Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ALG knygynai“ ieškinį atsakovams N. Č. ir A. B. dėl skolos priteisimo subsidiariai su pagrindiniu skolininku bankrutavusia B. V. „Ecoparcel“, tretieji asmenys – UAB „ALG logistika“, bankrutavusi B. V. „Ecoparcel“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Šviesa“, kurios teises ir pareigas 2012-10-01 perėmė UAB „ALG logistika“ ir UAB „Lex system“ GmbH, kurios teises ir pareigas 2012-11-01 perėmė B. V. „Ecoparcel“, 2012-05-31 sudarė siuntų vežimo organizavimo sutartį Nr. ŠV-9 (toliau – Sutartis), pagal kurią B. V. „Ecoparcel“ įsipareigojo organizuoti jam pateiktų siuntų išvežimą iš sandėlių bei pristatymą. Pristatęs prekes B. V. „Ecoparcel“ turėjo iš gavėjų surinkti grynuosius pinigus už pristatytas siuntas ir pervesti padavėjui 2 kartus per darbo savaitę, bet ne vėliau kaip 10 darbo dienų nuo pinigų paėmimo iš siuntos gavėjo.

B. V „Ecoparcel“ pinigų ieškovui nepervedė, dėl ko nuo 2013 m. vasario mėnesio pradėjo formuotis skola. 2014-02-03 ieškovo apskaitos duomenimis susidarė 217 246,37 Lt arba 62 918,90 Eur skola. Dėl skolos dydžio ginčo nekilo. B. V. „Ecoparcel“ direktorius verslo plėtrai A. B. 2014-01-29 elektroniniu laišku UAB „ALG logistika“ persiuntė skolos mokėjimo grafiką, kuriame nurodyta preliminari 202 778,09 Lt skola, nes UAB „ALG logistika“ su B. V. „Ecoparcel“ dar nebuvo pradėję derinti likusios skolos dalies.

Ieškovas ir UAB „ALG logistika“ ne kartą kreipėsi į B. V. „Ecoparcel“, derino skolos grąžinimo grafiką. Ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, gera valia stengdamasis netrikdyti B. V. „Ecoparcel“ veiklos ir dėti pastangas, kad B. V. „Ecoparcel“ sumokėtų geruoju. B. V. „Ecoparcel“ siūlyti skolos grąžinimo terminai ieškovo netenkino, todėl ieškovas su UAB „ALG logistika“ 2014-02-03 pateikė pretenziją.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė vėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. B. V. „Ecoparcel“ 2014-12-17 iškelta bankroto byla.

Atsakovas N. Č. ieškovui turi atlyginti žalą, nes būdamas bendrovės akcininkas jau seniai turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Bendrovė ilgalaikio turto neturi, bendrovės įstatinis kapitalas tik 18 000 Eur, t. y. mažesnis už skolą ieškovui. Įvertinant aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog B. V. „Ecoparcel“ jau daug anksčiau turėjo būti iškelta bankroto byla ir N. Č. turi pareigą atlyginti žalą kreditoriams, įskaitant ir įsiskolinimo ieškovui padengimą.

Atsakovui A. B. 2012-04-03 buvo išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu jis turėjo plačius įgaliojimus, įskaitant bendrovės vardu užpildyti, pasirašyti ir pateikti bankams ir kredito įstaigoms prašymus sudaryti banko sąskaitų sutartis; pasirašyti su bankais ar kredito įstaigomis sutartis dėl sąskaitų atidarymo ir aptarnavimo, atidaryti ir terminuotojo indėlio sąskaitas, įnešti pajų, tapti pajininku; atstovauti bendrovei visuose Lietuvos Respublikoje ir kitose užsienio valstybėse įsteigtuose bankuose, kredito įstaigose, valdyti, naudoti ir disponuoti piniginėmis lėšomis su palūkanomis, esančiomis sąskaitose, atidarytose bendrovės vardu; disponuoti bendrovės lėšomis iki 30 000 Eur be akcininkų susirinkimo sprendimo. A. B., kontroliuodamas ir darydamas faktinę lemiamą įtaką įmonės ūkinei-komercinei veiklai, tinkamai neatliko savo pareigų, nes blogėjant B. V. „Ecoparcel“ finansinei būklei laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo.

