- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-28
- Bylos Nr.
- 2-217/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. R., S. J.
- Atsakovas
- T. B., D. B., L. E.
- Trečiasis asmuo
- G. J., A. R.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. R. , S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovų A. R. , S. J. ieškinį atsakovams T. B. , D. B. , L. E. , tretiesiems asmenims G. J. , A. R. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. R. , S. J. 2008 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. B. , D. B. , L. E. , tretiesiems asmenims G. J. , A. R. , prašydami panaikinti tarp atsakovų sudarytos 2007 m. vasario 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria perleidžiamas žemės sklypas, esantis Vilniaus miesto savivaldybėje, Bajorų kaime, ir maksimalia hipoteka apsunkinamas butas, esantis Medeinos g. 9-58, Vilniuje, 2.1.1, 2.1.2, 3.5, 9.1 punktus CK 6.3, 6.66, 6.67, 6.68, 6.71, 6.233 straipsnių pagrindu bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį, grąžinti S. J. ir A. R. po 2 000 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad ieškovų nurodomos aplinkybės, pateikta su ieškiniu bei juo ginčijama tarp atsakovų sudaryta 2007 m. vasario 28 d. sutartis patvirtina, kad ši sutartis nėra pirkimo-pardavimo sutartis, o yra preliminarioji sutartis ir pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtos sutarties 2.2, 2.3 punktus iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovui sumokėta ar turėjo būti sumokėta 35 000 Lt. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatuota, kad iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę, arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį, ir tai yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai, kuria nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Teismas nurodė, kad pagal minėtą nutarimą preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu ir tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į minėto nutarimo išaiškinimus, konstatavo, kad ginčai dėl tokios sutarties nėra ginčai dėl konkretaus turto ar turtinės naudos, t. y. neturtiniai.
Teismas nurodė, kad apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma viršija 100 000 Lt, taigi bylos teismingumas apsprendžiamas ieškinio suma. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju apskaičiuoti ieškinio sumą CPK 85 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintais atvejais negalima, t. y. reikalavimo vertė negali būti išreikšta tam tikra pinigų suma. Teismas pažymėjo, kad patys ieškovai ieškinyje prieštaringai nurodo ieškinio sumą – nurodę, kad ji yra 30 000 Lt, vėliau teigia, jog ji yra 150 000 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ginčas nėra teismingas apygardos teismui (net ir tuo atveju, jei pagal šią sutartį 35 000 Lt potencialiam pardavėjui buvo sumokėti), byla nagrinėtina apylinkės teisme pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
Teismas taip pat pažymėjo, kad su ieškiniu nėra pateikta duomenų, kad A. R. yra sumokėjęs T. B. 68 000 Lt, nors ieškinys teikiamas kaip actio Pauliana, be to, nėra pateikta 2003 m. rugpjūčio 12 d. preliminarioji sutartis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai A. R. , S. J. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo nutartyje nurodyti faktai dėl ieškinio dalyko, pagrindo bei faktinių aplinkybių neatitinka tikrovės. Teismas nustatė, jog ieškovų aktio Pauliana ieškinys 150 000 Lt. sumai yra kreditoriaus reikalavimas. Ieškovai visiškai apibrėžė ieškinio kainą, ieškinio dalyką bei pagrindą. Teismas negali suformuoti ieškinio dalyko už ieškovus. Todėl teismo nutarties aprašomos dalies išvada, jog ieškovai ginčija visą sandorį, yra nepagrista ir prieštarauja teismo motyvuojamoje dalyje išsakytai priešingai nuomonei. Teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, jog ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui, tačiau 2007 m. vasario 28 d. sutarties E punkte šalys išreiškia aiškų siekį parduoti sklypą, kurio disponavimo teisės yra apribotos dėl teismuose pateiktų kreditorių reikalavimų, kurie ir yra ieškovai aktio Pauliana, nes teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones yra visiškai neveiksmingos, kadangi 2007 m. vasario 28 d. sutartis yra įregistruota viešajame registre ir daiktas tokiu būdu yra apsunkinamas, dėl ko nukenčia kreditorių interesai. Ieškovai neginčija 35 000 Lt. sumokėjimo T. B. pagal 2007 m. vasario 28 d. sutartį, todėl ieškinio kaina negali būti 35 000 Lt, kaip nurodyta teismo nutartyje. Atsisakymą priimti ieškinį teismas motyvavo ir tuo, jog 2007 m. vasario 28 d. sutarties objektas (daiktas) nėra prievolės objektas ir prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, tačiau ieškovai nemato dėl to prieštaravimo su actio Pauliano ieškinio samprata, nes actio Pauliana tai kreditorių interesų gynybos būdas tuo atveju, jei skolininkas sudaro sandorius siekdamas neįvykdyti savo prievoles kreditoriams. Teismas nutartyje neaptarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo klausimo, nors ieškovai pateikė dėl to atskirąjį prašymą. Teismo argumentai dėl nepateikimo į bylą su ieškiniu nutartyje nurodytų įrodymų nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija nepripažįsta atskirojo skundo argumentų pagrįstais dėl atskirajame skunde iš dalies neteisingo turinčių reikšmės klausimo sprendimui aplinkybių nurodymo ir netinkamo teisės normų aiškinimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui. CPK 27 straipsnis numato civilinių bylų, kurios yra teismingos apygardos teismams, sąrašą, o CPK 28 straipsnis numato tik Vilniaus apygardos teismui teismingų bylų sąrašą. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Į bylą su ieškiniu pateiktos 2007 m. vasario 28 d. sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo E punktas numato, kad pardavėjas siekia ir turi aiškų tikslą parduoti sklypą, t. y. perduoti jį pirkėjo nuosavybėn, bei šia sutartimi įsipareigoja sudaryti visas pirkėjui reikalingas sąlygas, kad pirkėjas galėtų įsigyti nuosavybės teise sklypą, o pirkėjas siekia ir turi aiškų tikslą nuosavybės teise įsigyti sklypą. Minėtos sutarties F punktas numato, kad šalys, atsižvelgdamos į sutartyje pateiktus šalių pareiškimus, įsipareigojimus ir garantijas, nuo šios sutarties pasirašymo dienos susitarė pradėti įgyvendinti sklypo pirkimo-pardavimo sutarties galutinio sudarymo tarp šalių procesą bei siekti kaip galima greičiau jį galutinai užbaigti. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja šioje sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įforminti šią sutartį pasirašydami notarinės formos sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – pagrindinė sutartis), kurioje bus numatyta, kad pardavėjas parduoda sklypą ir pasirašymo metu perduoda jį pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas perka sklypą ir priima jį nuosavybėn sumokėdamas nustatytą kainą. Sutarties 1.2 punkte pažymėta, kad šalys patvirtina, kad sudarydamos sutartį jos pradėjo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą ir pirkėjas atliko avansinius mokėjimus už sklypą. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos pirkėjas sumoka pardavėjui fiksuotos sklypo kainos dalies dalį, lygią 35 000 Lt. Ieškiniu ginčijami minėtos sutarties 2.1.1 punktas dėl fiksuotos sklypo kainos dalies, kuri bus sumokama pardavėjui, 2.1.2 punktas dėl kintamos sklypo kainos dalies, kuri bus sumokama tretiesiems asmenims, tenkinant pagrįstus trečiųjų asmenų reikalavimus pardavėjui, kaip tai numatyta sutarties 3 skyriuje, 3.5 punktas dėl pirkėjo įsipareigojimo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pilnai įvykdyti trečiųjų asmenų reikalavimą, nurodytą priedo Nr. 5 1.6 punkte, bei dėti pastangas panaikinti buto, esančio Medeinos g. 9-58, Vilniuje, areštą, ir 9.1 punktas dėl pardavėjo įsipareigojimo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai bus panaikintas buto, esančio Medeinos g. 9-58, Vilniuje, areštas, maksimaliąja hipoteka įkeisti minėtą butą. Minėtos sutarties priedo Nr. 5 1.6 punkte nurodyta, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimas, kuriuo ieškovės A. R. naudai iš pardavėjo ir pardavėjo sutuoktinės solidariai priteista 30 000 Lt skolos, po 670 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šiuo metu pradėtas priverstinis šio sprendimo vykdymas. Teisėjų kolegija pagal 2007 m. vasario 28 d. sutarties turinį bei sąlygas sprendžia, kad ši sutartis yra preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ginčijamos sutarties nuostatas bei į ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškiniu yra ginčijama preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį, tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Be to, preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad ieškovai ieškiniu ginčija preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, kurios objektas yra pagrindinė sutartis, tačiau ne turtinė vertybė, kurios vertė gali būti išreiškiama pinigine suma, dalį, sprendžia, kad ieškiniu pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovų A. R. , S. J. ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šią aplinkybę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovų ieškinys pagal jame suformuluotus reikalavimus nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui ir vadovaujantis CPK 27 straipsnio 2-9 punktais bei 28 straipsniu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškinys yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui, nepagrįstumo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies turinys paneigia atskirojo skundo argumentus, kad teismas nustatė, jog ieškovų actio Pauliana ieškinys 150 000 Lt sumai yra kreditoriaus reikalavimas, ir kad teismas padarė išvadą, jog ieškovai ginčija visą sandorį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 85 straipsnis reglamentuoja kokiais būdais gali būti nustatoma ieškinio suma esant turtiniams reikalavimams ir kad atskirajame skunde nėra nurodoma bei pagrindžiama kokiais būdais ieškovai nustato ieškinio sumą.
Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai dėl ieškovų pareikšto actio Pauliana nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad 2007 m. vasario 28 d. sutartis yra preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir kad ginčai dėl tokios sutarties yra neturtiniai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.