Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovui advokatui Juriui Petreikiui, atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos atstovėms Dalijai Irenai Einikienei ir Ingridai Zavistauskaitei,

2022 m. gruodžio 5 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) priteisti iš atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio netesybas ne dėl pareiškėjo kaltės atsakovei uždelsus 55 dienas (nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) išmokėti darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (uždelsta išmokėti suma 5683,87 Eur);

2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Pagėgių savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2022 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. T-55 „Dėl V. K. atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė nuo 2022 m. gegužės 6 d. atleisti, kaip praradus politinį pasitikėjimą, pareiškėją iš Administracijos direktoriaus pareigų. Sprendimu atsakovė taip pat buvo įpareigota išmokėti pareiškėjui iki atleidimo dienos priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pareiškėjo atleidimo dienai atsakovė turėjo prievolę jam išmokėti 5683,87 Eur, tačiau minėta suma pareiškėjui išmokėta tik 2022 m. liepos 1 d. t. y. Administracija ne dėl pareiškėjo kaltės uždelsė su juo atsiskaityti 55 dienas.

Akcentuoja, kad DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Tuo tarpu DK 147 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Pareiškėjo nuomone nagrinėjamu atveju yra visos minėtose DK normose įtvirtintos sąlygos – su pareiškėjų, ne dėl jo kaltės, Administracija uždelsė atsisakyti 55 dienas, todėl yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas skundą tenkinti ir pareiškėjo naudai iš atsakovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio netesybas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. ir jo atstovas advokatas Jurius Petreikis nurodė, kad palaiko skunde suformuluotos reikalavimus, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad paskutinę savo darbo dieną kreipėsi į Administracijos vyr. buhalterę su užklausimu ar bus suformuotas bankinis pavedimas išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau jam buvo atsakyta, kad vyr. buhalterė dar jo nepasirašė elektroniniu parašu, kadangi nėra lėšų. Neigia, kad pasibaigus 2022 m. gegužės 6 d. Tarybos posėdžiui nebebuvo darbo vietoje.

Atsakovė Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo atleidimo diena yra 2022 m. gegužės 6 d. ir Sprendimo 4 punktu jis buvo įpareigotas iki 2022 m. gegužės 6 d. darbo dienos pabaigos perduoti reikalus valstybės tarnautojui, pavestam Sprendimo 3 punktu, eiti Administracijos direktoriaus pareigas pagal priėmimo – perdavimo aktą, dalyvaujant Pagėgių savivaldybės merui. Atsakovė teigia, kad pareiškėjas neperdavė reikalų valstybės tarnautojui, pavestam eiti Administracijos direktoriaus pareigas. Po 2022 m. gegužės 6 d. įvykusio Tarybos posėdžio pareiškėjo nebebuvo darbo vietoje.

Pabrėžia, kad pareiškėjas, eidamas Administracijos direktoriaus pareigas, iki paskutinės savo darbo dienos privalėjo vadovautis Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T-191 „Dėl Pagėgių savivaldybės administracijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Pagėgių savivaldybės administracijos veiklos nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 24.4 papunktis teigia, kad mokėjimų pavedimus iš savivaldybės biudžeto sąskaitos, pasirašo Administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) bei Administracijos Finansų skyriaus vedėjas arba vyriausiasis specialistas. Akivaizdu, kad paskutinę pareiškėjo darbo dieną tik jis turėjo teisę pasirašyti mokėjimo pavedimus.

Paaiškino, kad Administracijos Centralizuotas buhalterinės apskaitos skyrius 2022 m. gegužės 6 d. suformavo mokėjimo pavedimą, jį pasirašius, jis automatiškai buvo nukreiptas Administracijos direktoriui, kuris privalėjo jį pasirašyti elektroniniu parašu, kad būtu pervestos lėšos į pareiškėjo sąskaitą, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių, pareiškėjas neįvykdė Sprendimo 2 punkto. Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog dėl paties pareiškėjo nepagrįsto neveikimo, jam nebuvo laiku išmokėtas priklausęs darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Pagėgių savivaldybės meras 2022 m. gegužės 16 d. potvarkiu nuo 2022 m. gegužės 17 d. įdarbino pareiškėją mero patarėju. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas mero patarėjo statusas yra valstybės tarnautojas, kuriam pareiginė alga mokama iš savivaldybės biudžeto. Taigi nuo 2022 m. gegužės 17 d. pareiškėjui, kaip mero patarėjui, buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau jis už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. reikalauja netesybų iš to paties Pagėgių savivaldybės biudžeto. Administracijos nuomone pareikėjo elgesys pažeidžia DK 24 straipsnyje nustatytus sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus.