Vilniaus apygardos teismas 2015-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3757-160/2015 patvirtino ieškovo ir bankrutuojančios B. V. „Ecoparcel“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ sudarytą taikos sutartį, kurioje B. V. „Ecoparcel“ pripažįsta, kad yra skolingas ieškovui 58 728,59 Eur, o ieškovas atsisako 14 468,28 Lt skolos dalies B. V. „Ecoparcel“ atžvilgiu. Ieškovas šiuo ieškiniu nereikalauja 14 468,28 Lt skolos dalies iš atsakovų. Ieškovas yra įtrauktas į bankrutuojančios B. V. „Ecoparcel“ trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą su 58 728,59 Eur finansiniu reikalavimu ir šis reikalavimas pateiktas Vilniaus apygardos teismui tvirtinti. Negavus pilno skolos padengimo iš bankrutavusios B. V. „Ecoparcel“, atsakovai subsidiariai turi padengti likusią skolos dalį.

Bylos nagrinėjimo metu atstovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad įmonė manė, jog ne A. B. yra įmonės direktorius ir tik iš po skolos susidarymo iš Nyderlandų registrų išrašų sužinojo, jog direktorius N. Č.. Paaiškino, kad skola buvo nustatyta2014 m. pradžioje, kai ieškovas su UAB „ALG logistika“ sulygino B. V. Ecoparcel teiktas ataskaitas. Pagal sudarytus susitarimus B. V. Ecoparcel atsiskaitė su UAB „ALG logistika“ dėl suteiktų paslaugų, o pinigus už prekes turėjo pervesti ieškovui. Pažymėjo, jog 2012 m. pelno mokesčio deklaracija patvirtina, kad B. V. „Ecoparcel“ finansinė padėtis buvo bloga, todėl reikėjo imtis arba veiklos pertvarkymo, arba bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas būtų pradėtas vykdyti tik tada, jei nebūtų galima išieškoti iš B. V. „Ecoparcel“. Atkreipė dėmesį, kad CK 1.22 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal užsienio teisę įsteigtas juridinis asmuo veikia Lietuvoje, tai asmenų, veikiančio to asmens vardu ir interesais, civilinė atsakomybė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Atsakovas N. Č. prašė ieškinį atmesti ir jo naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pažymėjo, jog civiliniuose santykiuose galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl ieškovo pareiga įrodyti juridinio asmens dalyvio N. Č. nesąžiningumą. N. Č. atsakomybė kildinama tik iš fakto, kad atsakovas yra B. V. „Ecoparcel'“ akcininkas. Ieškovas niekaip neįvardija, kokius konkrečiai neteisėtus ir kaltus veiksmus padarė atsakovas N. Č., kurių pasėkoje bendrovė tapo nemoki. Ieškovo samprotavimai apie turimas juridinio asmens dalyvio teises, kuriomis jis esą nepasinaudojo, negali būti laikomi atsakovo nesąžiningais veiksmais.

Ieškovas neįvardija aplinkybių, pagrindžiančių, jog atsakovas N. Č. kaltais veiksmais nevykdė įstatymo jam numatytų pareigų ar piktnaudžiavo teise. Ieškovas neįvardija atsakovo N. Č. neteisėtų veiksmų, todėl priežastinio ryšio negali būti. Nesant kaltų neteisėtų asmens veiksmų, nėra dviejų būtinų objektų. Lieka neaišku, kaip būtų išvengta nuostolių ieškovui atsiradimo, jei atsakovas N. Č. būtų priėmęs sprendimą inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą. Visos pretenzijos N. Č. priežastinio ryšio prasme yra tik objektyviais faktais nepagrįstos prielaidos.

N. Č., gavęs informaciją apie blogą įmonės būklę, ėmėsi įmanomų veiksmų padėčiai taisyti: atšauktas A. B. suteiktas įgaliojimas veikti įmonės vardu visose srityse, taip pat imtasi žingsnių derinti atsiskaitymo grafikus, Sodra bei Valstybinė mokesčių inspekcija informuota apie įmonės sąskaitas bei tartasi dėl įsiskolinimų padengimo galimybių, galutinai įvertinus įmonės padėtį sustabdyta veikla, kad nebesikauptų naujos skolos ir kt. N. Č. veikė, įvertindamas verslo riziką ir siekdamas, kad susidariusi skola nedidėtų.

Ieškovas siekia, kad jam būtų priteista visa jo patirtų nuostolių suma iš patikslintame ieškinyje nurodytų dviejų atsakovų – juridinio asmens dalyvio (akcininko) ir faktinio vadovo. Tačiau CK 2.50 straipsnio 3 dalyje apibrėžta atsakomybė yra subsidiari, t. y. juridinio asmens dalyvis atsako tiek, kiek skolos/nuostolių nepadengia pati įmonė.

