Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui S. K. (S. K.) ir jo atstovei adv. D. Latotinai - Micevičei, atsakovei A. V. (A. V.) ir jos atstovei adv. A. Gaurelienei, neatvykus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. (S. K.) ieškinį atsakovei A. V. (A. V.) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė N. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2021-01-26 su ieškiniu kreipėsi į teismas ir nurodė, kad S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra Z. K. (Z. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Taip pat Z. K. (Z. K.) vaikas yra atsakovė dukra A. V. (A. V.). Z. K. vyras V. K. (V. K.) yra miręs dar (duomenys neskelbtini).

Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Po Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure paskelbus testamentą Ieškovas sužinojo, kad Z. K. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą ir turtines teises, kur bebūtų, iš ko besusidarytų ir kada beatsirastų paliko savo dukrai A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) Testamentas patvirtintas Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M., registro įrašas (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pažymi, kad testamento sudarymo metu dėl fizinių ir psichikos sveikatos sutrikimų mama Z. K. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

1. 1995 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet buvo nurodyta diagnozė „(duomenys neskelbtini);

2. 2020-10-26 epikrizėje prie komplikacijos ir gretutinių ligų nurodyta psichinės sveikatos sutrikimo liga, t. y. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje skiriama psichiatro konsultacija bei gydymas;

3. 2020-10-30 gydytojo įraše dalyje apie gyvenimo anamnezę matyti, kad Z. K. turėjo šias lėtines ligas, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Z. K. jau daugiau kaip dešimtmetį sirgo (duomenys neskelbtini) susirgimais, kurių metu buvo taikoma chemoterapija bei kuri ženkliai veikė jos tiek fizinę tiek ir psichinę sveikatos būklę. Ieškovas jau metus laiko stebėjo ryškų mamos sveikatos blogėjimą tiek fizine tiek psichine prasme. Pažymi, kad mama apie metus laiko jau buvo dezorientuota visose gyvenimo srityse, maišydavo datas, staigiai keisdavosi nuotaika, pamiršdavo valgyti, pamiršdavo ką ir kada darė bei kur nori eiti, todėl nesupranta kaip toks asmuo (duomenys neskelbtini) dar galėjo sudaryti testamentą.

Ieškovas pažymi, kad mama Z. K. visą gyvenimą kartojo, kad po jos mirties turtas liks abiem vaikams, be to, ne kartą skundėsi, kad atsakovė verčia ją parduoti būtą nes reikalingi pinigai atsakovės namo statybai.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Sužinojusi apie reikalavimą pripažinti negaliojančiu testamentą, atsakovė gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir juo pasinaudojusi perleisti paveldėtą turtą nepalankiomis Ieškovui sąlygomis. Dėl paminėto būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones- uždrausti notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Ieškovo S. K. motinos Z. K. paskutinė ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Veiksmų, susijusių su paveldėjimų atlikimas yra priskirtas Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui notarei G. Š..

Z. K. buvo gydoma (duomenys neskelbtini), ir VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl iš minėtų įstaigų būtina išreikalautini visų Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų originalai. Dokumentų originalai yra reikalingi ekspertizei atlikti, o taip pat užtikrinant dokumentų išsaugojimą bylos nagrinėjimo laikotarpyje.

Dėl galimybės taikiai spręsti ginčą.

Ieškovas sutiktų byloje sudaryti taikos sutartį atsakovei sutinkant paveldimą turtą dalintis lygiomis dalimis.

Dėl žyminio mokesčio.

Remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 14 p. bei LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 100 proc. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl duomenų išreikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi galimybės gauti visos informacijos apie trečiojo asmens sveikatos būklę, todėl šią informacijos teismo prašome išreikalauti iš gydymo įstaigų.

Dėl ieškinį įrodančių dokumentų ir liudytojų apklausos.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodo pridedami dokumentai. Taip pat prašysime apklausti liudytojus, t. y. Z. K. kaimyną A. P. gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir S. K. sugyventinę N. M..