Teismo posėdžio metu atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos atstovės Dalija Irena Einikienė ir Ingrida Zavistauskaitė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ingrida Zavistauskaitė taip pat paaiškino, kad valstybės tarnautoja, kuriai Sprendimu buvo pavesta laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas, neturėjo galimybės pasirašyti mokėjimo pavedimo, kadangi užtruko, kol valstybės įmonėje „Registrų centras“ buvo įregistruoti pokyčiai Administracijoje. Bankai nesutiko vykdyti pavedimus, kol valstybės įmonėje „Registrų centras“ nebus įregistruota, jog pasikeitė Administracijos direktorius. Taip pat Pagėgių savivaldybės meras, nesutikdamas su pareiškėjo atleidimu iš eitų pareigų, atsisakė perduoti Administracijos direktoriaus spaudą laikinai paskirtai eiti administracijos direktoriaus pareigas valstybės tarnautojai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti netesybas, jo teigimu atsiradusias dėl neteisėtų Pagėgių savivaldybės administracijos veiksmų.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Administracijos direktoriaus pareigas, t. y. buvo valstybės tarnautojas. Taryba 2022 m. gegužės 6 d. priėmė Sprendimą. Analizuojant Sprendimo turinį matyti, kad jo 1 punktu buvo nuspręsta nuo 2022 m. gegužės 6 d. atleisti pareiškėją, kaip praradusį politinį Tarybos narių pasitikėjimą. Sprendimo 2 punktu Administracija įpareigota pareiškėjui išmokėti iki atleidimo dienos priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis teigia, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis teigia, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Teismas pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymas atsiskaitymo su valstybės tarnautojais tvarkos nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios DK normos.

DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Taigi DK 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminus ir tvarką. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės taikomos ne tik darbo užmokesčio, bet ir visų kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimui. Pasibaigus darbo sutarčiai, visi darbuotojui priklausantys su darbo santykiais susiję mokėjimai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, t. y. paskutinę jo darbo dieną.

Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), aiškindamas DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatą, savo naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (žr.: LAT 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas).

Be to, minėta DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms:

1) darbo santykių pasibaigimas;

2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės.

Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (žr.: LAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atleisti valstybės tarnautojai, su kuriais nesant jų kaltės nebuvo atsiskaityta laikantys DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tvarkos, turi teisę į DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybas.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad Administracija privalėjo 2022 m. gegužės 6 d. pareiškėjui išmokėti darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau tai buvo padaryta tik 2022 m. liepos 1 d., t. y. praėjus 55 dienoms nuo paskutinės pareiškėjo darbo dienos. Tačiau atsakovė atsiliepime akcentuoja, kad minėta suma nebuvo laiku išmokėta dėl pareiškėjo neteisėto neveikimo, todėl jis neįgijo teisės į DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas.

Pažymėtina, kad Taryba Sprendimo 4 punktu įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. gegužės 6 d. darbo dienos pabaigos perduoti reikalus valstybės tarnautojui, pavestam eiti Administracijos direktoriaus pareigas pagal perdavimo – priėmimo aktą, dalyvaujant Pagėgių savivaldybės merui.

Nuostatų 24.4 papunktyje nustatyta, kad Administracijos direktorius be kita ko administruoja asignavimus, Tarybos skirtus Administracijai. Savivaldybės biudžeto lėšos laikomos Administracijos Finansų skyriaus vardu atidarytoje biudžeto sąskaitoje, kurią administruoja Administracijos direktorius. Mokėjimų pavedimus iš Savivaldybės biudžeto sąskaitos, pasirašo Administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) bei Finansų skyriaus vedėjas arba vyriausiasis specialistas, suderinęs su skyriaus vedėju.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pareiškėjas, kaip asmuo 2022 m. gegužės 6 d. ėjęs Administracijos direktorius pareigas, turėjo pareigą administruoti Pagėgių savivaldybės biudžeto asignavimus, tame tarpe ir pasirašyti mokėjimo pavedimus.

Teismui pateikta 2022 m. liepos 8 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad pareiškėjo atleidimo diena, atsakovė turi pareigą pareiškėjui išmokėti 5683,87 Eur už darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš Administracijos 2022 m. gegužės 6 d. skaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščio Nr. 2022.5 Nr. 12 turinio matyti, kad 2022 m. gegužės 6 d. buvo suformuotas mokėjimo pavedimas, kuriuo buvo siekiama į pareiškėjo banko sąskaitą pervesti 5683,87 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasirašė minėtą pavedimą.

Teismo posėdžio metu šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas, tačiau nurodė, kad to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, o būtent sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų, nebuvo banko sistemoje suformuotas mokėjimas, kurį jis galėtų patvirtinti savo parašu.

