- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-251-381/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01196-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- D. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mediteranija” (bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Bankrovita“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3193-104/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mediteranija” ieškinį atsakovams R. A., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus sadutė” dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo D. K.) bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Mediteranija” actio Pauliana ieškiniu, kaip pažeidžiančią BUAB „Mediteranija“ bei jos kreditorių interesus, prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Mediteranija” ir R. A., taikyti restituciją, priteisiant BUAB „Mediteranija” naudai reikalavimo teisę į BUAB „Vilniaus sadutė” 351 391,78 Lt sumai (300 000 Lt netesybų; 40 000Lt avanso; 11 391,78Lt metinių palūkanų), o tuo atveju, jeigu restitucijos nebūtų galima taikyti natūra, priteisti iš R. A. 37 537,79 Lt piniginę kompensaciją.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Mediteranija” buvo iškelta bankroto byla, o paskirtas bankroto administratorius ieškinį reiškia visų kreditorių interesais. Sudarant ginčo sandorį su R. A. (UAB „Vilniaus sadutė” akcininkas) UAB „Mediteranija“ atstovavo direktorius D. K., kuris, kaip ir R. A., elgėsi nesąžiningai, nes suprato, jog perleidžiamos UAB „Mediteranija“ 351 391,78 litų vertės reikalavimo teisės į UAB „Vilniaus sadutė“ (šiai įmonei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla) vertė yra gerokai didesnė, nei 35 000 litų atlygis, kurį sumokėjo R. A. už šią teisę. D. K. yra BUAB „Mediteranija“ direktorius bei akcininkas, kuris nė karto nesikreipė į UAB „Vilniaus sadutė“ dėl reikalavimo teisės įgyvendinimo ir skolos išieškojimo, o vėliau UAB „Mediteranija“ reikalavimo teisę 351 391,78 Lt sumai į UAB „Vilniaus sadutė“ pardavė R. A.. Perėmęs šiuos reikalavimus, R. A. pareiškė kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje ir, patvirtinus jo finansinį reikalavimą, R. A. yra stambiausias kreditorius. 2009 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartis yra nesąžininga ir turėtų būti pripažinta negaliojančia, o šalys grąžintos į pradinę padėtį bei atkurta BUAB „Mediteranija“ kreditorių galimybė bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Nors ginčijama sutartimi UAB „Mediteranija“ už mažesnę kainą, nei reali vertė, perleidusi turtą ir netapo nemoki, tačiau tuo metu jau turėjo finansinių sunkumų ir ginčijamu sandoriu gerokai sumažino savo turtą, sudarė realią grėsmę neatsiskaityti su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
BUAB „Mediteranija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti.
Atsakovas R. A. 2014 m. lapkričio 3 d. apeliacinės instancijos teisme gautu prašymu prašė civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje. Atsakovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo Casterbrdge Inc ieškinį atsakovams BUAB „Vilniaus sadutė“ ir BUAB „Mediteranija“ dėl reikalavimo teisės pagal 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį galiojimo. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui, pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi nagrinėjamą bylą atnaujino ir nagrinėjo iš esmės. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. A2-5531-160/2014, naujas numeris A2-18-160/2015) atnaujino Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-652-258/2012 nagrinėjimą dalyje pagal Castenbridge Inc. (BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas) ieškinį atsakovui BUAB „Vilniaus sadutė“, R. A., BUAB „Mediteranija“ dėl BUAB „Mediteranija“ finansinio reikalavimo – 300 000 Lt baudos, 11 391,78 Lt palūkanų ir 40 000 Lt avanso pagal 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį – pripažinimo negaliojančiu ir 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties tarp UAB „Mediteranija“ ir R. A., kuria R. A. perleista UAB „Mediteranija“ 340 000 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Vilniaus sadutė“, pripažinimo negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2A-1664/2014 pagal ieškovo BUAB „Mediteranija” (bankroto administratorius UAB „Bankrovita“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3193-104/2014 pagal ieškovo BUAB „Mediteranija” ieškinį atsakovams R. A., BUAB „Vilniaus sadutė” dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo D. K.) sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-5531-160/2014.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-18-160/2015 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-652-258/2012 dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl UAB „Mediteranija“ 300 000 Lt baudos, 11 391,78 Lt palūkanų ir 40 000 Lt avanso finansinio reikalavimo pagrįstumo ir 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino ir šią bylos dalį nutraukė, priimti naują sprendimą: 1) ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies; 2) pripažinti negaliojančiu BUAB „Mediteranija“ finansinį reikalavimą į UAB „Vilniaus sadutė“ dėl 300 000 Lt baudos ir 11 391,78 Lt palūkanų; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp R. A. ir UAB „Mediteranija“ dėl 300 000 Lt skolos perleidimo ir su ja susijusių netesybų; 4) kitoje dalyje ieškinį atmesti. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Atsakovo R. A. atstovas 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu informavo apeliacinės instancijos teismą apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-18-160/2015 (buvęs civilinės bylos Nr. A2-5531-160/2014), kaip pagrindą sustabdytos bylos atnaujinimui.