- pripažinti negaliojančiu Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M., registro įrašas (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. K. jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą ir turtines teises, kur bebūtų, iš ko besusidarytų ir kada beatsirastų paliko savo dukrai A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

- uždrausti notarui, kompetentingam vykdyti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūras, išduoti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimus iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo.

- išreikalauti iš Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylą.

- išreikalauti iš (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), visų Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų originalus.

- paskirti kompleksinę teismo psichiatrinę – psichologinę medicininę ekspertizę, užduodant klausimą, ar Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Ar Z. K. fizinės sveikatos;

- Priteisti iš atsakovės A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei visas dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus tikslinamos proceso metu.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai, kadangi (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas yra negaliojantis, nes jis yra sudarytas neveiksnaus asmens. Be to tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kaip ir ieškinio pagrįstumą. Laiko, kad ieškovo dabar jau velionė motina buvo priversta (duomenys neskelbtini) sudarytį testamentą ir jame pasirašyti, o tai ir neatspindi jos tikrosios valios. Mano, kad pasirašydama testamentą ji nesuprato ką daro.

Ieškovo liudytoja N. M. duodama parodymus nurodė, kad ieškovo motinos elgesys jai buvo keistas, nes mano, jog ji turėjo psichikos problemų.

Atsakovė A. V. (A. V.) su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė šiuos atsikirtimus.

Su ieškovo ieškiniu nesutinku dėl žemiau nurodytų motyvų.

Ieškovas ieškiniu ginčija mamos Z. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, kuriuo palikėja visą savo turtą paliko man, savo dukrai ir ieškovo seseriai. Ieškovas teigia, kad testamento sudarymo metu dėl fizinių ir psichikos sveikatos sutrikimų mūsų mama Z. K. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Ieškovas nurodo, kad palikėja jau daugiau kaip dešimtmetį sirgo (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo taikoma chemoterapija bei kuri ženkliai veikė jos fizinę ir pichinę sveikatos būklę. Ieškovas teigia, kad jau metus laiko stebėjo ryškų mamos sveikatos blogėjimą tiek fizine, tiek psichine prasme, neva mama apie metus laiko jau buvo dezorientuota visose gyvenimo srityse, maišydavo datas, staigiai keisdavosi nuotaika, pamiršdavo ką darė, todėl ieškovas teigia nesuprantantis, kaip ji galėjo sudalyti testamentą.

Tokie ieškovo teiginiai visiškai nepagrįsti.

Iš tikro mūsų mamai 2020 m. kovo mėnesį buvo diagnozuota onkologinė liga, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji (duomenys neskelbtini) mirė. Tačiau visą laiką iki pat savo mirties mama buvo visiškai sąmoninga ir pilnai suprato savo veiksmus. Tą teisme galės paliudyti kviečiami liudytojai, kurie tiesiogiai su mama bendravo tiek iki ginčo testamento sudarymo, tiek ir po jo.

Kaip jau minėta, apie įtariamą piktybinio (duomenys neskelbtini) diagnozę, buvo sužinota 2020 m. kovo mėnesį. Mama suprato apie savo ligos sunkumą bei galimai numatė tokios ligos ateities prognozes, todėl prieš atsigulant į onkologinio skyriaus stacionarą, prieš pradedant pirmąjį chemoterapijos kursą, ji sudarė testamentą.

Man nežinomos aplinkybės, kurios nulėmė mamos apsisprendimą kam ji nori palikti savo turtą, tačiau pažymėtina, kad mamos bei mano brolio santykiai jau ilgą laiką buvo sudėtingi. Mamai nepatiko tai, kad brolis daugelį metų piktnaudžiauja alkoholiu. Taipogi nelabai domėjosi jos sveikata, jos problemomis.

