- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- AN2-258-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01043-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. S.
- Institucija
- Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Rokas Janauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. atstovo advokato Roko Janausko (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Ž. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021 m. kovo 19 d. bendrovei priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti I. Š. kasininkės pardavėjos pareigose, sudarius su ja 2021 m. vasario 25 d. rašytinę darbo sutartį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais savo veiksmais Ž. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Ž. S. atstovas advokatas Rokas Janauskas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti Ž. S. paskirtą administracinę nuobaudą – neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą.
2.1. Skunde nurodoma, kad pagal formuojamą teismų praktiką 1 000 Eur bauda skiriama tuomet, kai yra visi nelegalaus darbo požymiai ir tikslai. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju tokių požymių ir tikslų objektyviai nėra, nes su darbuotoja buvo sudaryta darbo sutartis, nenustatytas siekis verstis nelegaliu darbu.
2.2. Apelianto vertinimu, pažeidimas pasireiškė tik dėl techninių kliūčių ir žmogiško neapsižiūrėjimo, kuomet Ž. S. atostogaujant dėl viešbutyje pasireiškusių internetinio ryšio trukdžių, jam nepavyko informuoti restorano buhalterės elektroniniu laišku apie naują darbuotoją bei būtinumą pranešti VSDFV apie įdarbinimą. Ž. S. siuntė elektroninį laišką, tačiau šis laiškas neišsisiuntė, jis to nepastebėjo, šį netyčinį pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 1 000 Eur bauda yra neproporcinga ir per daug griežta, o ANK 22 straipsnio 2 dalies tikslai gali būti pasiekti ir kitomis, švelnesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, paskyrus įspėjimą ar mažesnę baudą.
2.3. Toliau skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai neįžvelgė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, traktuojant, jog bylos aplinkybės nesudaro pagrindo situaciją laikyti kaip išskirtinį atvejį. Pabrėžiama, kad teismų praktika numato, jog tokiais atvejais bauda yra mažinama žemiau minimalios sankcijos ribos. Apelianto įsitikinimu, bylos aplinkybės atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalies sąlygas, nes pažeidimas pasireiškė dėl neatsargumo, žmogiškos klaidos, neturint tikslo nelegaliai įdarbinti, be kita ko, Ž. S. per 16 metų vadovavimo verslui patirtį nėra trauktas atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su nelegaliu darbu, jo veikoje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta lengvinanti – Ž. S. pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo.
2.4. Apeliantas nurodo, kad jam nėra suprantama, kodėl aplinkybę, jog nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, teismas vertina neigiamai ir ne Ž. S. naudai, kadangi jis klydo sąžiningai, manė, kad pranešimas dėl darbuotojos yra pateiktas, o sužinojus apie pažeidimą, jis iš karto buvo pasitaisytas, taigi, pažeidimas yra tik formalus (dėl neapsižiūrėjimo ir techninės klaidos, laiku nepranešant VSDFV). Anot apelianto, atsižvelgtina ir į tai, jog nustačius nelegalaus darbo pažeidimą, Ž. S. jį pripažino, visiškai neneigė, atskleidė visus duomenis, ėmėsi visų įmanomų padariniams ištaisyti ir prevencijos priemonių. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog VSDFV buvo pranešta balandžio 2 d., nors asmuo įdarbintas kovo 1 d. Kaip nurodyta, vėlesnis pranešimas pasireiškė tuo, kad Ž. S. apie pažeidimą sužinojo tik po inspekcijos patikrinimo ir nedelsiant pranešė apie asmens įdarbinimą.
2.5. Apelianto teigimu, teismas nagrinėdamas bylą, nesiėmė priemonių ir nesiekė išsiaiškinti aplinkybių dėl Ž. S. kaltės formos ir lygio. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog nesiekė padaryti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kad įvyko nesusipratimas, žmogiška klaida ir šios aplinkybės, apelianto teigimu, yra svarbios vertinant skiriamos baudos dydį.
2.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo teiginiu, kad Ž. S. atostogų metu turėjo darbus perduoti kitam darbuotojui, o neperdavus jis pats prisiima atsakomybę bei kylančią riziką. Pabrėžiama, kad atostogų metu tam tikros darbo užduotys darbuotojams buvo perleistos, o dalį darbų, kaip vadovas, Ž. S. vykdė nuotoliniu būdu. Taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog nėra teisinio pagrindo mažinti baudą dėl to, jog Ž. S. laiku atsiskaitė su I. Š.. Apelianto vertinimu, priešingai, šią aplinkybę svarbu vertinti, nes nebuvo jokio tikslo įdarbinti I. Š. nelegaliai - su ja buvo sudaryta darbo sutartis, jai buvo laiku paskaičiuotas ir mokamas atlyginimas, buvo deklaruoti mokesčiai.
2.7. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog Ž. S. griežtai laikosi darbo etikos. Jam anksčiau buvo skirtos nuobaudos tik už nešiurkščius administracinius nusižengimus kelių eismo taisyklėms ir posėdžio metu Ž. S. argumentuotai paaiškino, kodėl jie kilo ir, kad visos nuobaudos yra apmokėtos, ir šie pažeidimai nėra susiję su nelegaliu darbu.
