Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Maniušytei, atsakovei J. B., jos atstovui Kęstučiui Galvičiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1481-839/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. B. ir G. N., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, atsakovę, trečiąjį asmenį, vaiko nuomonę, darytina išvada, kad atsakovas G. N. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, nerodo noro ir nededa jokių pastangų, kad pats augintų savo vaiką, nebepalaiko jokio ryšio su vaiku ir nėra duomenų, jog situacija gali keistis.

Pateiktais duomenimis nuo laikinosios globos vaikui nustatymo momento praėjus daugiau kaip metams laiko, atsakovas G. N. iš esmės pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė, nepriėmė specialistų siūlomos pagalbos, nesistengė pakeisti savo elgesio, atstatyti ryšio su vaiku. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovas neužtikrina ir negali užtikrinti sūnui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Išklausius vaiko nuomonę, galima teigti, jog vaikas apie tėtį iš esmės neturi ką pasakyti. Vaikas nurodė, jog su tėčiu norėtų bendrauti ir pas jį svečiuotis, tačiau jo teigimu to nenori tėtis. Taigi, tokiu savo neveikimu bei abejingumu atsakovas daro žalą sūnaus fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovas G. N. visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti, nepriima jam teikiamos socialinės pagalbos, taip pat ir pats nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, esminių teigiamų pokyčių jo elgesyje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes netinkamas jo elgesys vaiko atžvilgiu, bylos duomenimis, tęsiasi kelis metus (LR CK 3.180 str. 1-2 dalys). Taigi esant tokiems duomenims vertintina, kad ieškinys, kiek tai susiję su reikalavimu neterminuotai riboti atsakovo G. N. tėvystės teises, laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, galima konstatuoti, kad atsakovė nesišalina nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, nors ir nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti, nepriima visos jai teikiamos socialinės pagalbos, taip pat ir pati nerodo didesnių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog ateityje tokia situacija negali pasikeisti. Atsakovė nori susirasti darbą, padengti susidariusius kreditorinius įsipareigojimu, šiuo metu, kaip ji pati nurodė, gyvena su sugyventiniu, kuris nėra linkęs vartoti alkoholį. Taigi minėtos aplinkybės neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju situacija ateityje negali pasikeisti, nes pati atsakovė iš esmės supranta savo elgesio ydingumą, tačiau sutiktina, kad būtinas tam tikras laikas, kuris parodytų atsakovės požiūrio pasikeitimą, pastangų nuolatinumą ir pasiektų rezultatų stabilumą, todėl nustatytinas laikinas motinos valdžios ribojimas (LR CK 3.180 str. 1-2 dalys).

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovei tenka pareiga realiai keisti teisių apribojimo pagrindu buvusias aplinkybes (alkoholio vartojimas, rūkymas, gyvenamosios vietos aplinkos pagerinimas, įsidarbinimas, pastovaus išlaikymo teikimas, nuolatinio ryšio, rūpinimosi ir bendravimo su vaiku išlaikymas ir stiprinimas bei kt. aplinkybės), kad nebūtų pagrindo vaiko teisių priežiūros institucijai po įstatymu nustatyto 6 mėn. termino kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 str. 5 d.).

Atsakovams apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl apribojimo panaikinimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-11 įsakymu Nr. AĮ-895 ,,Dėl laikinosios globos nustatymo“ likusiam be tėvų globos G. N. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. ir vaiko globėju paskirta močiutė J. B..

Bylos duomenimis pas globėją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, geros buitinės gyvenimo sąlygos, jis tinkamai prižiūrėtas, tinkamai rūpinamasi jo sveikata ir ugdymu, yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Bylos duomenimis faktiškai su globėja vaikas gyvena kelerius metus.

Tai, kad vaikas gerai ir saugiai jaučiasi pas globėją ir nori ten gyventi, jo poreikiai tenkinami, patvirtina 2019-09-13 vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuoti duomenys bei bylos nagrinėjimo metu išsakyta vaiko nuomonė. Vaikui jo buvimo vieta pas močiutę J. B. įprasta, todėl G. N. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma pas J. B. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovas negali būti atleistas nuo įstatymu jam nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis gali būti keičiami (LR CK 3.201 str.).

Atsakovų vaiką gyvenamuoju būstu aprūpina globėja, taigi sutiktina, kad labiausiai vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovai savo vardu registruoto turto neturi. Atsakovas G. N. dirbantis kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, 2018, 2019 metais gautos pajamos vidutiniškai tuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Apie šiuo metu gaunamas pajamas iš savo darbinės veiklos atsakovas G. N. nepateikė, taigi nėra pagrindo manyti, jog jo turtinė padėtis pilnai atskleista. Atsakovė J. B. šiuo metu nedirbanti, jos teigimu ji darbo ieško, turima profesija siuvėja bei virėja. Atsakovė nurodė turinti kreditorinių įsipareigojimų, tačiau jie nėra susiję su vaiko poreikių tenkinimu. Duomenų, kad atsakovai turėtų ribotą darbingumą nėra pateikta. Taigi, bylos duomenimis atsakovai darbingi, pakankamai jauno amžiaus, todėl gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas. Duomenų, jog yra objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovai negali teikti vaikui išlaikymo, nėra pateikta. Esant tokiems duomenims, teismo nuomone, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, amžių, darbingumą, iš jų priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. N. dirbantis, taigi gauna pajamas, todėl iš jo priteistinas išlaikymas vaikui po 140 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis. Kadangi atsakovė J. B. šiuo metu nedirbanti, pastovių pajamų laikinai negauna, tačiau bylos duomenimis ji kartais prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo geranoriškai, todėl iš jos priteistinas išlaikymas vaikui po 100 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis. Išlaikymas iš atsakovų priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko laikinoji globėja. Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis globėjas disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2020-02-25 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš atsakovės J. B. į valstybės biudžetą patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-07-10 sprendimu Nr. (8.4.)TP-2-20-T-1668-7324 yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (LR CPK 96, 99 str.). Atsakovas G. N. nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, todėl proporcingai jo atžvilgiu patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai iš jo priteistina 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (140 EUR x 75 proc.) ir 38 EUR žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą ir jam tenkanti 9,66 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus G. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus G. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo su laikina globėja (rūpintoja) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. N., gim. (duomenys neskelbtini) po 140 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko G. N., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 122,66 EUR žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo G. N., gim. (duomenys neskelbtini) , iškėlimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.