- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-897-513/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Euro pulsas“
- Ieškovas
- S. R., R. R.
Teisėja Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00166-2014-2
2015 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Euro pulsas“ apeliacinį skundą dėl 2015-02-13 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. R. ir R. R. ieškinį atsakovei UAB „Euro pulsas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 3 834,78 Eur (13 240,73 Lt) žalos atlyginimo. Nurodė, jog atsakovė savo veiksmais padarė žalą jų nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sunaikino žolės dangą, išvažinėjo didžiules provėžas, kurios prisipildė vandens. Dėl žemės sklypų suniokojimo ieškovai nebegalėjo naudotis šiais sklypais. Paaiškino, jog žalą atsakovė padarė vykdydama medienos išvežimo darbus, kuriuos baigusi nesutvarkė darbų teritorijos. Rėmėsi UAB „Kavesta“ sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, įrodinėdama ginčo žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai neįrodė padarytos žalos fakto ir dydžio, reikalaudami žalos dėl išvažinėtų kelių miško sklypuose atlyginimo, lokalinėje sąmatoje nurodė išvažinėtos pievos atkūrimo išlaidas, todėl neaišku, kokia kiekvienam sklypų padaryta žala, koks kiekvieno suniokoto sklypo plotas. Paaiškino, jog atsakovė 2013 m. vasarą vykdė bendrovei priklausančio miško kirtimo, išvežimo darbus, šiems darbams turėjo 2013-05-14 leidimą Nr. 080549, medienos išvežimas buvo vykdomas per kitų asmenų žemės sklypą, išvežimo tvarką ir vietą buvo suderinusi su miškų kontrolės vyriausiuoju specialistu. Ieškovų sklypai yra pelkėtoje teritorijoje, nuolat drėgnuoju laikotarpiu užsemiami vandeniu, o kvartalų technologinės priešgaisrinės linijos buvo išvažinėtos giliomis provėžomis ir tai užfiksuota nuotraukose. Mano, kad ieškovams žala buvo padaryta kitų asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-02-13 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės 3 834,57 Eur žalos atlyginimo, 115,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams bei 24,07 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovams privačios nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 0,2700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei S. R., o 1,9300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui R. R. (t. 1, b. l. 8–9, 10, 14–15, 16). Ieškovai pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti išvažinėti žemės sklypai (t. 1, b. l. 18–21, 24). 2013-05-14 Aplinkos ministerija išdavė leidimą atsakovei kirsti mišką žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybinės miškų tarnybos raštas patvirtina, jog per 2013 metus (duomenys neskelbtini), leidimas kirsti medžius buvo duotas tik atsakovei (t. 1, b. l. 95, 96). Iš lokalinių sąmatų, sudarytų UAB „Kavesta“, nustatė, jog pievos, priklausančios ieškovei, atkūrimo darbų vertė sudaro 4 274 Lt, o pievos, priklausančios ieškovui, – 8 966,74 Lt (t. 1, b. l. 135, 136). Atsakovė pateikė UAB „Lanksmas“ sudarytą lokalinę sąmatą, patvirtinančią, kad ginčo pievų atkūrimo darbų vertė 1 603,35 Lt (t. 1, b. l. 88). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tai, jog atsakovė vykdė miško kirtimo ir medienos išvežimo darbus bei sandėliavo medieną ieškovės sklype ir per ieškovo sklypą medieną vežė be ieškovų sutikimo, padarė išvadą, jog atsakovė yra kalta dėl žalos ieškovų sklypuose padarymo. Įvertinęs liudytojų J. P., R. B., K. Š., R. T. parodymus sprendė, jog jie patvirtina ginčo žalos pobūdį, jog atsakovė vežė medieną per ieškovų žemę, dar pagilino provėžas ir padarė jų dar daugiau. Konstatavo, kad ieškovams atsakovė padarė 3 834,78 Eur (13 240,73 Lt) žalą, kurios dydį įrodo UAB „Kavesta“ lokalinės sąmatos. Argumentavo, jog teismas šiomis sąmatomis vadovaujasi, kadangi tik atlikus jose nurodytus darbus, užpylus gruntu sugadintą plotą, mechanizuotai užpylus provėžas ir duobes, perstumiant, palaistant ir sutankinant gruntą, tinkamai išdirbus žemę ir pasėjus žolę, būtų pasiekta iki sugadinimo buvusi žemės sklypų padėtis. Teismas manė, kad ieškovai pagrįstai ir objektyviai apskaičiavo suniokotų sklypų plotą ir provėžų gylį, nes ir atsakovė su tuo sutiko, atsakovės pateiktoje UAB „Lanksmas“ sąmatoje yra nurodyti tie patys duomenys. Teismas nesivadovavo UAB „Lanksmas“ lokaline sąmata, nes joje nėra nurodyti papildomi grunto užpylimo darbai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktos ginčo sklypų nuotraukos patvirtina, jog esant labai gilioms provėžoms ir duobėms, be žemės grunto papildomo užpylimo nebūtų atkurta buvusi padėtis. Motyvavo, jog žalą padariusi šalis turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str.), todėl atsakovė, sugadinusi ieškovų žemės sklypus, privalo atlyginti padarytą 3 834,78 Eur žalą (CK 6.246–6.249 str.). Vadovavosi CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims ir valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įstatymų nuostatoms, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas (CPK 263 str. l d., 330 str.). Sprendimą teismas grindė prielaidomis (CPK 270 str. 4 d.). Mano, kad ieškovai nepagrindė ieškinio reikalavimų, byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta ginčo dydžio turtinė žala, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Nors teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir pasiūlė ieškovams patikslinti ieškinį, tačiau ieškovai pagal įstatymų reikalavimus ieškinio nepatikslino. Ieškovams netinkamai suformulavus ieškinio pagrindą bei dalyką buvo pažeistas lygiateisiškumo, rungimosi principas. Ieškovai neįvardijo nei kiekvienam iš jų padarytos žalos dydžio, nei kiekvieno iš jų asmeninės nuosavybės teise valdomam sklypui padarytos žalos dydžio, žalos kiekviename iš ginčo sklypų padarymo aplinkybių, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, t. y. nesuformulavo ieškinio pagrindo ir dalyko, o teismas priimdamas sprendimą neišsprendė kiekvieno iš ieškovų atskirų reikalavimų. Motyvuoja deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis ir teigia, jog deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu, todėl žala yra būtinas šios atsakomybės pagrindas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Šiuo atveju neaiškus ieškovų nurodytos žalos faktas ir jos dydis. Ieškovai nurodė, kad žala padaryta išvažinėjant du jiems priklausančius žemės sklypus. Bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami skirtingi duomenys apie padarytą žalą. Buvo nurodoma, kad padarytos