Pažymėtina, kad net ir mamai mirus, brolis nesirūpino laidotuvėmis, neprisidėjo prie jų išlaidų dengimo. Pateikiu įrodymus, patvirtinančius, kad būtent aš padengiau mamos laidotuvių išlaidas, apmokėjau kapo tvarkymo darbus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi asmens fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens - testatoriaus - atminimą. Ir tokios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai.

Šiuo konkrečiu atveju testatorė pati suformavo savo valią bei ją išreiškė asmeniškai ir laisvai, jos valia tinkamai įforminta notarine tvarka, o jokių duomenų, kad testatorės testamente išreikšta valia neatitiko jos vidinės valios, kad testatorė sudarydama šį sandorį nesuprato kokias pasekmes jis sukels, nėra, todėl minėto sandorio pripažinti negaliojančiu, nėra jokio teisinio pagrindo.

Pats ieškovas kartu su ieškiniu į bylą pateikė mūsų mamos medicininius dokumentus, iš kurių matosi, kad (duomenys neskelbtini). t. y. praėjus savaitei po ginčo testamento sudarymo, testatorė buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) kur pragulėjo 5 dienas. Nurodyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), fiksuota stabili būklė, mamai duodamos išsamios gydytojo rekomendacijos, kokius vaistus gerti po chemoterapijos kurso, kaip ir kada gerti, ką daryti jei atsirastų opelės, kaip mušti sau temperatūrą, kaip sau padėti pradėjus blogiau jaustis, kokį maistą vartoti, kokio vengti. Pažymėtina, kad tuo metu mama gyveno viena ir nuosekliai sekė visomis gydytojų rekomendacijomis. Akivaizdu, kad medikams kilus nors menkiausių įtarimų, kad asmuo yra neadekvatus, kad nesupranta, nesiorientuoja aplinkoje, jie tikrai nebūtų jai teikę tokių detalių medicininių instrukcijų, kadangi ji jų tiesiog nebūtų pajėgi įgyvendinti ir sau ne tik, kad nepadėtų, bet galėtų net ir pakenkti.

Pažymėtina, kad mama visuomet reguliariai po onkologinės diagnozės nustatymo, nuolat buvo šeimos gydytojos A. Ž. bei gydytojos onkologės chematerapeutės V. V. priežiūroje, todėl jei jos būtų pastebėję, kaip teigia atsakovas, kad mama neva buvo deziorientuota visose gyvenimo srityse, tai būtų atsispindėję ir jos ligos istorijoje. Tačiau kaip patvirtina esami įrodymai, tokių duomenų nėra.

Iš (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų matosi, kad fiksuojama stabili mamos būklė, ji ligoninėje praleidžia 5 dienas ir vėl jai išrašant iš ligoninės duodamos išsamios instrukcijos kaip rūpintis savo sveikata, kokius papildus vartoti po chemoterapijos kurso, ką daryti esant pykinimui ir 1.1. Visas šias išsamias instrukcijas mama ir toliau nuosekliai pati vykdo.

Kaip matome iš medicininių dokumentų, analogiška situacija fiksuojama nuo 2020-07-08 iki 2020-07-13 laikotarpiu (duomenys neskelbtini) medicininiuose dokumentuose.

(duomenys neskelbtini) (t. y. dvi savaitės iki mamos mirties), (duomenys neskelbtini) medicininiuose dokumentuose gydytoja A. Ž. fiksuoja, kad mama skundžiasi stipriais skausmais, padažnintu šlapinimusi, skausmu pilvo apatinėje dalyje, kojų tinimu, pykinimu viduriavimu.

Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (kiek daugiau nei savaitė iki mirties) mama buvo gydoma (duomenys neskelbtini), nes skundėsi stipriu skausmu, pykinimu ir vėmimu. Ji buvo konsultuota urologo, vidaus ligų gydytojo, daryti įvairūs tyrimai. Dėl liūdnos nuotaikos, konsultuota psichiatro, kuris medicininiuose dokumentuose įrašo diagnozę (duomenys neskelbtini)bei paskiria vaistą - (duomenys neskelbtini). Gydymui paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini) - “ (duomenys neskelbtini) - tai raminamai veikiantis triciklių antidepresantų grupės vaistas, skirtas depresijai, ypač endogeninei, gydyti. Pagerina nuotaiką ir šalina sergančiųjų depresija nerimų. (http://ligos.sveikas.lt/lt/vaistai/nervu_sistemai/(duomenys neskelbtini)/) ”

Pagal sisteminį ligų sąrašą diagnozė (duomenys neskelbtini)- tai subjektyvaus distreso ir emocijų sutrikimo būsena, paprastai sukelianti socialinės veiklos ir įgūdžių sutrikimus ir pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeniškų gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. Stresą sukeliantis veiksnys gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas, išsiskyrimas) arba platesnes asmens socialines atramas ir vertybes (migracija, pabėgėlio statusas). Šis veiksnys taip pat gali atspindėti svarbų vystymosi ir gyvenimo periodą ar jo sukeltą krizę (ėjimas į mokyklą, tapimas tėvais, nesėkmė bandant rasti ryšį su brangiu žmogumi, išėjimas į pensiją). Individualus polinkis ir jautrumas yra svarbus adaptacijos sutrikimams atsirasti ir jų pasireiškimo pobūdžiui, bet, nepaisant to, manoma, kad sutrikimas neatsirastų be stresogeniško faktoriaus. Sutrikimas pasireiškia įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas (ar šių jausmų derinys), jausmas, kad nesugebama susitvarkyti, planuoti ateitį ar toliau tvarkytis su esama situacija, atlikti kasdienius darbus. Kartu gali būti elgesio sutrikimų, ypač paaugliams. Dominuojantis požymis gali būti trumpalaikė ar užsitęsusi depresinė reakcija arba kiti emocijų ir elgesio sutrikimai (Kultūrinis šokas, gedėjimo reakcija, vaikų hospitalizmas).

Iš šio aprašo matosi, kad adaptacijos sutrikimai gali būti diagnozuojami net vaikams dėl streso pradėjus lankyti mokyklą, ar gedinčiam asmeniui, netekus artimo žmogaus. Tačiau tai nereiškia, kad toks asmuo yra neveiksnus, nesuvokiantis savo veiksmų esmės bei negalintis jų valdyti. Kaip patvirtina, medicininiai dokumentai, adaptacijos sutrikimas testatorei buvo konstatuotas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai jau buvo likusi kiek daugiau nei savaitė iki testatorės mirties, ji kentė skausmus, todėl natūralu, kad būsena buvo liūdna ir prislėgta, bet tai nereiškia, kad ji nesuprato savo veiksmų - priešingai, suprato savo sveikatos būklę dėl esamų onkologinių susirgimų ir dėl to sielojosi.

Tai, kad testatorė iki pat savo mirties buvo sąmoninga ir tik jau prieš pat mirtį buvo dezorientuota, t. y. būtent savo mirties išvakarėse, patvirtina (duomenys neskelbtini) dienos VŠĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų įrašai medicininiuose dokumentuose, kur gydytojai nurodo, kad Z. K. sąmoninga, bet kiek dezorientuota Z. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius neva testatorė, (duomenys neskelbtini) sudarydama ginčijamą testamentą dėl savo sveikatos būklės, jo sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys, jog ir ginčijamą testamentą tvirtinusiai notarei N. M. jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Tuo tarpu, remiantis Notariato įstatymu, būtent notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

Šiuo atveju, testatorės Z. K. testamente išreikšta valia, pilnai atitiko jos vidinę valią.

