Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 11-98-655/2015 nutraukti. Apeliantas nurodo, jog teismas nenagrinėjo visų bylos aplinkybių, o nagrinėjo tiktai naudingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai aplinkybes, o aplinkybes, kurios jai nepalankios, o palankios apeliantui, nutylėjo. Apelianto manymu, šioje byloje teismas turėjo remtis ne subjektyviais pasvarstymais, o teisės normomis - konkrečiai šiuo atveju - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 "Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo". Pažymima, kad reikalaudama tam tikrų pareigų ir elgesio taisyklių iš vairuotojų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo sudaryti visas sąlygas, kad būtų galima vykdyti elgesio taisykles. Pasak apelianto Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pasirinko mokėjimo būdą - mokėjimo kortele, todėl jis net neturėjo mokėjimo būdo pasirinkimo, taip pat niekas jam nesuteikė teisės pakeisti mokėjimo būdą. Nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija leidžia vairuotojams pasirinkti norimą mokėjimo būdą ir kartu įsipareigoja sudaryti technines sąlygas, kad vairuotojo pasirinktas mokėjimo būdas būtų įgyvendintas, tokiu atveju vairuotojas yra verčiamas mokėti vietinę rinkliavą dviem atsiskaitymo būdais ir mokėti du kartus, nes jau yra pasirinktas mokėjimo būdas mokėjimo kortele. Nurodoma ir tai, jog taisyklėse nėra nustatyta, kad nesant techninės galimybės atsiskaityti vairuotojo pasirinktu būdu, vairuotojas privalo ieškoti kito būdo ir juo atsiskaityti.

Šalies argumentai

V. V. skunde nurodo, jog pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino sąlygų, kad vairuotojo pasirinktas mokėjimo būdas (šiuo atveju kortele Nr. 0031038282) būtų įgyvendintas, tačiau tokie apelianto teiginiai vertintini, kaip gynybiniai ir yra atmestini. Nors sumokėti už naudojimąsi automobilių stovėjimo vietomis minėta kortele vairuotojas negalėjo, kadangi kortelė buvo skirta naujo pavyzdžio bilietų automatams, tačiau apeliantas nepasinaudojo savo pareiga ir už automobilio stovėjimo vietą nesumokėjo kitais tam leistinai būdais – monetomis į bilietų automatą arba siųsdamas trumpąją žinutę mobilaus ryšio telefonu. Byloje nėra duomenų, kad bilietų automatas būtų sugedęs. Priešingai, tai, kad už automobilio stovėjimą buvo sumokėta, ne dėl automato gedimo, patvirtina byloje esanti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad dėl neveikiančio bilietų automato Nr. 369, esančio Rinktinės g. 12, Vilniuje, iš automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo 2014-08-04 pranešimas neįregistruotas, gedimas neregistruotas ir dėl kitų vairuotojų pranešimų. Nagrinėjamu atveju kliūtys, jog V. V. iš anksto, tai yra, prieš pastatant automobilį mokamojoje vietoje, pasirūpinti reikiamo nominalo monetomis, taip pat nenustatytos. Tai, kad vairuotojas negalėjo pasinaudoti ir apmokėti už automobilio stovėjimo vietą savo turima kortele, atsižvelgiant į tai, kad nepasinaudojo ir neapmokėjo kitais tam skirtais būdais, nešalina jo administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad vairuotojas yra atsakingas už automobilio apmokėjimą tam skirtose mokomosiose vietose, todėl turi būti rūpestingas ir sąžiningas bei tinkamai atlikti jam priklausančias pareigas, tuo tarpu jei asmuo įsitikinęs, kad negali apmokėti už automobilio stovėjimo vietą, jis privalo pasišalinti iš aikštelės, priešingu atveju taikoma administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti argumentai, dėl ko jis pastatęs automobilį mokamojoje stovėjimo vietose ir nesumokėjo yra nepateisinami ir nepakankami, šalinant jo atsakomybę už padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad V. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ str., nuobauda paskirta tinkama, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.