- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- eI3-5814-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00893-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Pagėgių savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Pagėgių savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. rugsėjo 20 d. vaizdo konferencijos būdu viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pagėgių savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Pagėgių savivaldybės meras V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-55 „Dėl V. K. atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas) 3 punktą, kuriuo pavesta Pagėgių savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius ir jai skirtas 40 proc. priedas prie pareiginės algos.
Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimo 3 punktą grindė jo, kaip mero, kompetencijos, nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 29 straipsnio 3 dalyje, pažeidimu (siūlyti savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo kandidatūrą laikinai eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius). Pareiškėjas nurodė, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Tarybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, (toliau – ir Reglamentas) 21.5 punkte.
Teigia, kad vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu savivaldybės merui yra suteikta išimtinė teisė teikti tarybai savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą. Tol, kol savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai nepaskirti, savivaldybės taryba į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas gali paskirti tik mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario pasiūlytą valstybės tarnautoją. Akcentuoja, jog jis kaip Pagėgių savivaldybės meras, Tarybai nepateikė D. A. kandidatūros.
Taryba, pavesdama D. A., Administracijos valstybės tarnautojai, eiti Administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, nesant pareiškėjo siūlymo dėl šios kandidatūros, pažeidė VSĮ 29 straipsnio 3 dalį, taip pat VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas ta apimtimi, kiek juo pavesta Administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, ir jai skirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. B. atstovas advokatas J. P. nurodė, kad palaiko skundą ir jo reikalavimus, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Pagėgių savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas siekiant netrikdyti Administracijos, Pagėgių savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) pavaldžių įstaigų, įmonių ir organizacijų veiklos, nežlugdyti vykstančių Europos Sąjungos lėšomis kompensuojamų projektų įgyvendinimo.
Pabrėžia, kad Sprendimu nebuvo padaryta žala normaliai Savivaldybės veiklai, viešajam interesui. Pripažinus Sprendimo 3 punktą neteisėtu sutriks visa Savivaldybės ir jos įstaigų veikla – paslaugų, socialinės ir piniginės paramos teikimas gyventojams, Savivaldybės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, bus pažeistas viešas interesas. Akcentuoja, jog šiuo metu Administracija neturi nei direktorius, nei jo pavaduotojo, todėl ji iš esmės yra tapusi neveiksni.
Nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti Savivaldybės darbo paralyžiavimo. Pareiškėjas nepasiūlė kandidato į Administracijos direktoriaus vietą ir paliko Tarybos posėdžio salę, todėl Taryba priėmė sprendimą pavesti D. A. laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas, iki kol bus paskirtas naujas Administracijos direktorius. Laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjo skundas turėtu būti tenkintas ir Sprendimo 3 punktas panaikintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Pagėgių savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-55 „Dėl V. K. atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ 3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Taryba 2022 m. gegužės 6 d. vykusio VI-jo šaukimo tarybos 38-ajame posėdžio metu priėmė Sprendimą. Sprendimu buvo nuspręsta: 1) patvirtinti slapto balsavimo rezultatus ir atleisti, kaip praradus politinį Tarybos narių pasitikėjimą, V. K., Administracijos direktorių iš pareigų nuo 2022 m. gegužės 6 d.; 2) pavesti Administracijai išmokėti iki atleidimo dienos priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (50 darbo dienų); 3) pavesti D. A., Administracijos valstybės tarnautojai, eiti Administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius ir paskirti 40 proc. priedą prie jos pareiginės algos; 4) įpareigoti V. K. iki 2022 m. gegužės 6 d. darbo dienos pabaigos perduoti reikalus valstybės tarnautojui, pavestam eiti Administracijos direktoriaus pareigas pagal perdavimo – priėmimo aktą, dalyvaujant Savivaldybės merui; 5) įpareigoti laikinai einantį Administracijos direktoriaus pareigas D. A. teisės aktų nustatyta tvarka pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie 1 ir 3 punktuose nurodytus sprendimus; 6) sprendimą paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.
Pareiškėjas ginčija Sprendimo 3 punkto teisėtumą. Teigia, kad teisės aktuose yra nustatyta, jog Administracijos valstybės tarnautojas gali laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas tik mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu Tarybos paskirtas valstybės tarnautojas. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju meras nepateikė Tarybai D. A. kandidatūros, todėl atsakovė neturėjo teisės pavesti jai laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnyje įtvirtinta savivaldos teisė, laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams, kurią šių administracinių vienetų teritorinės bendruomenės įgyvendina per savo renkamas savivaldybių tarybas. Atskleisdamas konstitucinės savivaldos teisės turinį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (2007 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybių tarybų konstitucinė paskirtis: jos yra politinės atstovaujamosios administracinių vienetų teritorinių bendruomenių institucijos – savivaldos institucijos, per kurias įgyvendinama Konstitucijos laiduojama šių bendruomenių savivaldos teisė.
