašius pateiktų visus reikalingus dokumentus, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai (darbuotojo pažymėjimą, verslo liudijimą, suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą ir kt.).

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių, patvirtintų 2013-02-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-58 ir pakeistų 2014-03-27 tarybos sprendimu Nr. T2-102 3.7 punkte nurodyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Svarbu ir tai, kad Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių, patvirtintų 2013-02-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-58 ir pakeistų 2014-03-27 tarybos sprendimu Nr. T2-102 8 punktas nurodo, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą): naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (Taisyklių 8.7). Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. priklausantis laikinas statinys, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009-11-26 turėjo suderintą laikino statinio projektą, tačiau jo galiojimas pasibaigė 2012-11-26. 2014-09-11 rašte Nr. (18.18) ATPS1-389 Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas nurodė, kad po 2012-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl laikino statinio projekto suderinimo nesikreipė. S. G. skunde nurodė, kad jis laikėsi 2010-08-19 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-241 patvirtintų Prekybos Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės administruojamoje turgavietėje (prekyvietėje) taisyklių, tačiau minėtų taisyklių 29.23 punkte numatyta, kad turgavietės prekiautojas privalo vykdyti kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus, aptariamuoju atveju jo darbuotojai, teikdami paslaugą Palangos savivaldybės teritorijoje, turėjo pareigą pateikti kontroliuojančios institucijos pareigūnams dokumentus (darbuotojo pažymėjimą, verslo liudijimą, medicininę knygelę, suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą ir kt.) ir teikti kitą reikalingą informaciją, o ne vengti atsakomybės.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė I. Š. prašė apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį paliko nepakeistą, S. G. atstovo advokato J. Špelverio apeliacinio skundo netenkino.

Nubaustojo S. G. atstovas advokatas J. Špelveris kreipėsi su prašymu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio 1 dalyje, panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą, Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujino bei 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tas pats asmuo, t. y. M. J., surašė S. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą bei rengė ir įteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. pasirašytą raštą dėl laikino nesudėtingo statinio nukėlimo, todėl šis pareigūnas buvo šališkas ir turėjo nusišalinti nuo S. G. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Pažymėtina, kad 2014-09-23 ir 2014-12-10 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas M. J., kaip apeliaciniame skunde ir nurodė apeliantas, buvo tik raštų rengėjas, šiuo atveju neturintis kitokių įgaliojimų, raštus pasirašė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė A. K., ji ir atsako už šiuose raštuose esančio turinio teisingumą, todėl dėl to, kad M. J. rengė šiuos raštus, nusišalinti nuo S. G. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo nebuvo pagrindo.

S. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepažeidžiant ATPK nuostatų (ATPK 222, 259¹ straipsniai).

Apeliaciniame skunde apeliantas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teismas pasirengimo skundo nagrinėjimui stadijoje privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ATPK 299 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Lietuvos Respublikos ATPK 299 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, išsiunčia šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims skundo, prireikus ir jo priedų kopijas, taip pat nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas (pareigūnas) raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą ir pateikti tiek atsiliepimo kopijų, kiek byloje yra pareiškėjų. Šio kodekso 257¹ straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais teismas skundo, prireikus ir jo priedų, skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas (pareigūnas) privalo pateikti atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jei pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas.

Apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio 1 dalį, nenustatė termino ir neįpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą, taip pažeidė ATPK 299 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tačiau ši aplinkybė nelaikytina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisių į gynybą esminiu pažeidimu. S. G. dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą, jam atstovavo advokatas, todėl visas bylai reikšmingas aplinkybes galėjo išsiaiškinti teismo posėdyje, o Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui pateikus papildomų duomenų, tiek S. G., tiek ir jo atstovas turėjo teisę su tokiais duomenimis susipažinti, esant būtinumui, prašyti skelbti bylos nagrinėjimo pertrauką.