Apie tai, kad tiek iki ginčo testamento sudarymo, tiek ir po jo, mūsų mama buvo sąmoninga bei pilnai suprato savo veiksmus, teisine galės paliudyti šie asmenys:

- gydytoja onkologė chematerapeutė V. V., kurį gydė testatorę tiek iki ginčo testamento sudarymo, tiek ir po jo. Gydytoja dirba (duomenys neskelbtini);

- šeimos gydytoja A. Ž., kuri gydė testatorę itin ilgą laiką, testatorė pas ją reguliariai lankydavosi, tiek iki ginčo testamento sudarymo, tiek ir po jo iki pat savo mirties. Todėl jei iš tikrųjų testatorė būtų turėjusi kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų, gydytoja juos tikrai būtų pastebėjusi bei užfiksavusi ligos istorijoje. Tačiau kaip matyti iš pačio ieškovo į bylą pateiktų medicininių dokumentų, jokių tokių duomenų ligos istorijoje nėra. Gydytoja dirba (duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini).

Mūsų šeimos draugai bei kaimynai, kurie bendravo su mama, palaikė su ja ryšį - J. K., V. B., A. P.. Šiuos liudytojus į teismo posėdį atsivesime patys.

Remiantis išdėstytu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo prašome:

Ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. V. atmesti;

Priteisti atsakovei A. V. iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė pakartojo atsiliepime į ieškinį pateiktus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad duomenų, jog atsakovės motina būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar psichikos ligą nei medicininiuose, nei bylos dokumentuose nėra. Savo laiku atsakovės motina sudarydama notarinės formos testamentą suprato jo prasmę ir tikslingai išreiškė savo valią bei iš to kylančias pasekmes.

Atsakovė savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Atsakovės liudytoja V. B. duodama parodymus nurodė, kad velionė iki mirties gerai suprato ją supančią aplinką ir suvokė kitus reiškinius. Jokių jos psichikos sutrikimų ji nepastebėjo.

Liudytojas D. V. duodamas parodymus nurodė, kad jis ilgą laiką bendravo su velione, ji pas juos lankydavosi ir būdavo dažnai. Jokių velionės elgesio ar psichikos sutrikimų jis nėra pastebėjęs. Teigė, kad jai ilgą laiką nebuvo reikalinga kitų asmenų pagalba.

Liudytojas A. P. (A. P.) duodamas parodymus teigė, kad lankydavosi (duomenys neskelbtini) namuose ir yra bendravęs su Z. K.. Jam bendraujant su šiuo asmeniu jis nėra pastebėjęs jokių jos neveiksnumo požymių.

Teismo posėdžio metu papildomai buvo išklausyti gydytojų A. Ž. ir V. V. paaiškinimai, apie jų pacientės Z. K. sveikatos būklę. Iš duotų paaiškinimų matyti, kad Z. K. gydančios gydytojos nenustatė jokių pacientės psichikos sutrikimų, o jeigu būtų pastebėjusios jos elgesio sutrikimus, tuomet ji būtų pasiųsta konsultacijai pas psichiatrą.

Trečiasis asmuo notarė N. M. savo nuomonės teismui dėl šalių ginčo į bylą nepateikė. Notarė vykdydama teismo 2021-01-29 nutartį pateikė teismui į bylą Z. K. paveldėjimo bylos kopiją.

Trečiasis asmuo ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, dėl to teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam ar jo atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Teismas 2021-03-26 nutartimi byloje skyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertams pavesdamas atsakyti į pateiktus klausimus. Ekspertams pateikus ekspertizės aktą teismas atnaujino bylos nagrinėjimą.

Ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.136 straipsnio 2 dalyje, išvardijant civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, pirmiausiai nurodomi sandoriai. Sandoris yra pagrindinis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas. Taip yra todėl, kad civilinė teisė grindžiama asmens autonomija, o sandoris būtent yra vienas iš asmens autonomijos raiškos atvejų. Dauguma civilinių teisių ir pareigų atsiranda būtent remiantis sandoriais. Šalių ginčo byloje ieškovas kelia reikalavimą dėl velionės motinos sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Juridiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo CK 5.16 str. ir 1.89 str. nuostatas. Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimą, yra svarbūs asmens valios aspektai.