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 8 d. gautas BUAB „Mediteranija“ administratoriaus UAB „Bankrovita“ įgalioto asmens R. T. pareiškimas, kuriuo teismo prašoma priimti BUAB „Mediteranija“ ieškinio atsisakymą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3193-104/2014 ir bylą nutraukti. Nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios BUAB „Mediteranija“ buvo nežinomos ieškinio ir apeliacinio skundo šioje byloje pateikimo metu, t. y. kad už ieškinyje nurodytą kainą R. A. buvo realiai perleista ne 351 391,78 Lt dydžio, o 40 000 Lt dydžio reikalavimo teisė į BUAB „Vilniaus sadutė“. Reikalavimo teisė į BUAB „Vilniaus sadutė“, kurios dydis 311 937,78 Lt, pripažinta negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo perleidimas R. A. nėra nuostolingas BUAB „Mediteranija“ (atitiko rinkos kainą) bei neprieštarauja BUAB „Mediteranija“ kreditorių teisėms ir interesams.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir atsakovo rašto dėl bylos sustabdymo pagrindo išnykimo matyti, kad šios civilinės bylos sustabdymo pagrindas išnyko – įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-18-160/2015 (buvęs bylos Nr. A2-5531-160/2014). Atsižvelgiant į tai, civilinės bylos Nr. 2A-251-381/2015 pagal ieškovo BUAB „Mediteranija” (bankroto administratorius UAB „Bankrovita“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3193-104/2014 pagal ieškovo BUAB „Mediteranija” ieškinį atsakovams R. A., BUAB „Vilniaus sadutė” dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo D. K.) nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 167 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo
Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą bei civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 8 d. gautas BUAB „Mediteranija“ administratoriaus UAB „Bankrovita“ įgalioto asmens R. T. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2A-251-381/2015. BUAB „Mediteranija“ nurodė, kad jai yra žinomos visos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Kadangi ieškovas turi bankrutuojančios įmonės statusą, nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusiame ginče vyrauja viešasis interesas, todėl teismas privalo patikrinti, ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Ieškovo teigimu, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimui, kuriuo 311 937,78 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Vilniaus sadutė“ pripažinta negaliojančia, paaiškėjo, kad reikalavimo perleidimas R. A. nėra nuostolingas, neprieštarauja BUAB „Mediteranija“ kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes realiai R. A. buvo perleista 40 000 Lt dydžio reikalavimo teisė į BUAB „Vilniaus sadutė“ už 35 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovo prašymu priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad toks procesinis veiksmas nepažeis imperatyvių įstatymo normų bei viešojo intereso, bankrutuojančios įmonės kreditorių ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškinys buvo reiškiamas dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuri sudaryta tarp BUAB „Mediteranija“ ir R. A. dėl reikalavimo teisės į UAB „Vilniaus sadutė“, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (ieškinio suma – 351 391,78 Lt). Pagal reikalavimo perleidimo sutartį BUAB ‚Mediteranija“ R. A. perleido 300 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus sadutė“, taip pat šios reikalavimo sutarties pagrindu dvi papildomas reikalavimo teises, t. y. į BUAB „Mediteranija“ sumokėtą avansą 40 000 Lt pagal 2007 m. gruodžio 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 11 391,78 Lt metinių palūkanų.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-18-160/2015 BUAB „Mediteranija“ finansinis reikalavimas į UAB „Vilniaus sadutė“ dėl 300 000 Lt baudos ir 11391,78 Lt palūkanų pripažintas negaliojančiu, taip pat negaliojančia pripažinta ir 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp R. A. ir UAB „Mediteranija“ dėl 300 000 Lt skolos perleidimo ir su ja susijusių netesybų. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, jog BUAB „Mediteranija“ finansinis reikalavimas į UAB „Vilniaus sadutė“ (dėl 300 000 Lt baudos ir 11 391,78 Lt palūkanų) yra negaliojantis, o taip pat negaliojanti ir reikalavimo perleidimo sutartis (dėl 300 000 Lt skolos ir su ja susijusių netesybų), sutiktina su ieškovo argumentu, kad realiai atsakovas R. A. įsigijo 40 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą į UAB „Vilniaus sadutė“, BUAB „Mediteranija“ sumokėdamas 35 000 Lt (351 391,78 Lt – 300 000 Lt – 11 391,78 Lt = 40 000 Lt). Tai, kad atsakovas R. A. atsiskaitė su BUAB „Mediteranija” pagal reikalavimo perleidimo sutartį patvirtina kartu su 2015 m. spalio 8 d. pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo pateikta UAB „Mediteranija“ 2009 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio serija MDT Nr. 00075 kopija, iš kurios matyti, kad 2009 m. spalio 6 d. R. A. sumokėjo UAB „Mediteranija“ 35 000 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškinio atsisakymas nagrinėjamu atveju nepažeis imperatyviųjų įstatymo normų, viešojo intereso, kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes 40 000 Lt reikalavimo perleidimas už 35 000 Lt atitinka protingumo principą ir negali būti laikomas kaip nuostolingas sandoris.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3193-104/2014 naikintinas, o byla dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo nutrauktina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi ieškovas (apeliantas) BUAB „Mediteranija“, paduodamas ieškinį ir apeliacinį skundą, žyminio mokesčio nemokėjo, nes pagal įstatymą yra atleistas nuo jo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis), o atsisakius pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (atsisakius apeliacinio skundo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios grąžinamas visas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis) (CPK 87 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamu atveju nekyla žyminio mokesčio grąžinimo ar nesumokėto žyminio mokesčio priteisimo klausimas.
Atsakovas R. A. ir trečiasis asmuo D. K. tiek atsiliepimuose į ieškinį, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 167 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Priimti ieškovo BUAB „Mediteranija“ ieškinio R. A. dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys – BUAB „Vilniaus sadutė“ ir D. K.) atsisakymą.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3193-104/2014 panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.