2014-11-03 S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas prekybinę veiklą (duomenys neskelbtini), esančiame laikiname statinyje (kioske), stovinčiame valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, neužtikrino, kad būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija laikino statinio projektas, taip nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktų reikalavimų, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje turėtų naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus prekybą miesto švenčių metu, tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi nesudėtingo laikino statinio projektą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad S. G. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas dviprasmiškai, t. y. dėl to, kad jis vykdydamas prekybinę veiklą (duomenys neskelbtini) , esančiame laikiname statinyje (kioske), stovinčiame valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, neužtikrino, kad būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija laikino statinio projektas, tačiau nurodoma, jog jis nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktų reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje turėtų naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus prekybą miesto švenčių metu, tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi nesudėtingo laikino statinio projektą.

2014-11-20 Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu pardavėjos buvo paprašyta, kad pateiktų laikino statinio projektą, suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Tyrimo metu nustatyta, kad laikino statinio techninis projektas, pagal kurį buvo pastatytas statinys, buvo suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija 2009-11-26 ir galiojo iki 2012-11-26. Dėl naujo projekto suderinimo ar esamo pratęsimo niekas į savivaldybę nesikreipė. S. G. buvo nubaustas pagal ATPK 167 straipsnį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir organizuodamas prekybinę veiklą, (duomenys neskelbtini), esančiame laikiname statinyje, neužtikrino, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų galiojantį suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą, t. y. taip nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktų reikalavimų – neužtikrino, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų galiojantį suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi laikino ar nesudėtingo statinio projektą.

Tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek ir nutarimo turinio nustatyta, kad akcentuojama būtent į tai, kad prekyba (duomenys neskelbtini) , buvo vykdoma laikiname statinyje. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama direktoriaus S. G., prekybą vykdė būtent laikiname statinyje ir buvo prašoma pateikti būtent tokio statinio projektą, suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, matyti ne tik iš aptartų ir nustatytų aplinkybių, bet ir iš kitų byloje surinktų duomenų.

2014-05-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. 127 nurodyta, kad 2014-05-14 13.09 val., vykdant patikrinimą prekyvietėje (duomenys neskelbtini), fotonuotraukose buvo užfiksuotas laikinas statinys – kioskas, kuriame prekiaujama žuvimi ir jos produktais. Tyrimo metu nustatyta, kad laikiname statinyje – kioske prekybą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.). Įmonės atstovė Z. G., būdama atsakinga už statinį ir vykdomą prekybą jame, nepateikė Palangos savivaldybės administracijos išduoto leidimo laikinam statiniui arba prekybos leidimo (b. l. 10). 2014-09-09 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, 2014-09-11 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus rašte taip pat nurodyta, kad po 2012-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl laikino statinio projekto suderinimo pratęsimo ar naujo laikino statinio projekto suderinimo nesikreipė (b. l. 39, 43). Teismo posėdyje Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovė I. Š. taip pat paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu buvo prašoma pateikti būtent laikino statinio projektą (b. l. 95).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir grąžindamas S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikta duomenų (suderintas techninis projektas, Palangos savivaldybės administracijos raštas Nr. (19.2)-J1-5180), pagal kuriuos minėto pastato kategorija dar iki pažeidimo nustatymo buvo pakeista iš laikino į nesudėtingą, o tai reikštų skirtingą teisinį reguliavimą, tačiau nei apylinkės teismas, nagrinėdamas S. G. skundą, nei apygardos teismas, nagrinėdamas S. G. atstovo skundą, nevertino aplinkybės, ar toks pastatas gali atitikti Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.9 punkte nurodyto pastato požymius, o kartu ar S. G. dėl to galėjo būti keliamas šių taisyklių 8.7 papunktyje numatytas reikalavimas bei atsakomybė pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.9 punkte numatyta, kad nesudėtingas laikinas statinys – nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, aprašytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Nesudėtingas laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.9 punkte nurodyta, kad nesudėtingo laikino statinio sąvoka aprašyta Statybos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnyje tokios sąvokos kaip nesudėtingas laikinas statinys iš viso nėra. Tačiau pagal Statybos įstatymą toks statinio apibrėžimas atitinka laikino statinio sąvoką. Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktuose numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus prekybą miesto švenčių metu, tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (tik tarybos nustatytose viešosiose vietose ir jeigu atrakcionai eksploatuojami nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose).