Ieškovas nurodo, kad pagal taikos sutartį, sudarytą su bankrutuojančia įmone B. V. „Ecoparcel“, jis įtrauktas į kreditorių eilę ir tik galutinai atsiskaičius su visais kreditoriais bus įmanoma sužinoti, kokio dydžio nuostolių dalies ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovų, tuo atveju, jei jam pavyktų įrodyti pastarųjų kaltus neteisėtus veiksmus ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp tokių veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė pažymėjo, jog N. Č. gyvenha Jungtinėse Amerikos Valstijose. A. B. buvo paskirtas faktiniu direktoriumi, o N. Č. apie situaciją įmonėje sužinojo tik 2014 m. pradžioje ir ėmėsi veiksmų skolų sumažinimui, atleido A. B., atliko kitus veiksmus.atkreipė dėmesį, jog netinkamai pasirinktas teisių gynimo būdas, kadangi tuo siekiama apeiti kitus įmonės kreditorius. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-12-22 nutartyje dėl sustabdymo pasisakė dėl ieškinio nepagrįstumo. Laikė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Pažymėjo, jog ieškovas tuos pačius reikalavimus yra pareiškęs ir bankroto byloje ir tyčinio bankroto byloje. Laikė, kad asmenų atsakomybės klausimas turi būti išspręstas bankroto byloje. Laikė pareikštą reikalavimą ydingu, kadangi jo vykdymas siejamas su vykdymo procesu. Pažymėjo, jog pats ieškovas iniciavo tiek bankroto bylą, tiek tyčinio bankroto bylą. Teigė, jog pats ieškovas turi prisiimti atsakomybę, nes sužinojęs apie skolą, toliau nesiėmė veiksmų, nereiškė pretenzijų.

Atsakovas A. B. ieškinį prašė atmesti ir jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad jis nuo 2012-05-07 iki 2014-03-03 įmonėje B. V. „Ecoparcel“ dirbo samdomu direktoriumi verslo plėtrai. Darbo sutartyje Nr. 1, sudarytoje 2012-05-07, aiškiai nurodyta, kad darbuotojas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neatsako ir negali atsakyti kaip bendrovės vadovas ar jam prilygintas asmuo, nes tokiu nėra, o Lietuvos Respublikoje veikia tik kaip bendrovės samdomas įgaliotas asmuo verslui. Nuo 2014-03-03 A. B. nėra susijęs su B. V. „Ecoparcel“ darbo santykiais (2012-05-07 Darbo sutartis Nr. 1 nutraukta nuo 2014-03-03 A. B. 2014-02-10 prašymo pagrindu), o išduotą įgaliojimą A. B. įmonė panaikino dar 2013-12-06. A. B. negali pateikti teismui paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos įmonei B. V. „Ecoparcel“ iškėlimu, kaip kad negalėjo ir negali pateikti teismui ar kitiems asmenims rašytinių įrodymų (turto ir dokumentų), nes tokių neturi.

Hagos Komercijos rūmų Prekybos registro išrašas patvirtina, kad bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo N. Č.. B. V. „Ecoparcel“ piniginiais ištekliais ir turtu vienasmeniškai disponavo N. Č. kaip įmonės B. V. „Ecoparcel“ vienintelis akcininkas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas. A. B. niekada neturėjo prieigos prie įmonės B. V. „Ecoparcel“ banko sąskaitų valdymo, neatlikinėjo finansinių operacijų, nedisponavo įmonės B. V. „Ecoparcel“ turtu ar dokumentais.

Iškeliant bankroto bylą teismas taip pat laikė, kad įmonės vadovas yra tik N. Č.. B. V. „Ecoparcel“, atstovaujama direktoriaus N. Č., 2012-04-03 išdavė notarinį įgaliojimą A. B. atidaryti bendrovės sąskaitą AB SEB banke. Banko sąskaitos atidarymo tikslais A. B. teikė AB SEB bankui bei AB „Swedbank“ informaciją apie bendrovę. Banko sąskaitų dokumentų ir banko sąskaitų valdymo instrumentų A. B. niekada negavo, jie buvo bankų perduoti bendrovės direktoriui N. Č., kuris ir valdė bendrovės banko sąskaitas pats ar per savo sutuoktinę D. Č.. Informaciją apie bendrovės banko sąskaitas valdžiusius asmenis galima sužinoti tiesiogiai iš bankų, ką gali padaryti pats bankroto administratorius, tačiau to negali padaryti A. B., nes neturi tokios teisės. Po banko sąskaitų atidarymo A. B. įgaliojimu nesinaudojo, jokių teisių ir pareigų bendrovei įgaliojimo pagrindu neįgijo, jokių bendrovės dokumentų ar turto negavo.

Bankroto administratorius turto ir dokumentų iš A. B. reikalavo remdamasis N. Č. paaiškinimu, kad turtas pagal balansą ir kiti veiklos dokumentai turi būti pas A. B.. N. Č., būdamas bendrovės savininku ir vadovu pats turi įrodyti, kur yra įmonės turtas ir dokumentai, o neperkelti įrodinėjimo naštos A. B..