provėžos sklypuose nuo 36 cm iki 70 cm, 93 cm (ieškovų pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo), 70–80 cm (R. R., liudytojo K. Š. parodymai teisme), l–l,10 m (liudytojo J. P. parodymai). Pažymi, kad J. P. parodymai dėl matytų provėžų gylio, kiekių iš esmės skiriasi nuo kitų liudytojų duotų parodymų, todėl mano, kad jis davė neteisingus parodymus. Atsakovės atstovas E. S. bei liudytojas R. T. parodė, kad prieš UAB „Euro pulsas“ pradedant miško kirtimo darbus, žemės sklype, priklausančiame ieškovui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo išvažinėtos gilios iki 50 cm provėžos, jos prieš pradedant darbus buvo nufotografuotos ir nuotraukos pateiktos teismui. Šių aplinkybių neneigė ieškovai, jas kaip įrodytas pripažino ir teismas. Taigi byloje nustatyta, kad minėtame sklype žala buvo padaryta ir trečiųjų, ne ginčo, šalių, todėl atsakovė negali atsakyti už kitų asmenų padarytą žalą (CK 6.263 str. 2 d.). Kokiomis metodikomis vadovaujantis buvo nustatytas išvažinėtos pievos plotas, pažeidimo mastas ir būtini atkūrimo darbai, byloje nenustatyta. Nenustatytas žolinės augmenijos atkūrimo koeficientas, žolinės augmenijos bazinis tarifas, žolinės augmenijos. Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Lanksmas“ lokalinę sąmatą, specialisto G. G. parodymus, nežinia kuo remdamasis spręsdamas, jog nepakanka UAB „Lanksmas“ lokalinėje sąmatoje nurodytų būtinų atlikti sklypų atkūrimo darbų. UAB „Kavesta“ nurodė daug didesnį būtinų atlikti darbų, užpilant, prastumiant gruntą, kiekį nei UAB „Lanksmas“ ir, skirtingai, nei nurodė ieškovai ir konstatavo teismas sprendime, UAB „Kavesta“ sąmatoje nenurodytas būtinų užvežti žemių kiekis, joje nėra nurodyti jokie papildomi grunto užpylimo darbai. Atliktinų darbų kiekių skirtumas abiejose minėtose sąmatose sąlygotas skirtingų darbų kiekio, būdo apskaičiavimų. Ieškovas R. R. padarytos žalos kiekį apskaičiavo savo nuožiūra, nesant jo apskaičiavimus patvirtinančių aplinkybių, todėl jis nepagrindė žalos dydžio. Teismas, esant prieštaringiems duomenims, netinkamai įvertino bylos įrodymus, pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Mano, kad nesant duomenų apie realiai turėtas ieškovų išlaidas, teismas neturėjo pagrindo priteisti sąmatose apskaičiuotos PVM mokesčio sumos, nes neaišku, kad darbus atliks asmenys, įregistruoti PVM mokėtojais. Atsakovė sutiko nuostolius atlyginti natūra, sugrąžindama išvažinėtus, taip pat ir trečiųjų asmenų, žemės sklypus į pirmykštę padėtį, tai siūlė ieškovams bylos nagrinėjimo metu. Toks žalos atlyginimo būdas pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą bei numatytus atlikti darbus, jų kiekius bei tam reikalingas išlaidas, nurodytas UAB „Lanksmas“ lokalinėje sąmatoje, yra realus ir teismas turėjo nagrinėti šį klausimą. Atkūrimo kaštai, nurodyti atsakovės, yra realūs ir užtikrinantys sugadinto objekto sugrąžinimą į buvusią padėtį, o priteista suma ne tik neprotingai didelė ir nepagrįsta, bet ir sudaro sąlygas ieškovams nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovai be jokių motyvų nesutiko, kad žala būtų atlyginta natūra, reikalavo tik piniginės kompensacijos, o teismas nenagrinėjo tokio žalos atlyginimo būdo, nors toks būdas turėjo būti svarstomas pirmiausia (CK 6.281 str. l d.).