Sandorio samprata pateikiama CK 1.63 straipsnio 1 dalyje; čia sandoriai apibrėžiami kaip asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Šis CK pateiktas san­dorio apibrėžimas, kad ir lakoniškas, tačiau leidžia padaryti keletą principinių išvadų.

Viena iš jų ta, kad sandoris yra asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Būtent šis sandorio požymis atspindi, kodėl negalioja sandoriai, turintys valios defektų: tokiais atvejais asmens išorinis valios išreiškimas neatitinka jo vidinės valios turinio. Kita, tai, kad įstatymas sandorį apibrėžia kaip asmens veiksmą, reiškia tik vieną - išorinį sandorio, kaip valinio akto, komponentą. Akivaizdu, kad veiksmas yra tik asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to prieš atliekant tam tikrą veiksmą kiekvieno žmogaus sąmonėje ilgesnį ar trumpesnį laiką vyksta tam tikras mąstymo procesas: iš pradžių žmogus suvokia esant tam tikrą poreikį, paskui apmąsto šio poreikio patenkinimo būdą ir galiausiai priima vienokį ar kitokį sprendimą. Vadinasi sandorį galima apibūdinti kaip asmens vidinės valios išorinį pareiškimą, siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Todėl kiekvienu atveju ir šioje byloje taip pat privalu įžvelgti du savarankiškus kiekvieno san­dorio komponentus - asmens vidinę valią (subjektyvus komponentas) ir valios išorinį pareiškimą (objektyvus komponentas). Sandoris visų pirma yra teisinis veiksmas, t. y. veiksmas, kuriuo siekiama tam tikrų teisinių padarinių.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl dabar jau velionės Z. K. sudaryto notarinės formos testamento pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad sandorį sudaro subjektyvus (vidinė valia) ir objektyvus (vidinės valios išorinė išraiška) komponentai, yra labai svarbu, nustatyti koks yra šių komponentų ryšys ir reikšmė, kuriam komponentui atiduoti prioritetą - subjektyviam ar objektyviam.

Ilgą laiką ir teismų praktikoje buvo laikoma, kad subjektyvios teorijos požiūriu būtina sandorio galiojimo prielaida yra asmens suvokimas, jog jo veiksmai sukels tam tikrus teisinius padarinius (vadinamoji valios teorija). Tačiau vėliau, siekiant teisinių santykių stabilumo, prioritetas pradėtas teikti išorinei valios išraiškai (vadinamoji objektyvioji teorija). Šiuo atveju, neneigiant vidinės valios reikšmės, pabrėžiama būtinybė užtikrinti kontrahento pagrįstą pasitikėjimą asmens veiksmų reikšme. Atsakovė A. V. (A. V.) yra velionės Z. K. dukra, jos nuolat bendravo, dukra pastoviai rūpinosi motina ir teikė jai visokeriopą pagalbą. Kokius kontaktus su velione palaikė atsakovės brolis (ieškovas) byloje duomenų nėra. Nors sandorio valinis aspektas grindžiamas asmens autonomijos principu, tačiau negalima absoliutinti asmens vidinės valios, o būtina galvoti ir apie kitų asmenų interesų apsaugą, t. y. būtina aiškintis, ką apie vieną ar kitą asmens veiksmą mano kiti asmenys, valios pareiškimo adresatai, bylos atveju ieškovas S. K., kuris turėjo paveldėjimo teisę kaip įstatyminis įpėdinis. Šiuolaikinė teisė pripažįsta, kad būtina apginti tiek valios pareiškėjos teisėtą interesą, tiek valios pareiškimo adresato pagrįstą tikėjimą, jog valios pareiškėjos išoriniai veiksmai (žodžiai, rašytinis tekstas, konkliudentiniai veiksmai ir kt.) atitinka jos vidinę valią. Todėl teismas konstatuoja, kad pirmiausia, atsakovei A. V. (A. V.), kaip būsimai testamentinei įpėdinei, pagrįstai nekilo abejonių dėl palikėjos velionės Z. K. valios išraiškos ypatumų. Kiekvieno sandorio atveju, asmens valia turi būti aiškinama ne vien taip, kaip ją suprato ją išreiškiantis asmuo, o ir taip, kaip ją suprato adresatas – pavyzdžiui testamentinis įpėdinis, ginčo atveju atsakovė A. V. (A. V.) ir testamentą patvirtinusi notarė N. M.. Šiuolaikinė teisė siekia derinti tiek vidinės valios, tiek jos išorinės išraiškos reikšmę sandoriui, o be to įstatymas būsimam įpėdiniui nedraudžia įkalbinėti palikėją ar prašyti jį sudaryti jam palankų testamentą (CK 5.18 str.). Remiantis paminėtu teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė A. V. (A. V.) būdama artimuose santykiuose su dabar jau velione Z. K. turėjo teisę, prašyti pastarosios testamentu palikti jai visą motinai priklausantį turtą, kas teismui irgi nekelia abejonių dėl palikėjos apsisprendimo.