Bendrovės vadovu buvo N. Č., vykdė veiklą ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose skirtingose Europos šalyse, bendrovės veiklos pagrindą sudarė internetinė siuntų gabenimo parduotuvė, bendrovės sąskaita buvo Rabobank, registruotame Olandijoje, o įmokos buvo renkamos per Olandijos Payvision, JAV Paypal bei Latvijos Transact Pro sistemas, duomenis išimtinai kontroliavo N. Č.. Kasdieninėje veikloje N. Č. dalyvavo ir Lietuvoje, 2013 m. lapkričio-gruodžio mėn. 10 351,554 Lt skolą UAB „Finansita“ patvirtino N. Č., taip pat pasirašė eilę dokumentų. Sustabdęs veiklą B. V. „Ecoparcel“ Lietuvoje, N. Č. tuoj pat įkūrė Ecoparcel Europe Limited Didžiojoje Britanijoje ir yra jos vienintelis akcininkas ir vadovas. Internetinėje svetainėje dar yra ir informacija apie B. V. „Ecoparcel“. Tai rodo, kad jis ir toliau vykdo veiklą ir gauna įmokas iš klientų į kitas bankų sąskaitas, kurios yra ne Lietuvos Respublikoje.

Bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti papildomai paaiškinant, kad nebuvo bankrutavusios bendrovės vadovu ar atsakingu asmeniu už bendrovės turto, finansų ir atsiskaitymo su klientais dokumentų tvarkymą. Įmonės vadovu buvo N. Č., finansus tvarkė jo žmona D. Č.. Teigė, kad jis išduotą įgaliojimą naudojo tik banko sąskaitos atidarymui, vėliau vadovavosi tik sudarytos darbo sutarties nuostatomis, niekada neturėjo sąskaitos generatorių, nematė pinigų judėjimo sąskaitose, galėjo tik sekti siuntų kiekį. Kas savaitę N. Č. rengdavo pasitarimus, kuriuose dalyvaudavo ir regionų vadovai, per dvejus metus A. B. parašė apie 4 000 elektroninių laiškų dėl darbo organizavimo.

Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, jog nėra nustatyta, kad A. B. turėjo teisę iškelti bankroto bylą, atsakovas derėjosi dėl jo paskyrimo įmonės direktoriumi, tačiau šalys nesusitarė. Pažymėjo, jog nežinoma skolos suma, nes prašoma priteisti tokią sumą, kokią ieškovas yra susitaręs bankroto byloje. Teigė, jog ieškinio pagrindas yra ydingas, nes ieškovas galėtų kreiptis tik CK 6.68 straipsnio pagrindu. Žala nėra įrodyta, visis sprendimai priimti, vadovaujantis įprasta verslo rizika. Byloje pareigą įrodyti žalos susidarymo pagrindą teko ieškovui

Trečiasis asmuo ALG „Logistika“ prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Bankroto departamentas Lt“ bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl juridinio asmens dalyvio bei vadovaujančio darbuotojo atsakomybės konkrečiam kreditoriui dėl žalos padarytos kreditorinių įsipareigojimų nevykdymu, kai juridiniam asmeniui iškelta bankroto byla.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Šviesa“ ir UAB „Lex system“ GmbH 2012-05-31 sudarė Siuntų vežimo organizavimo sutartį Nr. ŠV-9. Pagal šią Sutartį kurjeris įsipareigojo organizuoti UAB „Šviesa“ pateiktų siuntų išvežimą iš sandėlių, užtikrinti siuntų pristatymą į paskirties objektus bei vežimą tarp paskirties objektų ir grąžinimą į sandėlius, o UAB „Šviesa“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti su kurjeriu Sutartyje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 35-73). Sutarties priedo Nr. 1 Operacijų vadovo 3.2.2.1 žingsnyje Nr. 11 nurodyta, kad priėmęs pinigus iš gavėjo B. V. “Ecoparcel“ turi du kartus per savaitę, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pinigų paėmimo iš siuntos gavėjo pervesti pardavėjui.

2012-10-01 Teisių ir pareigų pagal siuntų vežimo organizavimo sutartį (Nr. ŠV-9) perleidimo sutartį Nr. ALGL/TR/009 UAB „Šviesa“ perleido UAB „ALG logistika“ teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties ir su ja susijusias (t. 1, b. l. 75-77). 2012-11-01 Teisių ir pareigų pagal siuntų vežimo organizavimo sutartį (Nr. ŠV-9) perleidimo sutartį Nr. ALGL/TR/010 „Lex system“ GmbH perleido B. V. „Ecoparcel“ teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties ir su ja susijusias (t. 1, b. l. 77-80).

Ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „ALG logistika“ 2012-10-01 sudarė krovinių vežimo organizavimo sutartį Nr. ALGL/TR/00l (toliau – ALG Sutartis) pagal kurią UAB „ALG logistika“ įsipareigojo organizuoti ieškovo krovinių (siuntų) vežimą kelių transportu, teikti „ekspres“ krovinių (siuntų) pristatymo paslaugas (t. 1, b. l. 84-93). ALG sutarties 5.8 punktu ieškovas sutiko, kad iš užsakovo klientų gautus pinigus į užsakovo sąskaitą pervestų ne tik UAB „ALG logistika“, bet ir UAB „ALG logistika“ subkontraktoriai „Lex system“ GmbH, B. V. „Ecoparcel“ ir AB „Lietuvos paštas“.

Byloje nėra ginčijamas faktas, kad B. V. „Ecoparcel“ įsipareigojimus pagal Sutartį ir ALG sutartį vykdė netinkamai ir ieškovui nepervedė visų iš jo klientų už siuntas surinktų pinigų. Atsakovai pateikė argumentus, kad nėra nustatytas konkretus skolos dydis. Nagrinėjamu atveju nustatant neįvykdytų prievolių apimtį turi būti remiamasi teismų procesiniais dokumentais, kuriais patvirtintas skolos dydis.

Teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenys rodo, jog 2014-04-09 UAB „ALG logistika“ kreipėsi dėl bankroto bylos B. V. „Ecoparcel“ iškėlimo. Šiuo metu B. V. „Ecoparcel“ Vilniaus apygardos teismo 2014-12-17 nutartimi yra iškelta bankroto byla.

Prieš paduodama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ALG logistika“ 2014-02-18 pareiškė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl 217 246,37 Lt skolos, susidariusios dėl nepervestų grynųjų pinigų, surinktų iš ieškovo klientų pagal 2012-05-31 Siuntų vežimo organizavimo sutartį Nr. ŠV-9, priteisimo. Atsakovas patvirtino 202 778,59 Eur skolos dalį ir šalys 2015-03-24 sudarė taikos sutartį, pagal kurią patvirtinta, jog atsakovas skolingas ieškovui 58 728,59 Eur (202 778,09 Lt), o ieškovas atsisako 14 468,28 Lt skolos dalies. Ši taikos sutartis patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi. Kadangi taikos sutarties tvirtinimo metu B. V. „Ecoparcel“ buvo iškelta bankroto byla, B. V. „Ecoparcel“ taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo įtraukti ieškovą į trečiosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. B. atstovė teigė, jog nėra pateikti duomenys apie susidariusios skolos dydį, tačiau pats A. B. ieškovui 2014-01-29 pateikė skolos grąžinimo grafiką, pagal kurį nurodytas 202 778,09 Lt skolos sumokėjimas (t. 1, b. l. 81-83). Teismo patvirtintą taikos sutartį pasirašė B. V. „Ecoparcel“ bankroto administratorius, kuris priimdamas sprendimus dėl kreditorinių reikalavimų dydžio turi remtis tinkamais dokumentais.

Skolos dydį patvirtina ir tai, kad dar 2014-02-03 ieškovas pareiškė pretenziją B. V. „Ecoparcel“, kuria paprašė 217 246,37 Lt įsiskolinimą sumokėti iki 2014-02-04. Šiuo metu bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo, kaip trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimas 58 728,59 Eur sumai. Ieškovui padaryta žala yra nustatyta teismų sprendimais, atsakovai įrodymų, kad ši suma nustatyta nepagrįstai, nepateikė, nors turėjo galimybę prašyti ieškovo pateikti pirminius skolos dokumentus, kreiptis į bankroto administratorių dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo dydžio bei jo pagrindimo.

Dėl teisės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

Ieškovo šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės rodo, jog jo ieškinio pagrindas – patvirtinimas, kad ieškovui atsiradusi skola buvo neapmokėta dėl N. Č., kaip juridinio asmens savininko, ir A. B., kaip faktinio juridinio asmens vadovo, savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įmonių bankroto bylų kėlimo klausimai reglamentuoti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje. Ieškovo nurodomo nemokumo susidarymo metu 2013 m. pradžioje galiojusi 8 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo metu nuo 2016-01-01 teisės normos redakcija yra pakeista ir atsakingų subjektų ratas apibrėžtas kitu redakciniu būdu. Šiuo metu galiojanti redakcija nurodo, jog kartu su įmonės vadovu atsako ir kiti asmenys pagal kompetenciją. Jie privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Šioje byloje taikoma žalos padarymo metu, t. y. iki 2016-01-01 galiojusi normos redakcija, kaip teisės norma tuo metu reguliavusi asmenų elgesį.

Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti žalą dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga nustatyti dvi aplinkybes: 1) asmuo turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) buvo aplinkybės, sudariusios pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) nurodyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Pagal šiuo metu galiojančią redakciją nuo 2016-01-01 teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo numatyta ir kitiems asmenims, veikiantiems pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintiems teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Išrašas iš Hagos prekybos rūmų registracijos Nr. 821128693 tvirtina, kad prekybos įmonės B. V. „Ecoparcel“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra N. Č., įmonė įsteigta 2009-08-18 (t. 2, b. l. 20-29). N. Č. pagal registre registruotas pareigas atitinka Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovo N. Č. atstovė įrodinėjo, kad N. Č. buvo nusišalinęs nuo įmonės veiklos, o faktiniu įmonės vadovu buvo paskirtas A. B.. Tokio pobūdžio argumentai savaime negali paneigti įmonės vadovo pareigų pagal Įmonių bankroto įstatymą. Įmonės vadovas gali savo pareigas pavesti vykdyti kitiems darbuotojams, tačiau jis negali teisiškai paneigti įstatymuose nustatytų įmonės vadovo pareigų, viena iš kurių yra pareiga kontroliuoti bendrovės veiklą ir atsiradus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo pateikti argumentai gali būti reikšmingi tik sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, jeigu būtų nustatyta atsakovo pareiga atlyginti žalą.

Kita vertus, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog N. Č. visiškai nedalyvavo įmonės veikloje. Atsakovo A. B. pateikti įmonės vidaus susirašinėjimas bei išoriniai dokumentai patvirtina, jog N. Č. nebuvo nusišalinęs nuo įmonės veiklos (t. 3, b. l. 120-128, 131-133, 140-141, 4 t. b. l. 144-149, 157-164, 169-171, 180-188, 198-201 bei kiti). N. Č. organizavo darbus, pasirašinėjo sutartis, organizavo susitikimus, sprendė įdarbinimo problemas, atliko kitus įmonės veiklai svarbius darbus.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2013-12-19 raštu N. Č. A. B. siūlė vykdančiojo direktoriaus pareigas (t. 3, b. l. 129-130), 2013 m. rugpjūčio mėn. elektroniniame susirašinėjime tarėsi dėl A. B. skyrimo generaliniu direktoriumi (t. 3, b. l. 134-135), tačiau A. B. direktoriumi nepaskirtas. Tai rodo, jog N. Č. ir pats pripažino, jog jis yra realus įmonės vadovas.

Prašydamas žalos atlyginimą priteisti iš A. B., ieškovas remiasi tuo, jog A. B. atliekami veiksmai davė pagrindo manyti, kad jis, o ne N. Č. yra B. V. „Ecoparcel“ vadovas. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. buvo priimtas dirbti direktoriumi verslo plėtrai, o ne įmonės vadovu. Pagal 2012-05-07 darbo sutartį, sudarytą tarp B. V. „Ecoparcel“ direktoriaus N. Č. ir A. B., A. B. priimtas dirbti direktoriumi verslo plėtrai (t. 2, b. l. 30-32), jam suteikti įgaliojimai atstovauti įmonei savarankiškai atliekant visus veiksmus, tame tarpe sudarant sutartis verslo tikslu bei darbuotojų priėmimo į darbą tikslu, taip pat disponuoti gautu įmonės turtu, gautomis piniginėmis lėšomis, atstovauti bendrovę banke. Darbo sutartis nutraukta 2014-02-10 A. B. prašymu (t. 3, b. l. 119). B. V. „Ecoparcel“ vienintelio akcininko sprendimu nuo 2014-02-21 direktoriumi paskirtas Aleksandras Urba.

2012-04-03 įgaliojimu A. B. buvo suteikta teisė sudaryti banko sąskaitų sutartis, atstovauti bendrovei bankuose, kredito įstaigose, valdyti, naudotis ir disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis bendrovės sąskaitose, elektroniniu būdu pateikti bankams nurodymus atlikti mokėjimo pavedimus, disponuoti bendrovės lėšomis iki 30 000 Eur be akcininkų sprendimo. 2013-12-06 notariniu pareiškimu B. V. „Ecoparcel“ direktorius N. Č. A. B. pranešė, kad panaikina įgaliojimą, patvirtintą 2012-04-03, kuriuo A. B. buvo suteikta teisė veikti B. V. „Ecoparcel“ bendrovės vardu (t. 2, b. l. 147).