Esant aptartoms aplinkybėms, nustatyta, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktus pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti nesudėtingo laikino statinio, suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, projektą, t. y. pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodytą apibrėžimą – laikino statinio projektą, suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Tačiau iš prie byloje esančio patvirtinto nesudėtingo statinio (duomenys neskelbtini), projekto pridėto aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo patvirtintu projektu laikinas statinys (duomenys neskelbtini), pakeistas į nesudėtingą statinį (b. l. 73, 74–77).

Šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte reglamentuota, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

2014-12-10 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (19.2.)-J1-5180 direktorė A. K. patvirtino, kad 2010-05-14 suderinus nesudėtingo statinio techninį projektą, pasikeitė statinio kategorija, kartu ir reikalavimai jam – statiniui tapus nesudėtingu statiniu, jo laikymo terminas suderintoje vietoje nėra ribojamas (b. l. 90).

Kaip matyti, dar iki patikrinimo pastato (duomenys neskelbtini) , kategorija buvo pakeista iš laikino į nesudėtingą, o tai reiškia skirtingą teisinį reguliavimą. Iš to išeina, kad pardavėjui ar paslaugų teikėjui, prekiaujančiam ar teikiančiam paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje turėti nesudėtingo statinio, suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, projekto turėti neprivaloma, nes pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktus pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti tik nesudėtingo laikino statinio, t. y. pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodytą atitinkančią sąvoką – laikino statinio, suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, projektą. Tai patvirtina ir jau aptarti duomenys, t. y. kad buvo prašoma pateikti būtent laikino statinio, suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, projektą. Todėl, pasikeitus statinio kategorijai – iš laikino į nesudėtingą, S. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, vykdančiam prekybinę veiklą (duomenys neskelbtini), esančiame nesudėtingame statinyje (kioske), stovinčiame valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8, 8.7 punktų reikalavimus nekilo pareiga užtikrinti, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje turėtų nesudėtingo statinio, suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, projektą.

Esant aptartoms aplinkybėms, S. G. pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas naikintini, S. G. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal 2010-08-19 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-241 patvirtintų Prekybos Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės administruojamoje turgavietėje (prekyvietėje) taisyklių 29.1 punktą, kuriame numatyta turėti prekybos vietoje dokumentą, patvirtinantį už prekybos vietą sumokėtą mokestį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, verslo liudijimą (asmenims, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus verslo liudijimas yra privalomas) ar darbo sutarties kopiją, patvirtintą įmonės antspaudu ir vadovo parašu, prekių įsigijimą ir prekių kokybę liudijančius dokumentus, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (jeigu tų prekių prekybai jis yra privalomas) ir, jei prekiaujama maisto prekėmis ar žaislais, asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą), turėti savo darbo vietoje laikino ar net nesudėtingo statinio, suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, projektą nenumatyta iš viso. Tai, jog 2010-08-19 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-241 patvirtintų Prekybos Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės administruojamoje turgavietėje (prekyvietėje) taisyklių 29.23 punkte numatyta vykdyti kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus, savaime nereiškia, kad atsiranda pareiga būtent darbo vietoje turėti statinio, šiuo atveju nesudėtingo statinio, projektą. Iš to išeina, kad ir 2010-08-19 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-241 patvirtintose Prekybos Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės administruojamoje turgavietėje (prekyvietėje) taisyklėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G., vykdančiam prekybinę veiklą (duomenys neskelbtini), pareiga užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje turėtų galiojantį suderintą laikino ar nesudėtingo statinio projektą, nenumatyta, todėl S. G. nekiltų administracinė atsakomybė ir pagal ATPK 166 straipsnį (Prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikinti.

S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 167 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas neskundžiamas.