- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- M1-162-999/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00844-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Valdas Raudonis
- Kategorijos
- 1.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2008-10-19 bausmę atlikęs;
2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams. 2014-06-18 bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Jis, 2020 m. sausio 5 d., apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiuose laukuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą, V. T. priklausantį turtą, tai yra kumščiu suduodamas išdaužė automobilio M. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą, stikliniu buteliu suduodamas apgadino automobilio stogą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. T. 200 eurų turtinę žalą. Po ko, tyčia kumščiu sudavė tėvui V. T. vieną kartą į galvą, vieną kartą į kairįjį petį, vieną kartą į nugarą, o V. T. nugriuvus ant žemės, laikydamas už pastarojo drabužių, jį smaugė, taip sumušė V. T., sukeldamas nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą.
Asmuo, kaltinamas baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymu V. T. teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir apklaustas nebuvo atsižvelgiant į teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad dėl V. T. nustatyto schizoafektinio sutrikimo, manijos tipo, pastarasis negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti paties V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, jog pareikštą įtarimą suprato, savo kaltę dėl 2020 m. sausio 5 d. tėvo V. T. sumušimo, pastarajam sukelto fizinio skausmo, pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog 2020 m. sausio 5 d., vienas pats išgėrė pusę 0,7 litro talpos butelio degtinės, dėl ko stipriai apgirto. Prisimena, jog tik išgėręs degtinės skambino tėčiui V. T., kuris yra ūkininkas ir pasisiūlė važiuoti pas tėtį padėti ūkio darbuose. Kai pas jį atvažiavo tėtis su automobiliu „M. P.“, jis, pasiėmęs butelį su likusia degtine, su tėčiu išvažiavo. Važiuojant jie žodžiu dėl kažko pykosi. Jis liepė sustoti, bandė užgesinti automobilio variklį ir jam pavyko. Tuo metu jie buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiuose laukuose. Sustojus automobiliui, jis, būdamas įpykęs, rankos kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklą ir jį sudaužė. Nepamena, ar išlipęs iš automobilio, buteliu trenkė į automobilio stogą ir jį apgadino. Kaip per miglą pamena, jog tampėsi su tėčiu už drabužių. Ar paskui tėčiui V. T. kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, vieną kartą į kairįjį petį, vieną kartą į nugarą, jis dėl girtumo nebeprisimena. Taip pat nebeprisimena, kad jie būtų abu nugriuvę ant žemės ir jis laikydamas tėtį V. už drabužių, būtų jį smaugęs. Tačiau jeigu tėtis pasakė, kad jis tėčiui sudavė ir laikydamas už drabužių jį smaugė, tai taip ir buvo. Jis su tuo sutinka. Todėl pripažįsta, jog jis tėčiui V. T. kumščiu galėjo suduoti vieną kartą į galvą, vieną kartą į kairįjį petį, vieną kartą į nugarą bei nugriuvus ant žemės, laikydamas tėtį už drabužių, smaugė. Gailisi dėl to, kas įvyko ir tėčio kuo greičiau atsiprašys (b. l. 53-55).
Nukentėjusysis V. T. parodė, jog V. T. yra jo sūnus. Galėjo būti 2020 m. sausio 5 d. Jis buvo savo namuose ir jam kelis kartus skambino sūnus V. T., kuris kvietė pas jį atvažiuoti. Sūnus norėjo kartu su juo važiuoti į mišką malkų ruošti, norėjo jam padėti. Jis sutiko ir su automobiliu važiavo į sūnaus namus jo parsivežti. Lauke jį pasitiko sūnus V., kuris buvo neblaivus ir kvietė užeiti į namo vidų. Tačiau jis į namo vidų nėjo ir per pradarytą automobilio langą pasakė, kad sėstų į automobilį ir važiuotų. Sūnus priėjo ir tada jis pamatė, kad sūnus rankose turi butelį su nugerta degtine, o dar kitas butelis buvo pilnas degtinės, kurį vežėsi mašinoje. V. T. sėdo į mašiną ir jam pasakė, kad jis niekur nevažiuos, nieko nereikės dirbti, nes anksčiau ar vėliau vis tiek reikės mirti. Jis išsigando, kūnas sustingo, nes suprato, kad sūnui galvoje viskas maišosi. Užsivedė mašinos variklį ir pradėjo važiuoti, tačiau sūnus čiupo už vairo sukti, o jis neleido. Sūnus griebė už rankų, laužė ranką ir nulenkė raktelį, todėl mašina užgeso. Jis išlipo iš automobilio ir sūnus išlipo. Sūnus jį stipriai nusitvėrė, nebepaleido, sakė, kad niekur nepabėgs. Pradėjo jį tampyti, o jis bandė pabėgti, išsprūsti, tačiau jo nepaleido. Sūnus sudavė kumščiu apie tris kartus į koją, nugarą. Po ko vėl nutvėrė, su viena ranka laikė, o su kita sudavė smūgius. Paskui vos nuo sūnaus nepabėgo, todėl pastarasis čiupo jį su dviem rankomis. Tuo metu buvo šiek tiek sniego, todėl sūnus V. slydo ir virto, o jis užvirto ant viršaus ir nepajuto kaip nutraukė nuo jo striukę. Kol laikė užtempęs drabužiais, jam trūko oro. Abu nuvirto ir sūnaus rankose liko jo striukė. Jis greitai pašoko ir bėgo. Sūnus laukė prie mašinos, o jis pabėgo prie miškelio ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai jis užgesino mašiną ir iššoko į lauką iš mašinos, sūnus nutvėrė jį, davė su buteliu degtinės į mašinos kampą ir ją įlenkė. Į stiklą nekliuvo, tačiau butelis su degtine sudužo. Dar prieš išvažiuojant mašinos viduje sėdėdamas jis trenkė su kumščiu į mašinos langą. Sūnus kumščiu išdaužė automobilio priekinį lango stiklą ir buteliu apgadino automobilio stogą. Jam padarė apie 200 eurų žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Šiuo metu sūnus darbuojasi ūkyje. Jis sūnui atidavė traktorių, padargus. Sūnus augina gyvulius, daržoves. Jis su sūnumi kartu negyvena, nes jis gyvena su sugyventine daug metų. Sūnus turi sveikatos problemų su psichika. Anksčiau daug kartų vis gulėdavo ir