Tačiau laiduojama savivaldos ir suteikto tarybos nario mandato laisvė nėra absoliuti, savivaldybės tarybos nariai įgyvendindami laiduotą bendruomenių savarankiškumą formuojant savivaldybių vykdomųjų organų sudėtį yra saistomi teisinio reglamentavimo, numatyto VSĮ.
VSĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-04-08 iki 2022-07-12) 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų yra išskirtinė Tarybos kompetencija.
Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose (VSĮ 29 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad Savivaldybės meras neteikė Tarybai D. A. kandidatūros, todėl darytina išvada, kad Sprendimo 3 punktas yra priimtas pažeidžiant VSĮ 29 straipsnio 3 dalies bei Reglamento 21.5 papunkčio reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs apie viešojo administravimo institucijų pareigą paisyti suteiktų įgaliojimų apimties, bei pabrėžęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 727/2014, 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1523/2014).
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad Pagėgių savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-55 „Dėl V. K. atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ 3 punktas buvo priimtas pažeidžiant VSĮ 29 straipsnio 3 dalies bei Reglamento 21.5 papunkčio reikalavimus ir viršijant Tarybai priskirtos kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo V. B. skundas tenkintinas ir Sprendimo 3 punktas naikintinas.
Teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi nusprendė byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė Sprendimo 3 punkto, kuriuo pavesta Pagėgių savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius ir paskirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos, galiojimą.
ABTĮ 70 straipsnio 10 dalis numato, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas yra tenkintinas, 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė paliekama galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Tarybos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3600,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas patirtas bylinėjimo išlaidas grindžia 2022 m. liepos 8 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 2022/07-06, 2022 m. birželio 3 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 2022/06-05, 2022 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymais. Vertinant minėtus dokumentus nustatyta, kad Administracija advokatui J. P. sumokėjo: 1) už skundo parengimą ir pateikimą teismui – 2500,00 Eur; 2) už prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo parengimą ir pateikimą teismui – 550,00 Eur; 3) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui – 550,00 Eur.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad jog pareiškėjas yra Pagėgių savivaldybės meras. Pagal VSĮ 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Iš teismui pateiktų mokėjimo pavedimų nustatyta, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos savivaldybės vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos.
VSĮ 3 straipsnio 3 dalis numato, kad Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:
1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus;
2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
Taigi pagal cituojamas VSĮ nuostatas savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo, todėl iš jos atstovavimo išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas iš vis, be to bylinėjimosi išlaidos yra patirtos tos pačios savivaldybės vykdomosios institucijos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taipogi yra konstatavęs, kad nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3443-624/2020; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3150-789/2021).
VSĮ 20 straipsnio 2 dalis numato, kad meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Reglamento 234.2 papunktis nustato, kad meras priimdamas potvarkius ar vadovaudamasis Tarybos sprendimais atstovauja pats arba priimdamas potvarkius ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka išduodamas įgaliojimus, įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ir užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę pavesti kitam Savivaldybės valstybės tarnautojui atstovauti jo teisėtus interesus teisme.
Vertinant Pagėgių savivaldybės internetinėje svetainėje www.pagegiai.lt pateiktą informaciją nustatyta, jog Administracijoje yra įsteigtas Dokumentų valdymo ir teisės skyrius. Minėtame skyriuje iš viso dirba 11 darbuotojų. Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus nuostatų 9.28 punktas teigia, kad viena iš skyriaus funkcijų – ieškinių teismams, atsiliepimų į pareikštus ieškinius rengimas. Taip pat Dokumentų valdymo ir teisės skyrius atstovauja Savivaldybės Tarybos, Savivaldybės mero, Savivaldybės administracijos teises ir teisėtus interesus, ikiteisminėse ginčų institucijose, teisėsaugos institucijoje bei jų priimtų sprendimų vykdymo procese, gina jos teisėtus interesus (Nuostatų 9.29 punktas). Akivaizdu, kad Administracijoje yra įsteigtas skyrius, kurio viena iš funkcijų yra be kita ko ir mero teisėtų interesų atstovavimas teisme, skundų teismams rengimas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepakako Administracijos vidinių resursų ir buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr.: 2022 m. rugsėjo 28 d. LVAT nutartį priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3381-415/2022) nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui) naudotis advokatų paslaugomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti ir panaikinti atsakovės Pagėgių savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-55 „Dėl V. K. atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ 3 punktą.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.