AB SEB bankas 2016-04-27 rašte Nr. 04.04.08-6847 nurodyta, kad AB SEB bankas operacinėje sistemoje nerasta duomenų apie A. B. atliktas operacijas B. V. „Ecoparcel“ vardu atidarytoje sąskaitoje. AB „Swedbank 2016-05-10 rašte Nr. SR/16-12301 nurodyta, kad bankas neturi duomenų apie A. B. operacijas B. V. „Ecoparcel“ sąskaitose laikotarpiu nuo sąskaitų atidarymo iki 2016-04-19“ (t. 5, b. l. 96-112). Nurodyti dokumentai patvirtina A. B. teiginius, kad jis netvarkė bendrovės banko sąskaitų ir neturėjo tokios teisės. Abu bankai pateikė A. B. išduoto 2012-04-03 įgaliojimo kopijas, kaip taip pat rodo, jog A. B. teiginiai dėl įgaliojimo paskirties yra pagrįsti.

Nors ieškovas ir nurodo, kad jis nežinojo, jog įmonės vadovu yra A. B., tačiau byloje surinkti duomenys to nepatvirtina. Ieškovas, kreipdamasis su 2014-02-14 pretenzija dėl skolos rašė N. Č., elektroninis susirašinėjimas rodo (t. 4, b. l. 73, 79-81), jog dėl skolos grąžinimo terminų remtasi N. Č. nuomone.

Dėl B. V. „Ecoparcel“ nemokumo

Įmonės nemokumo būsena apibūdinama Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Įmonė laikoma nemokia, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) buvo nurodoma, jog įmonės vadovui ar savininkui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privaloma tada, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje, pagal kurio nuostatas šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Nors Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies pagrindai, kuriems atsiradus kyla pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra tapatūs, tačiau Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio nustatytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant įmonės padėtį nemokumo požiūriu.

Ieškovo nuomone, įmonės nemokumo požymiai atsirado, o kartu ir pareiga pradėti bankroto procedūras B. V. „Ecoparcel“ kilo 2013 m. pradžioje. UAB „ALG logistika“ sudarytoje įsiskolinimo lentelėje (t. 2, b. l. 108) nurodoma, jog 217 246,37 Lt įsiskolinimas atsirado nuo 2013 m. balandžio mėnesio ir nuosekliai didėjo iki 2014 m. vasario mėn. A. I. Gaidelio 2014-03-25 rašte Nr. S1-200 (t. 1, b. l. 146) nurodoma, jog areštuotose B. V. „Ecoparcel“ sąskaitose piniginių lėšų nerasta, VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenų banke registruotino turto nenustatyta, įmonė buveinės vietoje neveikia.

Pagrįsdamas nemokumo momentą ieškovas rėmėsi B. V. „Ecoparcel“ metine pelno mokesčio deklaracija (t. 2, b. l. 118-121). Iš šios deklaracijos matyti, jog už 2012 metus bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo teigiamas, nurodytas 4 036 Lt pelnas. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2014 metų kovo mėnesį priėmė 12 sprendimų dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo B. V. „Ecoparcel“ darbuotojams (t. 2, b. l. 122-146).

Skolos didėjimas lėmė tai, kad UAB „ALG Logistika“ 2014-04-09 padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo B. V. „Ecoparcel“. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-17 nutartimi B. V. „Ecoparcel“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto departamentas Lt“ (t. 2, b. l. 184-187). Vilniaus apygardos teismo 2015-07-22 nutartimi patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 331 159,09 Eur.

Šioje byloje neatsiskaitymo su kreditoriais aplinkybė, kaip sąlyga kreiptis bankroto bylos iškėlimo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nustatoma pagal skolos ieškovui formavimosi aplinkybes. Kiti dokumentai dėl įmonės finansinės veiklos – kitų bendrovės skolų susidarymo aplinkybės, nei vienos šalies į bylą nebuvo pateikti, įgyvendinant rungtyniškumo bei dispozityvumo principus, todėl nevertinami. Momentas, kai B. V. „Ecoparcel“ nevykdė prievolių ieškovui pripažįstamas nemokumo atsiradimo momentu. Iki 2013 m. balandžio skola buvo 4 290,65, balandžio mėnesį dar padidėjo 2 677,13 Lt, o gegužės mėnesį – 6 732,92 Lt. Tuo metu atsiskaitymo su kreditoriais problema tapo akivaizdi. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog B. V. „Ecoparcel“ nemokumas pradėjo formuotis 2013 metų balandžio-gegužės mėnesiais ir vėliau peraugo į bankrotą.

Verslo sprendimais ar verslo rizika įmonės valdymo veiksmai po 2013 m. balandžio-gegužės mėnesių nelaikytini, nes jokių sprendimų nei vienas atsakovas teismui nenurodė, apsiribodami abstrakčia fraze dėl mokesčių sumokėjimo, tuo pačiu ir neįrodinėjo, kad veikė protingai siekdami užtikrinti tolesnę įmonės veiklą (CPK 178 straipsnis). Abu atsakovai įmonėje užėmė vadovaujančias pareigas, todėl galėjo žinoti, kokiu būdu įmonė veikė skolų susidarymo metu.

