Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2021 m. lapkričio 14 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį SCANIA P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,29 promilėms girtumui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. T., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2021 m. lapkričio 14 d., (duomenys neskelbtini), kelyje jis buvo sustabdytas su įmonei priklausančiu automobiliu Scania P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis vyko iš (duomenys neskelbtini). Prie vilkiko buvo prikabintas šaldytuvas, dėžės grybams sudėti jau buvo pakrautos iš vakaro. Jis į šią įmonę važiuoja beveik kas antrą dieną, veža grybus, tikslų adresą žino. Kai jį sustabdė sekmadienį, jis vartojo alkoholį antrą dieną iš eilės, pirmą dieną, kai vartojo alkoholį buvo šeštadienis, jis buvo namuose, o antrą dieną kai jam reikėjo važiuoti, buvo sekmadienis, kelyje, vairuodamas, išgėrė vieną pusę litro, 14 procentų stiprumo greipfrutų kokteilį, kurį nusipirko būdamas Latvijoje. Vartojo alkoholį nes turi problemų šeimoje, neseniai išsiskyrė. 2021 m. lapkričio 14 d. apie 15 val. išvažiavo iš Rygos miesto, įmonėje jo girtumo niekas netikrino, niekas nematė, kaip jis išvažiavo, automobilio rakteliai yra įdėti įmonės specialioje dėžutėje. Jis alkoholį šeštadienį vartojo beveik iki sekmadienio paryčių, beveik 4 valandos ryto. Sekmadienį apie pietus, t. y. 12 val., jam paskambino įmonės savininkas ir pasakė, jog reikės vykti į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) esančią įmonę. Savininkas jo neklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, o jis pats nesakė, jog yra vartojęs alkoholį. Žinojo, jog turės važiuoti pirmadienį po pietų, todėl šeštadienį leido sau išgerti alkoholio, o kai jam paskambino sekmadienį įmonės savininkas, jis nenorėjo jo pavesti ir sutiko važiuoti reisą į Lietuvą. Negalvojo, jog alkotesteris ką nors parodys iš viso, nes jautėsi gerai, buvo gerai išsimiegojęs. Policijos pareigūnams pūtė į alkotesterį, kiek pripūtė pirmą kartą ir antrą kartą, nepamena ir nurodyti negali, bet alkoholio rodmenys gali būti kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, t. y. 2,29 promilės. Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą visiškai sutinka ir visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jam nustatyto 2,29 promilių girtumo neginčija, su jam nustatytu neblaivumu visiškai sutinka. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis labai nuoširdžiai gailisi (b. l. 74-77).

I. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2021 m. lapkričio 14 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Važiuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo po kelią vinguriuojančią sunkiasvorę transporto priemonę, kuriai jie važiavo iš galo. Kilo įtarimas, jog vairuotojas galimai neblaivus, todėl (duomenys neskelbtini), 17.05 val. sustabdė sunkiasvorę transporto priemonę Scania P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju A. T. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo vakar, tai yra 2021 m. lapkričio 13 d. (tikslaus laiko nenurodė). 2021 m. lapkričio 14 d. 17.09 val. alkotesteriu A. T. buvo nustatytas 2,60 promilės girtumas, 17.24 val. – 2,29 promilės girtumas. Asmuo sutiko su alkotesterio parodymais ir nepageidavo vykti į gydymo įstaigą duoti kraujo blaivumo nustatymui. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo. Transporto priemone toliau pasirūpino įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas S. G. (b. l. 42-45).

S. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas. Jo įmonė užsiima krovinių pervežimu. Įmonėje vairuotoju dirba A. T. 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.30 val. A. T. įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu iš Rygos išvažiavo į Lietuvą, (duomenys neskelbtini). Lietuvoje jis turėjo pasikrauti krovinį – grybus ir grįžti atgal į Rygą. Prieš A. T. išvažiuojant iš Rygos, jis su juo bendravo telefonu. Pokalbio metu jis kalbėjo adekvačiai ir nebuvo jokių įtarimų, kad vairuotojas neblaivus. 2021 m. lapkričio 14 d. 17.30 val. jam paskambino A. T. ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai. Po to telefoną perėmė policijos pareigūnas ir pranešė, kad Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) sustabdytas neblaivus vairuotojas A. T., dėl šio įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, A. T. bus sulaikytas 48 val. Policijos pareigūnas liepė atvykti su vairuotoju, paimti įmonei priklausantį krovininį automobilį su kroviniu. A. T. jo įmonėje dirba apie 12 metų ir tokių dalykų nebuvo nutikę. Atgautą automobilį Scania P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasižada saugoti iki atskiro nurodymo (b. l. 34-37).

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 14 d. apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus (2.29 promilės) Latvijos Respublikos pilietis A. T. vairavo automobilį Scania P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtos dokumentų kopijos, fotografuota. Automobilis perduotas firmos, automobilio savininkės atstovui. A. T. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 9);

2021 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota automobilio Scania P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 13-15, 16-20);

2021 m. lapkričio 14 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2021 m. lapkričio 14 d., 17.09 val., A. T. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas, o 2021 m. lapkričio 14 d., 17.24 val. – 2,29 promilių girtumas. A. T. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 22-27);

2021 m. lapkričio 14 d. sprendimu nušalinti A. T. nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 28, 29);

Automobilio dokumentų kopijomis, iš kurių matyti, kad automobilio Scania P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas yra įmonė (duomenys neskelbtini), o transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-59).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. T. 2021 m. lapkričio 14 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. lapkričio 16 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 82-85).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 61), administracine tvarka nebaustas, dirba vairuotoju.

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Prokuroras siūlė paskirti kaltinamajam arešto bausmę, tačiau atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo asmenybę tokią bausmę kaltinamajam skirti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), ir tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. T. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. T. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 14 d. 17.10 val. iki 2021 m. lapkričio 16 d. 14.06 val., dvi paros, ir laikytina, kad A. T. yra sumokėjęs 200 Eur baudos.

A. T. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis A. T. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, duomenų apie anksčiau kaltinamojo padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus byloje negauta. Nagrinėjamu atveju A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumo laipsnis buvo artimas sunkiam girtumui, vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su kroviniu, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. T. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant lygų įstatyme numatytam termino vidurkiui.

Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo A. T., priklauso (duomenys neskelbtini), įmonė (duomenys neskelbtini), kurioje vairuotoju dirba A. T., yra transporto priemonės valdytoja, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Nei transporto priemonės savininkei, nei valdytojai nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2021 m. lapkričio mėnesio duomenimis automobilio Scania P P 380 CA, gamybos metai 2008, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 13940 Eur. Tokios piniginės sumos konfiskavimas iš transporto priemonės vairuotojo neatitiktų teisingo nubaudimo ir proporcingumo principų, todėl iš kaltinamojo A. T. konfiskuotina dalis transporto priemonės vertės – 2500 Eur.

Kaltinamajam A. T. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam A. T. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 14 d. 17.10 val. iki 2021 m. lapkričio 16 d. 14.06 val., dvi paras, ir laikyti, kad A. T. yra sumokėjęs 200 Eur (du šimtus eurų) baudos.

Nustatyti A. T. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. T. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš A. T. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio SCANIA P380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nurodyti A. T., jog paskirtą baudą, jis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant baudžiamosios bylos Nr. e1-1780-1079/2021, ir mokėjimo paskirties kodą 6801, ir pateikti teismui banko kvitą.

Įspėti A. T., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti A. T., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme.

Išaiškinti A. T., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. T. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.