Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-593-661/2010 pagal ieškovo AS Parex banka (buvęs ieškovas – akcinė bendrovė Parex bankas) ieškinį atsakovams R. D. ir A. J., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Okzo“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas AS Parex banka ir trečiais asmuo UAB „Okzo“ 2006 m. lapkričio 16 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. PS/0761/002, pagal kurią UAB „Okzo“ buvo suteiktas 390 000 Lt kreditas, kurio grąžinimas numatytas 2008 m. spalio 25 d. (t. 1, b. l. 7-15). 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir UAB „Okzo“ sudarė susitarimą Nr. PS/0761/002.2 dėl 2006 m. lapkričio 16 d. kreditavimo sutarties Nr. PS/0761/002.2 sąlygų pakeitimo, kuriuo šalys susitarė pakeisti kredito valiutą iš litų į eurus, kredito suma perskaičiuota į 113 074,36 eurus, šalių susitarimu nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2011 m. vasario 5 d. (t. 1, b. l. 16-20). Trečiojo asmens UAB ,,Okzo“ kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2006 m. lapkričio 16 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/0761/002.1 (t. 1, b. l. 20-22), susitarimu Nr. LS/0761/002.1.1 dėl 2006 m. lapkričio 16 d. laidavimo sutarties Nr. LS/0761/002.1 sąlygų pakeitimo (t. 1, b. 22) bei susitarimu Nr. LS/0761/002.2.1 dėl 2006 m. lapkričio 16 d. laidavimo sutarties Nr. LS/0761/002.1 (t. 1, b. l. 154), pagal kuriuos atsakovai R. D. ir A. J. įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Okzo“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį.

Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB ,,Okzo“ kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovas 2009 m. kovo 4 d. raštu nutraukė 2006 m. lapkričio 16 d. kreditavimo sutartį (t. 1, b. l. 23). Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-3225-555/2009) iškėlė UAB „Okzo“ bankroto bylą, o 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtino AB Parex banko 391 749,30 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Byloje esantys įrodymai bei aplinkybė, jog buvo iškelta UAB ,,Okzo“ bankroto byla, kurioje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, patvirtina, kad pagrindinis skolininkas savo prievolių ieškovui neįvykdė, todėl atsirado ieškovo teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, o šios prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.) ir laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą) (CK 6.81 str. 2 d.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

Pagal ieškovo ir apelianto 2006 m. lapkričio 16 d. sudarytos laidavimo sutarties 1.1 p. laiduotojas neatlygintinai įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti bankui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei UAB ,,Okzo“, už kurią laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal 2006 m. lapkričio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/0761/002 su vėlesniais jos sąlygų papildymais ir pakeitimais, o sutarties 4.1 p. šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo, tai yra, jog ši sutartis įsigalioja nuo jų pasirašymo ir galioja iki visiško 2006 m. lapkričio 16 d. kreditavimo sutarties Nr. PS/0761/002 sąlygų įvykdymo ir laidavimas galios visiems kreditavimo sutarties pakeitimams, papildymams ir pratęsimams. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R., L. R., bylos Nr. 3K-3-285/2012).

Atmestini apelianto argumentai, kad keičiant 2006 m. lapkričio 16 d. kreditavimo sutarties sąlygas ir pasikeitus užtikrintai prievolei, padidėjo jo atsakomybė be jo sutikimo, todėl laidavimas baigėsi. Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šioje normoje yra nustatytos sąlygos, kada laidavimas baigiasi ir jų išimtis. Laidavimo pasibaigimo sąlygos yra dvi: 1) prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Pastaroji sąlyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Iš normatyvinės nuostatos aišku, kad viena iš nepalankių pasekmių reiškimosi formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiškiančias nepalankias laiduotojui pasekmes konkrečiu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindą laidavimui pasibaigti.

Minėta, kad normoje nustatyta išimtis, jog laidavimas nesibaigia ir esant prievolės pasikeitimui iš esmės, nors padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Tai – atvejis, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Jeigu laidavimo sutartimi laiduotojas iš anksto ir besąlygiškai sutinka, kad būtų pakeičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarką ir sąlygas, tai nėra pagrindo laidavimui pasibaigti, nes laiduotojas sutinka su prievolės keitimu, jo padėties pabloginimu, bet dėl to nesiekia naudotis laidavimo pasibaigimu CK 6.87 straipsnio 4 dalimi nustatytomis sąlygomis. Ieškovo ir apelianto 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašytoje laidavimo sutarties 3.3 p. įtvirtinta, kad iš esmės pasikeitus prievolei ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei arba atsiradus laiduotojui nepalankioms pasekmėms laidavimas išlieka. Ši nuostata sudaro teisinį pagrindą netaikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nustatyto laidavimo pasibaigimo pagrindo, todėl CK 6.87 straipsnio 4 dalies pažeidimas nekonstatuojamas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsakovas R. D. teigdamas, kad nepasirašė 2006 m. lapkričio 16 d. laidavimo sutarties ir 2008 m. gruodžio 18 d. jos pakeitimo, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tokio apelianto argumento nepatvirtino ir byloje paskirta atsakovo rašysenos ekspertizė. Todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Įstatymas numato, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 str. 2 d.). Jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukus netesybų ir palūkanų už visas BUAB „Okzo“ prievoles skaičiavimą, t. y. taip sumažinus šios įmonės prievolės kreditoriui apimtį, taip pat buvo pagrindas ir apelianto laidavimo prievolių apimčiai sumažėti tokiu pat mastu. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi UAB ,,Okzo“ bankroto byloje patvirtino AB Parex banko 391 749,30 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (t. 1, b. l. 155).

Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas pakeistinas – sumažinant ieškovui iš atsakovo R. D. priteistinos skolos dydį iki 113 458,44 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje paskirtą rašysenos ekspertizę atsakovas R. D. į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 000 Lt (t. 2, b. l. 48), o rašysenos ekspertizė kainavo 114,01 Lt (t. 2, b. l. 53), todėl atsakovui grąžintina 885,99 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą ieškovo AS Parex banka naudai iš atsakovo R. D. solidariai su A. J. 115 636,01 eurų skolą sumažinti iki 113 458,44 eurų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui R. D. 885,99 Lt iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos, sumokėtų už rašysenos ekspertizės atlikimą.