- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- eA2-3380-721/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Z. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
- 2.6.38pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4Proceso atnaujinimas
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei Z. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. G. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 dėl ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo; 2) panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą bei bylą peržiūrėti iš esmės.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 tenkino ieškovės E. S. patikslintą ieškinį ir ieškovei nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šiukšlių dėžę, 40 Eur vertės, šulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetą, žymimą 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimą „N“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su ieškovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kurią teismas vertino 10 Eur; atsakovei Z. G. nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 656 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šulinį 1k, 50 Eur vertės, stoginę, žymimą indeksu 6I1ž, plane žymimą „MN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertės, rūkyklą, 40 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, 10 Eur vertės; šalims paliko bendrai naudotis kiemo aikštelę, 37 Eur vertės, kanalizacijos šulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertės, namo šilumos mazgą, įvažiavimą į kiemą, įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis; priteisė iš ieškovės E. S. atsakovei Z. G. 172 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį. Teismas taip pat nustatė naudojimosi tvarką 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko Stanislovo Jucevičiaus 2018 m. liepos 10 d. sudarytą Žemės sklypo vidinio padalijimo planą, esantį civilinės bylos Nr. 2-15-344/2018 VII t., 148, 149 b. l., ir: paskyrė ieškovei E. S. naudotis 433 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalsva spalva ir indeksu „2“; paskyrė atsakovei Z. G. naudotis 433 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta geltona spalva ir indeksu „1“; 100 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu „B“, ieškovei E. S. ir atsakovei Z. G. paskyrė naudotis bendrai. Nustatė, kad sprendimas dėl atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo galioja tik kartu su IĮ „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko Stanislovo Jucevičiaus 2018 m. liepos 10 d. sudarytu Žemės sklypo vidinio padalijimo planu.
Atsakovė Z. G. šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-856/2019 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atsisakė priimti. Atsakovė Z. G. nurodo, kad procesas šioje byloje atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu-CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėja prašymą grindžia tuo, kad atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinio naudojimosi ribų paženklinimą 2021 m. kovo 29 d., paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nagrinėjant bylą nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi žemės sklypo vidinio naudojimosi ribų ženklinimas buvo atliekamas tik įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimui. Atlikus vidinio naudojimosi ribų ženklinimą, nustatyta, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra ydingas bei procedūriškai ir techniškai neįgyvendinamas. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas buvo parengtas atmestinai ir nekompetentingai. Specialistas S. Jurevičius, rengdamas žemės sklypo vidinio naudojimosi planą, šį planą paruošė neatvykęs į vietą ir neįvertinęs bendrasavininkų nuosavybei priklausančių įrenginių aptarnavimui ir jų eksploatavimui reikalingų atstumų bei neišsiaiškinus kokie įrenginiai kuriai iš bendrasavininkių priklauso ir kaip su jais bendrasavininkės naudojasi. Tai specialistas S. Jurevičius padarė tik 2021 m. kovo 29 d. ieškovės E. S. advokato prašymu. Nurodė, kad atlikus vidinio naudojimo ribų paženklinimą paaiškėjo, jog atsakovei Z. G. nėra užtikrintos galimybės naudotis bendram naudojimuisi