Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

išnagrinėjusi A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014-06-13, apie 14.20 val. Vilniuje, Viršuliškių g. 42, vairuodamas automobilį Mazda 323 F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. savo kaltės nepripažino. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014-06-13 vairavo automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Lazdynų ligoninę, jokio susidūrimo nejautė, nepastebėjo, priešingu atveju būtų sustojęs ir išlipęs apžiūrėti, taip pat būtų iškvietęs policijos pareigūnus. Teisme paaiškino, kad gyvena su mama. Tą dieną skubėjo, nes reikėjo paimti mamą iš ligoninės, buvo streso būsenos. Buvo minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Mados“. Įlipęs į automobilį, nesidairė niekur ir išvažiavo. Aplink stovėjo kiti automobiliai. Jeigu būtų pajutęs smūgį, būtų iš karto sustojęs. Automobilį pirko gegužės mėnesį iš autoserviso savininko. Šį automobilį jis duodavo naudotis klientams, kol remontuodavo jų automobilius, todėl apgadinimų buvo daug. Nematė, kad atsirado naujų apgadinimų, dureles galima įlenkti net ranka. Automobilis apdraustas. Skubėdamas į ligoninę gal netyčia galėjo užkliudyti kitą automobilį. Nežino, ar liudytojas daužė per automobilį, jis negirdėjo, mintys sukosi apie tai, kaip paimti mamą iš ligoninės. Pripažino, kad liudytojos nėra suinteresuotos jį apkaltinti. Prašo atsižvelgti, kad prižiūri mamą, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Nors A. G. kaltu neprisipažino, jo kaltė dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta tarnybiniu pranešimu, kad gautas pranešimas, jog Viršuliškių g. 42 apgadintas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat vairuotoja paaiškino, kad jai sėdint savo automobilyje, automobilių stovėjimo aikštelėje pajudėjo automobilis Mazda ir atsitrenkė į jos stovintį automobilį, automobilio Mazda vairuotojas išlipęs nebuvo, iš įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis Mazda 323 F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apgadintos priekinės kairės pusės durys; V. L. rašytiniu paaiškinimu bei teisme duotais paaiškinimais, kad 2014-06-13, maždaug 14.20 val. pastatė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje Viršuliškių g. 44 ir dar sėdėjo automobilyje, kai išvažiuodamas automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jos automobilio kairės pusės dureles bei pasižiūrėjęs nuvažiavo, ji išlipo iš automobilio, tačiau automobilio Mazda vairuotojas nesustojo. Smūgis buvo labai stiprus, ji labai išsigando, net peršoko į kitą pusę. Vairuotojo ji nematė, tik pamatė, kad tai automobilis Mazda, kuris galu atsitrenkė į jos automobilio VW Passat vairuotojo dureles. Garsas buvo stiprus, bet automobilis greitai išvažiavo. Mergina bandė jį stabdyti, bet jis nesustojo. Mano, kad vairuotojas turėjo jausti smūgį ir matyti, kad jį stabdė. Mano, kad jis pabėgo, nes pagalvojo, kad automobilyje nėra žmonių. Prie „Mados“ yra kameros, bet vaizdo įrašo nėra. Automobilį suremontavo pati, vėliau draudimo įmonė pervedė pinigus. Buvo įlenktos automobilio durelės. Automobilio numerius įsidėmėjo su minėta mergina. Viena žiūrėjo skaičius, kita raides, įsirašė į telefoną; J. E. rašytiniu paaiškinimu bei teisme duotais paaiškinimais, kad 2014-06-13, maždaug 14.30 val. ji sėdėjo automobilyje „Mados“ prekybos centro aikštelėje, kai išgirdo garsą, atsisukusi pamatė, kaip Mazdos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Greitai išbėgusi iš automobilio bandė sustabdyti vairuotoją, tačiau jis greitai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Automobilyje garsiai grojo muzika, ji išgirdo stiprų smūgį. Išjungė garsą ir pamatė greitai išvažiuojantį automobilį. Bandė stabdyti, bet automobilis nestodamas išvažiavo. Pamatė, kad kitas automobilis, į kurį atsitrenkė, stovėjo toliau, už kelių automobilių. Ji pribėgo, paklausė vairuotojos, ar nieko neatsitiko. Automobilyje garsiai grojo muzika, bet ji vis tiek išgirdo smūgio garsą. Stovėjo šone ir padaužė išvažiuojančio automobilio galą, bet jis išvažiavo. Mano, kad vairuotojas ją matė ir girdėjo, nes automobilio langas buvo praviras. Kiti žmonės taip pat girdėjo smūgį, sakė, kad gal reikia vytis automobilį; fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įlenktos ir nubrozdintos automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelės, įbrėžtas galinis automobilio Mazda 323 F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperis kairėje pusėje.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad A. G. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, dėl kurio sugadino svetimą turtą – automobilį, – ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. A. G. pripažino galėjęs apgadinti kitą automobilį, tačiau teigia, kad to nesuprato, smūgio negirdėjo ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau šie jo argumentai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia liudytojų V. L. ir J. E. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir atitinka fotolentelėje užfiksuotus automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, t.y. jog smūgis buvo pakankamai stiprus ir vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, kad J. E. stabdė jo automobilį, padaužė jo automobilio galą, tačiau jis vis tiek pasišalino. Duomenų, kad liudytojos yra suinteresuotos apkalbėti A. G., nenustatyta. Be to, iš pateiktų medicininių dokumentų apie senyvo amžiaus motinos sveikatą bei apie tai, jog 2014-06-13 baigėsi jos hospitalizavimo laikas, nėra pagrindo spręsti, kad A. G. šios aplinkybės iki eismo įvykio buvo netikėtos, kad asmuo skubėdamas paimti motiną iš ligoninės patirtų ypatingą stresą ir nesugebėtų suprasti sukėlęs eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog A. G. 2014-06-13, apie 14.20 val. Vilniuje, Viršuliškių g. 42, vairuodamas automobilį Mazda 323 F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, į A. G. asmenybę – pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobauda pagal pavojingumą neprilygsta ATPK 127 ir 130 straipsniuose numatytiems pažeidimams (vairavo neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), į automobilių apgadinimo mastą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, jog jis gyvena su senyvo amžiaus motina, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jos gaunamas pajamas, todėl jam skirtinos nuobaudos – baudos, mažesnės nei sankcijų už padarytus pažeidimus numatytų nuobaudų vidurkiai su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (ATPK 24 str., 27 str., 30 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 120 (vieno šimto dvidešimties) litų baudą.

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą A. G. paskirti 3 200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Išaiškinti, kad atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas per laikotarpį iki dvejų metų.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.