- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- e2-4403-1012/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- UAB „Lindorff Lietuva“
- Atsakovas
- A. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lindorff Lietuva“ ieškinį atsakovui A. T. dėl paskolos, delspinigių, kitų sumų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 156,39 Eur skolos, 14,08 Eur delspinigių, 14,48 Eur aptarnavimo mokestį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008-08-28 atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ elektroniniu būdu sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. 93855, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 347,42 Eur paskolą 180 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą paskolą paskolos įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis ir sumokėti paskolos mokestį (el. b. l. 1-2, 26-28). Pirminis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pervedė atsakovui 347,42 Eur sumą. Atsakovas paskolos ieškovui laiku negrąžino ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 156,39 Eur skolos bei 14,48 Eur mokesčio.
2011-10-10 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB „MCB Finance“) reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – Lindorff Oy veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (el. b. l. 21-25). 2017-09-25 įmonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą (el .b. l. 3-7). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovui A. T. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2017-12-18 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t.y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-08-28 atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ elektroniniu būdu sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. 93855, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 347,42 Eur paskolą 180 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą paskolą paskolos įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis ir sumokėti paskolos mokestį (el. b. l. 8-15, 26-28). Pirminis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pervedė atsakovui 347,42 Eur sumą. Atsakovas paskolos ieškovui laiku negrąžino ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 156,39 Eur skolos bei 14,48 Eur mokesčio.
2011-10-10 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB „MCB Finance“) reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – Lindorff Oy veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (el. b. l. 21-25). 2017-09-25 įmonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą (el .b. l. 3-7).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Duomenų apie tai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 156,39 Eur skolą ir 14,48 Eur aptarnavimo mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 14,08 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių 2008-08-28 pasirašytoje Vartojimo kredito sutarties Nr. 93855 5.1. punkte numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos mokesčio iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėto paskolos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną (el. b. l. 11). Todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistini 14,08 Eur delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) (el. b. l. 37-38).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, patenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas už ieškinį sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 156,39 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir 39 ct) Eur skolos, 14,48 Eur (keturiolika eurų ir 48 ct) aptarnavimo mokesčio, 14,08 Eur (keturiolika eurų ir 08 ct) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (184,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Lindorff Lietuva“, j. a. k. 304615887, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.