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pažymi, kad atsakovei siūlė sudaryti taikos sutartį, sutiko, kad atsakovė sutvarkytų išvažinėtus sklypus, tačiau atsakovė nesutiko ginčą baigti taikiai, turbūt tikėdamasi, jog žalos atlyginimo teismas iš jos nepriteis. Atsakovė pripažino žalos faktą, tačiau nesutiko su žalos dydžio apskaičiavimu. Žalos atlyginimo sumą šiuo atveju apskaičiavo kompetentinga tai atlikti UAB „Kavesta“, vadovaudamasi žalos apskaičiavimo metodikomis ir Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. nuostatomis. UAB „Kavesta“ specialistai buvo atvykę į ginčo sklypus, apžiūrėjo juos, nufotografavo, įsitikino padaryta žala, o UAB „Lanksmas“ sąmata sudaryta šios įmonės darbuotojui net neatvykus į sklypus, sąmatą sudarė pagal UAB „Kavesta“ duomenis. UAB „Lanksmas“, sumažindama atliktinų sklypų sutvarkymo darbų kiekį, sumažino ir žalos dydį, nepagrįstai nurodydama, jog darbus galima atlikti rankomis. Sutinka, jog ankstesnės provėžos ieškovo sklype galėjo būti apie 10–15 cm, o atsakovė, neveždama medienos per kvartalinę liniją, o pasirinkdama tai daryti per ieškovo sklypą, sklype paliko gilias 70 cm ir gilesnes provėžas. Ginčo darbus gali atlikti tik atitinkamą techniką bei patirtį turinti įmonė, o tokios įmonės dažniausiai yra PVM mokėtojos, be to, UAB „Lanksmas“ sąmatoje taip pat apskaičiuotas PVM. Nesupranta, kodėl atsakovė skunde teigia, jog ieškovai nesutiko sudaryti taikos sutarties, nes būtent ieškovai ir rengė ir siūlė taikos sutartį atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visetą, šalių (jų atstovų) argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra kalta dėl žalos ieškovų žemės sklypuose padarymo, tačiau nesutinka su išvadomis, jog visą šios žalos dydį įrodo UAB „Kavesta“ pateiktos lokalinės sąmatos, esančios byloje (t. 1, b. l. 135 ir 136).
Išsamiai išanalizavusi UAB „Kavesta“ pateiktų sąmatų duomenis, įvertinusi ginčo žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose užfiksuotus žemės paviršiaus pažeidimus, tai, jog atsakovė neginčija sugadinto / taisytino sklypų plotų, pažeidimų padarymo būdo (atsakovė vežė / sandėliavo transporto priemonėmis medžius per ieškovų sklypus, vykdydama miško kirtimo darbus gretimame sklype), remdamasi viešoje erdvėje esančiais duomenimis apie realiai tokiems darbams reikalingos technikos nuomos, pievos grunto ir jo atvežimo kainas, įvertinusi tai, jog natūraliai gamta iš dalies padeda / prisideda prie tokio pobūdžio dirvožemio susilyginimo (ieškovai neginčija, jog sklypuose vasarą / pavasarį būna šlapia; sklypų fotonuotraukos patvirtina, jog sugadintų pievų paviršius yra / būna šlapias netgi liepos mėnesį), tai, jog provėžų ieškovo (pagal taisytiną plotą didžiausiame – 0,1349 ha, nes ieškovės – 0,0643 ha ploto) sklype buvimą (10–15 cm gylio) iki ginčo žalos padarymo patvirtino ir pats ieškovas, tai, jog objektyviai sodinti žolę bei tam paruošti sugadintą dirvožemį (arti, lėkščiuoti, kultivuoti, akėti žemę) poreikio nėra (duomenų, jog ieškovai ar kuris iš jų ginčo sklypuose gano naminius gyvulius, pjauna žolę ar augina ir (ar) ruošėsi (ruošiasi) auginti kokias nors kultūras, statyti statinius ir pan., nėra; ieškovai posėdyje patvirtino, jog sklypai nenaudojami, išskyrus buvusį sodą, nuo 1990–1995 m.), vadovaudamasi CK 6.249 str. 1 d. (Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas), Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2, 4 dalimis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas priteistą žalos atlyginimo dydį sumažinti iki objektyviai ginčo sklypų žemės sutvarkymui reikalingos, teisingos ir protingos sumos – 1 000 Eur (užpilti provėžas (duobes) pievų gruntu bei jas užlyginti (CPK 185 str.).
Pažymėtina, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2 d. padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išplaukęs iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, ir remdamasi išdėstytu faktinių ginčo situacijos aplinkybių vertinimu, teisiniais tokio pobūdžio žalos dydžio nustatymo kriterijais, sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės 1 000 Eur žalos atlyginimo. Ginčo, jog ieškovai yra sutuoktiniai, byloje nėra ir teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, jog ieškovai yra sutuoktiniai, taigi, ir solidarūs kreditoriai (CK 3. 88 str. 2 d., 6.18 str. 1 d.)