gulėdavo ligoninėse po mėnesį, po du ar tris mėnesius. Patys jį išveždavo į ligoninę, nes sūnus namuose nevartodavo vaistų. Šilalės gydytojas A. jį gydydavo ir reikėdavo sūnui pas jį lankytis. Kol sūnus vartodavo vaistus, jam būdavo gerai su sveikata, o jeigu nebevartoja vaistų, tada pasidaro negerai. Dabar iš po to įvykio sūnus darbuojasi savo ūkyje, atrodo, kad viskas yra gerai. Mano, kad gydymas ligoninėje sūnui labiau pakenktų, nes dabar nebegirtauja, vartoja vaistus, žino, kokios bus pasekmės. Jeigu vaistų nebevartotų, tai ta liga sūnui tuoj paūmėtų, nes be vaistų negali būti. Sūnus pastoviai važiuoja pas gydytoją A., išsirašo vaistus, o gydytojas yra griežtas, todėl sūnus gydytojo klauso, jaučia baimę. Sūnaus sugyventinė išeina į darbą, o sūnus darbuojasi savo ūkyje. Po minėto įvykio sūnus daugiau nieko nepadarė, dabar yra normalus. V. jo atsiprašė policijoje atsiklaupęs, rankas bučiavo ir jis sūnui atleido.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, laukuose rastas automobilis „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis raudonos spalvos, stovi ant lauko keliuko. Ant automobilio priekinio stiklo dešinės pusės matosi įtrūkimai. Toliau prie automobilio kairės pusės ant žemės matosi degtinės butelio šukės su užrašu „L. A.“. Virš automobilio kairės pusės galinio lango ant stogo, matosi įlinkimas. Ant automobilio ir prie automobilio ant žemės matosi skaidraus butelio šukės (b. l. )
Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog tvirtina byloje pateiktą ekspertizės aktą. Proceso dalyviams neprieštaraujant, byla išnagrinėta teismo psichiatrei ekspertei L. Š. nedalyvaujant, pagarsinant į bylą pateiktą ekspertizės aktą.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-16/2020 konstatuota, kad V. T., jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tai yra 2020 m. sausio 5 d. dėl jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo - šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo-paūmėjimo būsenoje, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei negalėjo savo veiksmų valdyti. Šiuo metu V. T. nustatytas schizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, dėl ko jis šiuo metu negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Su V. T. šiuo metu negalima atlikti tyrimo veiksmų. V. T., šiuo metu, rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę-stacionarinį stebėjimą ir gydymą, bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje ( b. l. 124-130).
Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. T. 2020 m. sausio 5 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ir išdaužė automobilio „M. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą bei stikliniu buteliu suduodamas apgadino automobilio stogą, tuo savo veiksmais sugadino V. T. priklausantį nedidelį 200 Eur vertės svetimą turtą. Be to, tuo pačiu metu tyčia kumščiu sudavė tėvui V. T. vieną kartą į galvą, vieną kartą į kairįjį petį, vieną kartą į nugarą, o V. T. nugriuvus ant žemės, laikydamas už pastarojo drabužių, jį smaugė ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. V. T. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos teisingai.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. T. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir šiuo metu serga schizoafektiniu sutrikimu, manijos tipo ir negalėjo savo veiksmų valdyti. V. T. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą, bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje.
Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, nukentėjusiojo parodymus, ištyrus baudžiamosios bylos medžiagą, daroma išvada, kad V. T. darydamas nusikalstamas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. V. T. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama jam skirti priverstinį gydymą – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio PL) bendro stebėjimo sąlygomis.
Asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas V. T. gynėjas advokatas Valdas Raudonis prašė V. T. neskirti gydymo stacionarioje įstaigoje, atsižvelgiant į visas teisiamojo posėdžio metu nustatytas bylos aplinkybes. Mano, kad V. T. būtų galima skirti ambulatorinį stebėjimą. Nukentėjusysis V. T., kuris yra ir asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas šeimos narys – tėvas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gydymas ligoninėje sūnui labiau pakenktų nei padėtų, nes sūnus V. T. dabar nebegirtauja, vartoja vaistus, pastoviai važiuoja pas Šilalės gydytoją psichiatrą R. A., išsirašo vaistus. Gydytojas yra griežtas, todėl sūnus V. T. gydytojo klauso, jaučia baimę. Supranta, kad V. T. turi sveikatos problemų su psichika. Tačiau dabar sūnus darbuojasi savo ūkyje, kur jis gyvena su sugyventine, dirba su traktoriumi, augina gyvulius, daržoves. Po minėto įvykio sūnus V. T. daugiau nieko nepadarė, dabar yra normalus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs V. T. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos eksperto pateiktą ekspertizės aktą, daro išvadą, jog V. T. reikalingas priverstinis gydymas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte nurodoma priverčiamosios medicinos priemonės rūšis yra rekomendacinio posėdžio, nukentėjusysis V. T. paaiškino, kad V. T. pastoviai važiuoja pas Šilalės gydytoją psichiatrą R. A., išsirašo vaistus, juos vartoja ir vaistai jam padeda, todėl teismas mano, kad prašoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje V. T. yra per griežta ir vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. T. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. T. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. T. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.