Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-256/2012

Teisėjas Anatolij Januševskij Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00277-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.5.4.; 1.2.26.2.1.

2012 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas:

pagal BK 145str. 1d. 20 MGL (2600 Lt) bauda;

pagal BK 284str. 1d. 15 MGL (1950 Lt) bauda.

BK 63str. 1, 2, 5d. 1p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta bauda 20 MGL (2600 Lt) dydžio. Į paskirtą bausmę įskaitytas ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas nuo 2011-05-17 iki 2011-05-27, todėl V. S. laikomas atlikęs bausmę.

Iš V. S. priteista 23,90 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2010-08-16, apie 20.30 val., Švenčionių r., Pabradėje, prie Vilniaus g. 108 namo laiptinės, atvirai demonstruodamas legaliai laikomą šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą „PM“ Nr. GN 1270 M (kirilica), iškėlęs jį virš galvos, ėjo link A. B., iššovė vieną kartą į viršų, o vėliau rusų kalba pastarajam pasakė „tau liko gyventi nedaug“, tokiu būdu grasino jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, V. S. nuteistas ir už tai, kad 2010-08-16, apie 20.30 val., viešoje vietoje, Švenčionių r., Pabradėje, prie Vilniaus g. 108 namo laiptinės, gyventojų, tame tarpe mažamečių, akivaizdoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis, t.y. šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, spjovė A. B. į veidą, po to atvirai demonstruodamas legaliai laikomą šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą „PM“ Nr. GN 1270 M (kirilica), iškėlęs jį virš galvos, ėjo link A. B., iššovė vieną kartą į viršų, o vėliau rusų kalba pastarajam pasakė „tau liko gyventi nedaug“, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neteisingai kvalifikavo veiksmą. Nurodo, kad BK 145str. 1d. numatyta atsakomybė taikytina, jei būtų nustatyta, kad buvo grasinama nužudyti žmogų, ir tai būtų realus grasinimas. Konflikto metu jis niekam negrasino, o priešingai, įspėjo, kad gali apsiginti nuo jaunuolių, kurie reaguodami į jo pastabas dėl netinkamo elgesio, jam grasino. Kaltinimas paremtas tik tuo, kad jis padarė įspėjamąjį šūvį į viršų, tačiau nėra įrodymų, kad jis grasino nužudyti ir grasinimai buvo realūs, nes jis neturėjo jokių motyvų grasinti nužudyti, yra psichiškai sveikas ir suvokia savo veiksmus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojai painiojosi parodymuose, todėl negalima teigti, kad grasinimas nužudyti A. B. buvo realus. Jo elgesys atitiko ne BK 145str. 1d., o ATPK 176str. dispoziciją, jo elgesys su ginklu nebuvo labai pavojingas, nes jis tik vieną kartą iššovė į orą ir iš karto nuleido ginklo saugiklį, nevartojo necenzūrinių žodžių, nebėgiojo su ginklu viešoje vietoje. Jis yra garbaus amžiaus, drausmingas, nepažeidinėja viešosios tvarkos, niekada nebuvo patrauktas atsakomybėn.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. S. grasino nužudyti A. B., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. V. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145str. 1d. ir 284str. 1d., nes jis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomus objektus – žmogaus sveikatą ir gyvybę bei viešąją tvarką.

Nuteistasis V. S. neigia grasinęs nužudyti A. B., todėl mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 176str, kuriame numatyta atsakomybė už neteisėtą šaudymą iš ginklo. Tačiau nuteistojo versiją paneigia nukentėjusiojo A. B., liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad sutikęs V. S. negalėjo su juo prasilenkti, nes pastarasis į rūsį stūmė dviratį, tarp jų įvyko nedidelis konfliktas. Vėliau jam su draugais būnant prie namo laiptinės V. S. iš pradžių žodžiu grasino jį sumušti ar nužudyti trijų dienų laikotarpyje, o vėliau iš namų atsinešė ginklą, vieną kartą iššovė ir vėl grasino nužudyti, sakydamas, kad tai perspėjamasis šūvis, o kitas šūvis bus į jį. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų A. P. ir A. C. parodymai, kurie parodė, kad 2010-08-16 prie namo laiptinės V. S. grasino A. B., sakydamas, jog pastarajam liko gyventi ne daugiau kaip tris dienas, o vėliau su ginklu išėjęs į lauką iššovė sakydamas, kad tai perspėjamasis šūvis, o kitas šūvis bus į A. B.. Liudytoja V. V. parodė, kad būdama namuose pro atvirą langą girdėjo kaip V. S. lauke barasi ir įžeidinėja vaikus, vėliau, išgirdusi šūvį išėjo į lauką, kur matė nuteistąjį su pistoletu rankoje, kuris šaukė, jog užmuš „šitą išgamą“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, nes jie atitinka tarpusavyje.

V. S. kaltė įrodyta daiktų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš jo paimtas pistoletas „Makarov“ Nr. GN 1270 M (kirilica), dėtuvė su 8 šoviniais ir dėtuvė su 7 šoviniais. Iš specialisto išvados matyti, kad pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas („PM“) Nr. GN 1270 M (kirilica), skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9x18) šoviniais, yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie B kategorijos ginklų, yra tinkamas šaudyti, dėtuvės yra 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto dėtuvės, skirtos ir šiam pistoletui, šoviniai yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18) pistoletų šoviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijų pistoletams, tarp jų ir pateiktam tirti pistoletui.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis negrasino nužudyti, o įspėjo jaunuolius dėl netinkamo elgesio laikytinas gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi paneigtas aukščiau nurodytais bylos faktiniais duomenimis: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad grasinimas nužudyti nebuvo realus. Byloje nustatyta, kad tarp V. S. ir nukentėjusiojo A. B. namo rūsyje įvykęs konfliktas tęsėsi prie namo laiptinės ir jo metu nuteistasis grasino nukentėjusiajam, vėliau lauke vieną kartą iššovė pasakęs, kad tai įspėjamasis šūvis, o kitas bus į nukentėjusįjį. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o nuteistasis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Be to, nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ne tik tuomet suprato, bet ir iki šiol mano, kad grasinimas susidoroti gali būti realiai įvykdytas.

Pagrįstos apylinkės teismo išvados ir dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284str. 1d. Šaunamojo ginklo naudojimas viešoje vietoje žmonių akivaizdoje, pagrįstai pripažintas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais, kadangi V. S. prie daugiabučio namo laiptinės, esant pašaliniams asmenims, tame tarpe ir mažamečiams vaikams, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo nukentėjusįjį, spjovė pastarajam į veidą, o vėliau, vartodamas grasinančius žodžius, šaudė iš ginklo. Tokie veiksmai pagal BK 284str. 1d. dispoziciją vertinami kaip įžūlus elgesys ir grasinimai, kadangi šaudant viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka, todėl nepagrįstas yra skundo argumentas, kad jo elgesys su ginklu nebuvo tiek pavojingas, kad galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas V. S. pritaikytas tinkamai, esant visiems BK 284str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiams.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino V. S. kaltu pagal BK 145str. 1d. ir 284str. 1d., ir tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esant tokioms aplinkybėms naikinti teismo nuosprendį ir V. S. išteisinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Skiriant bausmę teismas nepažeidė bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41str., 54str., nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), tiek į kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba), ir pagrįstai paskyrė baudą. Paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 54str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Esant tokioms aplinkybėms naikinti nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.