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog šiuo atveju ieškovai neįrodė ginčo žalos fakto bei žalos dydžio (jos dalies). Be to, atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, kad minėtose UAB „Kavesta“ sąskaitose (t. 1, b. l. 135, 136) nurodytuose skaičiavimuose dėl mechanizuoto provėžų ir duobių užpylimo ir kt. tiek ieškovo, tiek ieškovės sklypuose įrašytas vienodas, t. y. 100 kub. m kiekvienam šių sklypų reikalingas, grunto kiekis, o nurodytiems darbams (kodas F1-1-4) atlikti nurodyti įkainiai skiriasi keletą kartų (ieškovės sklypui – įkainis 3.215, o ieškovo – 6.745), taigi akivaizdu, jog 200 kub. m grunto 2 arų tvarkytinai teritorijai (0,1992 ha) yra objektyviai per didelis kiekis, atsižvelgiant į tai, jog ruošti žemę žolės sodinimui (atsodinimui) ginčo pažeidimo vietose nėra būtina, teisėjų kolegijos byloje spręsta tik dėl pievų grunto užpylimo į provėžų (duobių) vietas bei jų užlyginimo darbų realios kainos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pasirinkti savo teisių gynimo būdą, gynybos poziciją byloje yra kiekvienos iš šalių prerogatyva, todėl ieškovai siekdami žalos atlyginimo už jų sklypuose atsakovės padarytą žalą elgiasi teisingai ir sąžiningai (Konstitucijos 23 str.). Atsakovės argumentas, jog ji neva sutiko / sutinka sutvarkyti ginčo pažeidimus ieškovų sklypuose, vertintinas kritiškai, nes prieštarauja jų atstovo advokato padėjėjo A. K. pozicijai, kurios jis laikėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (atsakovė nesutiko su ieškiniu bei su ieškovų pasiūlytu taikiu ginčo sprendimo būdu, t. 1, b. l. 131), be to, iki šiol gera valia tokie darbai neatlikti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės atskirai nepasisakoma.
Dėl nustatytų aplinkybių visumos apskųstas teismo sprendimas keistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl priteisto žalos atlyginimo keistina, šią dalį išdėstant taip – ieškovams iš atsakovės priteistina 1 000 Eur (3 450 Lt) žalos atlyginimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovai turėjo 114,98 Eur (397 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, t. 1, b. l. 29). Valstybė (teismas) byloje turėjo 27,04 Eur pašto išlaidų (t. 1, b. l. 2–2a).
Atsakovė byloje turėjo 434,43 Eur (1 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama advokato padėjėjui už pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 38, 41, 67, 68, 69–70, 83, 84).
Įvertinus tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 73,22 proc., ieškovams iš atsakovės priteistina 26,78 proc. pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 30,79 Eur (po 15,39 Eur kiekvienam) žyminio mokesčio, valstybei – 6,45 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovų atsakovei priteistina po 159,05 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (318,09 Eur:2) ir po 8,81 Eur pašto išlaidų valstybei (17,62 Eur:2).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovų atsakovei priteistina po 32,59 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (65,17 Eur:2), t. y. atsakovės paduodant skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis (t. 2, b. l. 13, CPK 79 str. 1 d., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą dėl priteisto žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų dydžių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės UAB „Euro Pulsas“, įmonės kodas 300143859, 1 000 Eur žalos atlyginimo, solidariai ieškovams S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės UAB „Euro Pulsas“, įmonės kodas 300143859, ieškovams S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 15,39 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidų – valstybei.
Priteisti iš ieškovų S. R. ir R. R. atsakovei UAB „Euro Pulsas“ po 159,05 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 8,81 Eur bylinėjimosi išlaidų – valstybei.“
Priteisti iš ieškovų S. R. ir R. R. atsakovei UAB „Euro Pulsas“ po 32,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.