2.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog 1 000 Eur nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą. Teigiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 1 000 Eur bauda prasilenkia su teisingumu ir proporcingumu, yra per griežta. Be kita ko nurodoma, kad Ž. S. sąžiningai suklydo, pažeidimo de facto nebuvo, darbuotoja faktiškai buvo įdarbinta.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimą. Atsiliepime nurodomos faktinės įvykio aplinkybės ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas. Teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu skirdamas nuobaudą Ž. S., išsamiai pasisakė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, motyvavo, kodėl nėra teisinio pagrindo skirti mažesnę baudą. Nurodoma, jog teismas, skirdamas nuobaudą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir paskyrė pagristą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Ž. S. atstovo advokato Roko Janausko apeliacinis skundas netenkinamas
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su skundžiamu nutarimu bei bylos duomenimis, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto ir pažeidėjo kaltės nustatymo apeliantas neginčija, tačiau apeliaciniame skunde prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, tai yra panaikinti 1 000 Eur dydžio baudą arba šia nuobaudą sušvelninti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, privaloma skirti baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Minėtame straipsnyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši ANK nuostata yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Ž. S. nubaustas už tai, kad pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
6. Byloje esant nustatytai vienai Ž. S. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo), nesant pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam paskirta minimali – 1 000 Eur dydžio bauda.
7. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant šias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
9. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad Ž. S. paskirta per griežta administracinė nuobauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime pasisakė dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, savo sprendimą jų netaikyti išsamiai motyvavo, šiam sprendimui, atsižvelgdamas į padarytą veiką, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad Ž. S. iki šio nusižengimo anksčiau nėra padaręs visiškai jokių administracinių nusižengimų dėl darbo teisinių santykių pažeidimo ir jo padarytas administracinis nusižengimas yra tik dėl neapsižiūrėjimo ir techninės klaidos, kuris, apie jį sužinojus, buvo iškart ištaisytas bei buvo imtasi kitų prevencijos priemonių. Be to, nors jis ir yra padaręs 15 nešiurkščių administracinių pažeidimų, visas baudas yra sumokėjęs. Vienok, teismo vertinimu, apelianto argumentas dėl Ž. S. neatsargumo šioje situacijoje, nurodant interneto ryšio sutrikimus, negali būti pakankama priežastis šį atvejį vertinti administracinėn atsakomybėn patrauktojo naudai, teisinis reguliavimas, susijęs su darbo santykių įforminimu, išimčių dėl to nenumato. Tačiau būtent šių aplinkybių pagrindu nutarimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo ir skyrė pažeidėjui minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Akcentuotina, kad įstatymas prioritetu laiko konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.
11. Akivaizdu, kad Ž. S. padarė pažeidimą ir, nors laikytina, jog pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokių pasekmių atsiradimas pažeidėjams nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Skiriant nuobaudą, įvertinamas kiekvienos padarytos veikos pavojingumas, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, konkrečias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.
12. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Nėra ginčo, kad Ž. S. įvykio dieną ėjo direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent jis ir buvo atsakingas už tinkamą įmonės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimą. Pažymėtina, jog Ž. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savo atostogų metu ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, atlikdamas tam tikras savo funkcijas nuotoliniu būdu, leido dirbti I. Š. savo valdomame restorane, nepranešęs apie tai VSDFV. Aplinkybės, jog Ž. S. šias pareigas užima ilgą laiko tarpą, toks pažeidimas nutiko pirmą kartą ir yra likviduotas, kiti jo padaryti pažeidimai nesusiję su nelegaliu darbu, o paskirtos baudos yra sumokėtos, jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra pakankamos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl nuobaudos mažinimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad Ž. S. paskirtos nuobaudos dydis yra neproporcingai didelis ir pati nuobauda yra per griežta taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutinkama, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės Ž. S. patirs finansinių nuostolių, tačiau asmuo, eidamas direktoriaus pareigas, turi griežtai laikytis darbo etikos, siekiant sukurti valdomame restorane darnią bei harmoningą darbo aplinką, įtakojant darbuotojų pozityvų nusistatymą bei tuo pritraukiant klientus, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti finansinių įsipareigojimų atsiradimą, juo labiau, kad, kaip minėta aukščiau, Ž. S. restoranui vadovauja jau 12 metų. Nagrinėjamu atveju Ž. S., žinodamas, kad duomenys apie įdarbinimą nėra perduoti VSDFV ir interneto ryšys jo tuo metu esamoje vietoje nėra geras, dirbdamas nuotoliniu būdu ir siųsdamas laišką buhalterei, nepatikrino, ar laiškas pasiekė gavėją, t. y. atliko savo pareigas neatsakingai, todėl jo patiriami nuostoliai yra adekvatūs padarytam nusižengimui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad piniginės baudos, kaip administracinės nuobaudos tikslai, negali būti pasiekti panaikinus arba paskyrus mažesnę nei minimalią, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą, administracinės nuobaudos – baudos dydį už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
14. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Ž. S. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl Ž. S. asmenybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sumažinti teismo paskirtą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai skyrė Ž. S. 1 000 Eur baudą, todėl ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. S. atstovo advokato Roko Janausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.