- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- 2YT-3707-670/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- V. G., R. G., V. D.
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G., R. G. ir V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. G., R. G. ir V. D. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 2 kambarių butą su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad po V. A. G. (pareiškėjų V. G. sutuoktinio ir R. G. ir V. D. tėvo) mirties visi pareiškėjai priėmė mirusiojo palikimą ir notarų biure gavo paveldėjimo teisės liudijimus, tačiau gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo privatizuotą 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), trukdo tai, kad mirusysis nebuvo gavęs ir neturėjo jo nuosavybės teisę į įsigytą butą tinkamai patvirtinančių dokumentų, t. y. butas mirusiojo vardu nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. V. A. G. butą įsigijo sąžiningai ir valdė atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Butu jų šeima naudojosi nuo 1979 m., kada Gelgaudiškio gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė orderį Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę apsigyventi minėtame bute. Prasidėjus privatizacijai Lietuvoje šeima butą privatizavo. 1992 m. balandžio 29 d. V. A. G. su Šakių valstybine namų valdyba, pagal Šakių rajono Gelgaudiškio gyvenvietės ir apylinkės viršaičio 1992 m. kovo 2 d. spendimą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė sutartį, pagal kurią jis už 11 947 rublius teisėtai nupirko 2-jų kambarių butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių sandorio dokumentai buvo įforminti netinkamai ir tik tvarkant paveldėjimo dokumentus sužinojo, kad nuosavybės teisė į butą nebuvo įregistruota.
Apie iškeltą civilinę bylą paskelbta specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis). Per nustatytą terminą dėl pareikšto pareiškimo prieštaravimų niekas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1979 m. rugsėjo 13 d. Gelgaudiškio gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. G. kartu su šeima buvo suteikta teisė apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) V. A. G. 1992 m. vasario 24 d. Šakių rajono valdybai pateikė pareiškimą, kuriuo prašė leisti pirkti Šakių rajono namų valdybai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime taip pat nurodyta, kad kartu su pareiškėju bute yra registruoti V. G., R. G. ir V. G.. Iš byloje pateikto 1992 m. balandžio 28 d. buto įkainojimo akto matyti, kad butas buvo įkainuotas 11 947 rublių. 1992 m. balandžio 27 d. mokėjimo pranešimu Butų fondo privatizavimo tarnyba informavo V. A. G., kad už perkamą butą grynaisiais turi būti sumokėta 1 461 rublis, o 10 490 rublių perveda iš tuometiniame taupomajame banke esančios sąskaitos. Byloje pateiktas 1992 m. balandžio 29 d. Taupomojo banko pranešimas patvirtina, kad Butų privatizavimo tarnybai už butą buvo sumokėta 10 490 rublių pervedant lėšas iš V. A. G. sąskaitos, o 1 461 rublis buvo sumokėtas grynais pinigais (kvito Nr. 00007-3). 1992 m. balandžio 29 d. sutarties pagrindu Šakių valstybinė namų valdyba pardavė, o V. A. G. nupirko 45,35 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje taip pat nurodyta, kad už butą sumokėta visa suma. Taigi šie duomenys patvirtina, kad V. A. G. 1992 m. privatizavimo būdu, tuo metu Lietuvoje galiojusia privatizavimo tvarka, įsigijo 2-jų kambarių butą. Po buto įsigijimo su šeima visada jame gyveno, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo kaip savo turtą, tačiau dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių pirkimo sandoris nebuvo tinkamai įformintas ir butas nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. V. A. G. 2014 m. spalio 31 d. mirė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančios civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 straipsnis – 4.71 straipsnis).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje nustatytos visos CK 4.68 straipsnyje – 4.71 straipsnyje įtvirtintos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nes V. A. G. nuo 1992 metų teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ginčo butą valdė kaip savo nuosavybę, jis nėra registruotas buto savininku, bet sąžiningai jį įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į butą, bet nė karto nepasinaudojo ta teise, tuo pagrindu pareiškėjų prašymas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad V. A. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 533 straipsnis).
Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 442 straipsnio 9 dalimi, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad V. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą (45,35 kv. m. ploto) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.