Atsakovė siekdama paneigti šias aplinkybes pateikė Pagėgių savivaldybės mokėjimo pavedimo kopiją, teigdama, kad 2022 m. gegužės 6 d. 15:04:30 buvo suformuotas mokėjimo pavedimas. Tačiau teismo vertinimu pateiktas dokumentas nepagrindžia aplinkybės, kad mokėjimo pavedimo atlikimui trūko tik pareiškėjo V. K. parašo autorizuojant banko sistemoje pavedimą. Pirmiausia, teikiamas dokumentas yra Pagėgių savivaldybės vidaus dokumentas ir iš jo nėra galimybės nustatyti ar mokėjimo pavedimas buvo suformuotas banko sistemoje ir jo atlikimas priklausė pareiškėjo, nepateikti ir duomenys ar sąskaitoje buvo pakankamas lėšų likutis atlikti banko pavedimą įvardijamu metu.

Būtina pažymėti ir tai, kad iškėlus abejonę dėl 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo pavedimo nepasirašymo aplinkybių, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokios objektyvios aplinkybės kliudė išmokėti darbo užmokestis bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas likusiu laikotarpiu po 2022 m. gegužės 6 d. kai pareiškėjas jau buvo atleistas iš užimamų pareigų ir negalėjo daryto jokios įtakos mokėjimo pavedimo atlikimui.

Pažymėtina, kad Sprendimo 3 punktu Taryba pavedė Administracijos valstybės tarnautoją D. A. laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas iki kol bus paskirtas nuolatinis Administracijos direktorius, todėl akivaizdu, jog Sprendimu buvo paskirtas asmuo, kuris turėjo teisę pasirašyti mokėjimo pavedimus. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5814-583/2022, kurioje ginčo dalyku buvo Sprendimo 3 punkto teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtoje byloje pareiškėjas prašė teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo 3 punkto galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas. Teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi laikinai sustabdė Sprendimo 3 punkto galiojimą iki sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. (5 darbo dienos) Administracijoje dirbo asmuo, kuris turėjo teisę pasirašyti mokėjimo pavedimus, tačiau tai nebuvo padaryta, nors DK 146 straipsnio 2 dalyje darbdaviams yra įtvirtinta imperatyvi pareiga atsiskaityti su darbuotojais paskutinę jų darbo dieną.

Teismo vertinimu posėdžio metu atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės, tame tarpe ir aplinkybė, kad meras atsisakė perduoti administracijos direktoriaus spaudą, sutrukdžiusios D. A. tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, neturi teisinės reikšmės, kadangi DK 147 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuoja, kad darbdaviai, ne dėl darbuotojo kaltės uždelsę atsiskaityti su darbuotojais, privalo jiems mokėti nustatyto dydžio netesybas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pasibaigus pareiškėjo paskutinei darbo dienai su juo nebuvo atsiskaityta dėl jo kaltės, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas įgijo teisę į netesybų priteisimą. Taip pat DK 147 straipsnio 2 dalies normos prasme aplinkybė, kad po atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų, pareiškėjas įsidarbino Pagėgių mero patarėju, neturi teisinės reikšmės.

Kaip jau paminėta, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybų dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Administracijos 2022 m. liepos 11 d. pažymoje apie vienos dienos vidutinį darbo užmokestį nurodoma, kad pareiškėjo pareiginė alga yra 3661,63 Eur. Atsakovė 55 dienas delsė pareiškėjui išmokėti 5683,87 Eur, t. y. uždelsta išmokėti suma viršija pareiškėjo pareiginio darbo užmokesčio dydį. Priteistinų netesybų suma turi būti apskaičiuojama proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui, t. y. pradelstoms 55 dienoms, nes uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis nei du mėnesiai. Tad netesybos mokėtinos už vieną mėnesį ir 25 dienas ir sudaro 6614,55 Eur ( apskaičiuota: 3661,63 (1 mėnesio darbo užmokestis) + 2952,92 Eur (3661,63 mėnesio darbo užmokestis dalinamas iš 31 tą mėnesį buvusios kalendorinės dienos ir padauginamas iš 25 uždelstų atsiskaityti dienų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas skunde prašo iš Administracijos priteisti jo patirtas bylinėjimo išlaidas – 700,00 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. spalio 24 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 2022/10-09 bei 2022 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. eI3-9629-583/2022. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 700,00 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas teismui pateiktas 2022 m. rugsėjo 9 d. (2022 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1729,9 Eur.

Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 4324,75 Eur (1729,9 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta Pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 700,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo V. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas ir jam iš atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą – 700,00 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti.

Pareiškėjui V. K. iš atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos priteisti 6614,55 Eur (šeši tūkstančiai šeši šimtai keturiolika eurų ir 26 centai) netesybų (neatskaičius mokesčių).

Pareiškėjui V. K. iš atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos priteisti 700,00 (septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.