Teismas nedaro šioje byloje konkrečių galutinių išvadų dėl abiejų atsakovų pareigos atlyginti žalą, padarytą pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį nustatymo, kadangi šioje byloje nustatytos kitos reikšmingos bylos sprendimui aplinkybės, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama savo turiniu labai panaši civilinė byla dėl įmonės tyčinio bankroto.

Juridinio asmens akcininko atsakomybė už juridinio asmens veiksmus kyla CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės.

Juridinio asmens valdymo organo atsakomybė nustatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Turi būti vertinama, kokias pareigas pažeidė kiekvienas iš atsakovų – valdymo organo pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 straipsnis) ar akcininkų pareigą elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai ieškovui įsiskolinusiai įmonei B. V. „Ecoparcel“ iškelta bankroto byla, bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp kurių ir ieškovo kreditorinis reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginamos išimtinai ieškovo, kaip B. V. „Ecoparcel“ kreditoriaus teisės. Ieškinio patenkinimo atveju iš atsakovų išieškoma skola padengtų vien tik ieškovo kreditorinį reikalavimą, kadangi iš juridinio asmens dalyvio bei valdymo organo priteista suma nepatektų į bankrutuojančios įmonės turto apimtį.

Pastebėtina, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą B2-450-562/2016 pagal B. V. „Ecoparcel“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis nurodo, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje bus išspręstas atsakovų atsakomybės klausimas prieš visus B. V. „Ecoparcel“ kreditorius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 išaiškinta, kaip teismai turi taikyti teisės normas tokioje teisinėje situacijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minimoje nutartyje nurodė, kad esant iškeltai skolininko bankroto bylai kreditorius yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį skolininko dalyviams / valdymo organams dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu, tačiau individualaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 nurodyta, kad konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų.

Nurodytas teisės aiškinimas patvirtina, jog, norėdamas prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovų, ieškovas privalo įrodyti, jog įmonės valdymo organas bei juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus išimtinai prieš jį. Bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas yra aplinkybės, kurios liečia visus skolininko kreditorius, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia reiškiamus reikalavimus, yra bendro pobūdžio, tokios, kurios yra būdingos visų kitų B. V. „Ecoparcel“ kreditorių praradimų atsiradimui. Nors ieškovo padėtis sąžiningumo požiūriu yra ypatinga, nes bankrutuojanti bendrovė ne neatsiskaitė už paslaugas, o tiesiog negrąžino iš ieškovo klientų jau gautų pinigų už prekes ir tiesiog juos pasisavino, tačiau bylos kontekste padėtis negali būti vertinama kaip išimtinė, nes B. V. „Ecoparcel“ teikiamų paslaugų pobūdis leido jai tokius pat veiksmus atlikti ir su kitais klientais.

Ieškovui neįrodžius, jog B. V. „Ecoparcel“ valdymo organas bei juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus išimtinai prieš jį, ieškinys pripažįstamas neįrodytu (CPK 178 straipsnis) ir atmetamas. Kartu pažymima, jog ieškinio tenkinimas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kuriomis nustatoma bankroto procedūros eiga, kreditorių teisių bankroto byloje gynimo formos bei kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkai. Kadangi ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovų subsidiariai skolą tiesiogiai ieškovui, o ne reikštas netiesioginis ieškinys bankrutuojančios bendrovės naudai, ieškinys šioje bankroto bylos procedūrų stadijoje nėra pagrįstas ir netenkinamas.

Atmetus ieškinį, atsakovui A. B. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėjo 1 685 Eur bylinėjimosi išlaidų: 680 Eur už konsultacijas ir rašytinius paaiškinimus, 340 Eur už susipažinimą su byla ir atstovavimą 2015-11-30 teismo posėdyje, 410 Eur už atskirąjį skundą, 255 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą bei pasirengimą posėdžiui.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punktas nustato sekančius apmokėjimo dydžius: 8.15. už atskirąjį skundą – 0,4; 8.16. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; 8.19. už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Už atskirąjį skundą priklauso 0,4, už rašytinius paaiškinimus ir prašymą – po 0,4, konsultacijų trukmė, susipažinimo su bylos medžiaga trukmė nenurodoma, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, 2015-11-30 teismo posėdis truko 1 val. Bendras koeficientas 1,3, 2016 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 771,9 Eur. Viso A. B., vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu priteisiama 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „ALG knygynai“ atsakovui A. B. 1 000 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.