- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-76-265/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- O. C.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. C. ieškinį atsakovui M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės dukters G. S., gim. X, gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. S., gim. X, išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-04-01 iki vaiko pilnametystės, 1 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad susituokę su atsakovu nebuvo, tačiau ilgą laiką gyveno kartu. 2003-12-07 šalims gimė duktė G. S.. Nuo 2013 m. sausio mėnesio su atsakovu kartu nebegyvena, su ieškove liko gyventi šalių nepilnametė duktė Greta. Pažymėjo, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, jau vienerius metus niekur nedirba, nesirūpina savo materialinės padėties gerinimu ir išlaikymo vaikui teikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė G. S. gyvenamąją vietą su motina ieškove O. C. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo M. S. nepilnametės dukters G. S. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat paskyrė ieškovę O. C. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters G. S. išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 643 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters G. S., gim. X, ugdymui ir vystymuisi tėvas pagal savo turtinę padėtį turi skirti po 450 Lt per mėnesį. Šią sumą teismas nustatė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo jauno amžiaus asmuo, neturėdamas kitų išlaikytinių, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų aktyvesnių priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiai dukteriai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dalies dėl 500 Lt išlaikymo priteisimo nurodė, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra tik orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį, kuriuo besąlygiškai vadovautis negalima.
Atsiliepimas
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas išlaikymas, nesutiko, prašė išlaikymo dydį sumažinti iki 250 Lt. Taip pat apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad jis neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje. Pasak apelianto, jis deda visas pastangas, kad susirasti darbą, tačiau vis nepavyksta. Apeliantas nurodo, jog turto ir santaupų neturi, priešingai, turi daug skolų. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis daug geresnė. Dėl to, remiantis proporcingumo principu, iš jos turėtų būti priteistas didesnis išlaikymo dydis vaikui, o jis, šiuo metu gyvendamas pas motiną, turi pasirūpinti ja ir teikti paramą.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog atsakovas nesiėmė maksimalių pastangų, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta reikšminga sprendžiat klausimą dėl išlaikymo dydžio. Pasak ieškovės, nebuvo teisinio pagrindo netenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkinęs ieškinį priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais, bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį ir faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos išvada dėl iš apelianto priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad asmuo, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pagrįstų motyvų, kokių pastangų ėmėsi, jog rastų darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pareiga išlaikyti vaiką turi jį skatinti ieškotis darbo, o ne apeliuoti į mažesnį išlaikymo teikimą nepilnamečiui vaikui.
Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis, gyvendamas pas motiną, turi pasirūpinti ir ja bei jai teikti paramą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką šiuo atveju yra prioritetinė ir įtvirtinta įstatymo. Dėl to jos nevykdymas negali būti pateisinamas kitomis aplinkybėmis, kaip pareiga išlaikyti savo motiną, byloje nesant įrodymų, jog ji būtų nedarbinga ir jai reikėtų materialinės paramos. Tuo tarpu išlaidos būsto išlaikymui priskirtinos prie savęs išlaikymo. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt. Šis dydis preziumuojamas konstatuojant, jog mažesnio nustatymas neužtikrina vaiko poreikių. Šiuo atveju priteisus iš atsakovo 450 Lt per mėnesį ieškovei tenka 550 Lt. Esant šiai faktinei situacijai paneigiamas apelianto argumentas, jog jis, neturėdamas pajamų, turi prisidėti tiek pat prie dukters išlaikymo.
Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius. Dėl to jų mažinti ar iš viso nepriteisti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.