paskirtais vartais, kuriuos savo asmeninėmis lėšomis įrengė atsakovė Z. G.. Taip pat atsakovei Z. G. pagal teismo sprendimą paskirto šulinio neįmanoma eksploatuoti, kadangi praėjimui prie šulinio palikta tik 0,27 cm, todėl esant tokiam atstumui neįmanoma atidaryti nei šulinio durelių, nei pasemti vandens, nei tinkamai eksploatuoti įrenginio. Kiemo aikštelėje Z. G. nėra galimybės pastatyti automobilio, kadangi automobilio pastatymui numatytas per mažas plotas. Ieškovei E. S. paskirta žemė einanti per atsakovei Z. G. priklausančio ir gyvenamojo namo aptarnavimui reikalingų įrenginių (šilumos mazgo, vandentiekio ir kanalizacijos) sankirtą, dėl ko šių įrenginių aptarnauti bus visiškai neįmanoma, nors prie šių įrenginių turi būti užtikrintas laisvas priėjimas, kadangi jie reikalingi kasdienių poreikių tenkinimui, todėl naujai paaiškėjusios aplinkybės pažeidžia atsakovės Z. G. teises ir teisėtus interesus. Šios aplinkybės paaiškėjusios 2021 m. kovo 29 d. ženklinimo metu, nebuvo žinomos nagrinėjant bylą teisme, tačiau yra labai reikšmingos priimant sprendimą, kadangi šis teismo patvirtintas sklypo naudojimosi planas esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms yra techniškai neįgyvendinamas ir neužtikrina lygiateisiškumo ir teisingumo principų tarp bendrasavininkų, todėl jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų turėjusios esminės įtakos priimant sprendimą ir sprendžiant pareikštus proceso šalių reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovė E. S. atsiliepimu į pareiškėjos Z. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nėra nauji ir jai turėjo būti žinomi, nes pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), puikiai žino žemės sklypo ribas, kiemo įrenginių išdėstymą, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teikė reikalavimus atidalinti ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi tvarką. Priėjimui prie šulinio yra palikta pakankamai vietos, tik reikalinga pasukti tinkamai ant šulinio įrengtą stogelį. Dėl pareiškėjos prieštaravimo, kad įvažiavimas įrengtas per klombas, ieškovė E. S. nesutinka, kadangi įvažiavimo įrengti kitaip negalima, nes kitaip įrengiant įvažiavimą nebus galimybės įvažiuoti sunkvežimiu norint atsivežti ar išsivežti daiktus, šiukšles, statybinį laužą. Pakeitus įvažiavimo trajektoriją nebus galima padaryti posūkio. Pažymėjo, kad bendro naudojimo teritorijoje galima tik laikinas transporto priemonės pastatymas, bet ne pastovus laikymas, kaip to nori pareiškėja Z. G.. Nurodė, kad gyvenamojo namo aptarnavimui reikalingų įrengimų liukai palikti sklypo ribos vietoje, kad tiek pareiškėja Z. G., tiek E. S. galėtų iš savo pusės prieiti prie įrenginių aptarnavimo tikslais. Prie liukų galima tiek iš vienos tiek iš kitos pusės įsirengti vartelius užtikrinančius laisvą priėjimą. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra esminės ir išsprendžiamos. Sudarytas planas byloje atstatė teisingumą. Pareiškėja su teismo spendimu patvirtinta tvarka nesutinka, nes ankstesnė tvarka tiesiog buvo pareiškėjai naudingesnė.
2021 m. liepos 22 d. teisme gautas trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centras atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad prašymo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
2021 m. liepos 29 d. teisme gautas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjos nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis prašo atnaujinti procesą turi būti vertinamas visų dokumentų, įrodymų bei aplinkybių visumos kontekste. Įvertinus visas bylos aplinkybes, dokumentus ir pateiktus įrodymus galima konstatuoti, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia pagrįstai abejoti priimtų sprendimų teisėtumu. Nacionalinė žemės tarnyba neturi kompetencijos spręsti ginčus tarp nekilnojamųjų daiktų savininkų dėl žemės sklypo vidaus naudojimo tvarkos (šioje byloje žemės sklypo savininkų), prašymo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių, todėl proceso atnaujinimo galimybė yra ribojama įstatymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Telšių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).
Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės.
Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismo sprendimas priimtas ir įsiteisėjo 2019 m. gegužės 8 d. (CPK 331 straipsnio 6 dalis), prašydama atnaujinti procesą, Z. G. nurodo, jog 2021 m. kovo 29 d. žemės sklypo atlikus ribų ženklinimą paaiškėjo naujos aplinkybės – bendram naudojimuisi paskirti vartai (įrengti pareiškėjos Z. G. asmeninėmis lėšomis) yra ieškovės E. S. naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl pareiškėjai nėra užtikrintos galimybės naudotis bendram naudojimui paskirtais vartais, taip pat nėra galimybės eksploatuoti šulinio, kadangi priėjimui palikta 0,27 cm. Nurodo, jog nėra galimybės pastatyti automobilio, kadangi automobiliui pastatyti yra numatytas per mažas plotas. Ieškovei E. S. paskirta žemė einanti per pareiškėjai priklausančio ir gyvenamojo namo aptarnavimui reikalingų įrenginių sankirtą, dėl ko šių įrenginių aptarnauti visiškai neįmanoma. Nurodo taip pat, kad teismo patvirtintas sklypo naudojimosi planas esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms yra techniškai neįgyvendinamas ir neužtikrina lygiateisiškumo ir teisingumo principų tarp bendrasavininkų, todėl jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų turėjusios esminės įtakos priimant sprendimą ir sprendžiant pareikštus proceso šalių reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Z. G. prašymą grindžia aplinkybėmis, kurios, kaip nurodo, nebuvo žinomos nagrinėjant bylą. Teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, daro išvadą, kad per laikotarpį nuo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtos nutarties, t. y. nuo 2019 m. gegužės 8 d., pareiškėja objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie galimybę naudotis jos gyvenamojoje vietoje žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), jai buvo žinomos žemės sklypo vidinio naudojimosi plane pažymėtos dalis, kuriomis teismas nustatė naudotis ieškovei E. S. ir atsakovei ( t. y. pareiškėjai), tačiau savo teisėmis nepasinaudojo ir nedėjo pastangų kažkaip spręsti susidariusią situaciją, jei iš tiesų buvo problematiškai naudotis jai priskirtu žemės plotu, ar ieškovei E. S. paskirtame naudotis žemės sklype, atsakovės esančiais įrenginiais. Teismas sprendžia, jog pareiškėja neveikė apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų, reikalingų esamoje situacijoje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, teismui buvo pateiktas ne vienas žemės sklypo vidinio atidalijimo planas. Pažymėtina taip pat, jog civilinė bylą buvo nagrinėjama net nuo 2015 m. ir pareiškėja, siekdama savo teisių įgyvendinimo, turėjo dėti pastangas ir tikslinti žemės sklypo vidinio naudojimosi plane nurodytas žemės sklypo dalis, kurios turėjo būti nustatomos naudotis bylos šalims.
Vidutinis protingas apdairus ir rūpestingas asmuo byloje nustatytomis aplinkybėmis atitinkamomis sąlygomis su užvesta byla susijusių dokumentų būtų suinteresuotas koreguoti žemės sklypo vidinio naudojimosi planą taip, būtų galimybė žemės sklypo dalimis naudotis tiek ieškovei, tiek pačiai pareiškėjai. Taigi, pareiškėja viso proceso metu, objektyviai turėjo galimybę aiškintis dėl bendrai naudojamo žemės sklypo dalių, o ne praėjus beveik 3 metams po teismo sprendimo priėmimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
Teismo vertinimu, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Teismas, siekdamas sudaryti galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigti nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį parinko optimaliausią žemės sklypo vidinio atidalijimo planą, kuriuo žemės sklypas atidalintas taip, kad šalims maksimaliai padėtų išvengti kontaktų. Tai reiškia, kad šalys bylos nagrinėjimo metu buvo susipažinusios su pateiktais planais, turėjo ir galėjo žinoti, kokiu būdu bus atidalintas žemės sklypas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Z. G. prašymas dėl termino atnaujinimo iš esmės grindžiamas ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėms, o aplinkybėmis, kurios pareiškėjai yra nenaudingos. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos išvardytos aplinkybės iš esmės nėra naujos, galinčios turėti įtakos proceso atnaujinimui, jos buvo žinomos jau nagrinėjant bylą iš esmės.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos Z. G. nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus, kadangi pareiškėja kaip jau buvo minėta turėjo ir galėjo susipažinti su bylos nagrinėjimo metu pateiktais žemės sklypo vidinio atidalijimo planais. Taip pat, proceso atnaujinimas neturėtų būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms pareiškėjos Z. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktais, 370 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 579-582 straipsniai, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.