Ginčo atveju teismas pripažįsta, kad testamento sudarymo metu palikėjos vidinė valia ir jos išraiškos išorinė forma sutapo. Todėl ginčo atveju asmuo, teigiantis, kad palikėjos vidinė valia buvo visai kitokia, nei galima protingai spręsti iš jos veiksmų, ir ginčija palikėjos sudarytą notarinės testamentą, privalo įrodyti, kad turto palikėjos vidinė valia skyrėsi nuo valios išorinės išraiškos formos. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Vienas iš ieškovo argumentų tai, jog velionė motina jai priklausantį nekilnojamąjį turtą paliko vien tik atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytą testamentą, neatitinka testatorės valios. Tačiau, tuo pačiu ieškovas pripažįsta, kad testatorė turėjo teisę laisva valia disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tai yra sudaryti ir testamentą, neatsižvelgiant į kitų asmenų įskaitant ir sūnaus (ieškovo) interesus. Byloje testatorės veiksmų laisvę patvirtina, ne tik medicininiai dokumentai, bet ir 2021-06-08 – 07-07 ekspertizės akto išvada (121-125 b. l.).

Sandorių negaliojimo institutas neabejotinai yra skirtas apginti viešąjį interesą, kuris pažeidžiamas sudarant imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai arba gerai moralei prieštaraujantį sandorį, taip pat sudarant tariamus ar apsimestinius sandorius.

Jau minėta, kad sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikrų teisinių padarinių, t. y. konkrečių civilinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Ne visada šie padariniai atsiranda, o ir atsiradę gali išnykti dėl to, kad sandoris pripažintas neteisėtu - negaliojančiu. Sandorių negaliojimo pagrindus ir padarinius įstatymų leidėjas reglamentavo bendrojoje civilinės teisės dalyje - CK 1.78 - 1.96 straipsniuose.

Teisės teorijoje negaliojantys sandoriai klasifikuojami įvairiais pagrindais. Kai kurias jų rūšis išskiria ir įstatymai.

Pagrindinė sandorių klasifikacija pagrįsta teisinių padarinių kriterijumi. Pagal tai sandoriai skirstomi į niekinius ir nuginčijamus. 2000 metų Civilinis kodeksas niekiniams ir nuginčijamiems sandoriams suteikė teisinę reikšmę, įtvirtindamas šių sandorių sampratas ir pagrindines taisykles 1.78 - 1.79 straipsniuose.

Niekiniam sandoriui pripažinti negaliojančiu nėra būtinas teismo sprendimas (CK 1.78 str. 1 d.). Niekinis sandoris negali būti ir šalių patvirtintas, todėl laikoma, kad patvirtinimas, kai jis teisiškai tampa galimas, reiškia ne sandorio patvirtinimą, o naujo sandorio sudarymą.

Nuginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik teismo sprendimu (CK 1.78 str. 2 d.), o tokio sandorio galiojimas priklauso nuo teisę jį ginčyti turinčios šalies arba kito įstatymų nurodyto asmens.

Subjektų valios trūkumais pasižymintiems sandoriams priskiriami ir savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryti sandoriai (CK 1.89 str.).

Todėl vienas iš ieškovo teisinių argumentų, remiantis CK 1.89 str. nuostata pripažinti sandorį negaliojančiu, atmestinas. Tokią išvadą teismas daro, kadangi ginčijamas sandoris (notarinės formos testamentas) ieškovo interesų nepažeidė. Imperatyviosios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Dėl vienašalio sandorio (testamento) galiojimo arba negaliojimo, kai kada yra pagrindas manyti, kad bus surinkti įrodymai, patvirtinantys jo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Tačiau tokio vienašalio sandorio negaliojimo įstatyminių pagrindų teismas šioje byloje nenustatė, o ieškovas S. K. (K.) remiantis bylos duomenimis tokių aplinkybių teismui nenurodė.

Nuginčijamas sandoris nuo pat jo sudarymo sukuria tuos teisinius padarinius, kurių siekė jo šalis (šalys). Toks sandoris galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nepripažįstamas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d.). Civiliniame kodekse pateikiama ir bendra nuginčijamų sutarčių samprata.

Nuginčijamu sandoriu laikomas ir savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens su­darytas sandoris (CK 1.89 str.). Šį kaip vieną iš ieškinio negaliojimo pagrindų ieškovas nurodė ieškinyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisės doktrina nurodo ir asmenis, turinčius teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Pilnamečiai fiziniai asmenys yra visiškai veiksnūs. Tai reiškia, kas jie gali sudaryti visus sandorius, jeigu įstatymai nenustato jiems specialių su subjekto savybėmis susijusių reikalavimų. Fizinis asmuo dėl savo fizinės arba psichinės būklės gali nesuprasti savo veiksmų prasmės ir jų padarinių. Tokie atvejai priskiriami prie sandorių, pasižyminčių subjektų valios trūkumais. Fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarant sandorį buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu asmuo mirė, teisę pareikšti ieškinį šiuo pagrindu įgyja jo įpėdiniai.

Teismas pasisakydamas dėl velionės Z. K. būsenos ir galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti sandorio sudarymo metu, remiasi ne tik šalių paaiškinimais, bet iš dalies ir liudytojų parodymais, o taip pat velionę gydžiusių gydytojų bei ekspertų išvadomis (95 b. l.). Pirmiausia, pažymėtina, kad Z. K. nuo 1997 metų buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina medikų įrašai jos ligos istorijoje (17-19 b. l.). Antra, nuo 1995-08-31 iki 1995-09-01 Z. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (15-16 b. l.). Trečia, įrašai Z. K. ligos istorijoje patvirtina, kad ji nuo 2012-11-20 iki 2012-11-21, gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, kur jai buvo atlikta lokali (duomenys neskelbtini). Ketvirta, Z. K. 2019-01-22 konsultuota onkologo, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Vėliau ji vėl buvo gydoma ir (duomenys neskelbtini) skyriuje. Per visą gydymo įstaigose praleistą laiką, medikai nėra konstatavę jokių Z. K. psichikos sutrikimu. Todėl teismo psichiatrijos ekspertai galėjo duoti kategorišką išvadą dėl Z. K. psichikos būsenos ir jos gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti (duomenys neskelbtini) sudarant vienašalį sandorį notarinės formos testamentą. Tokia ekspertų komisijos išvada paremta tuo, kad velionė Z. K. dėl sveikatos būklės sandorio sudarymo metu buvo veiksni.

Teismas tenkindamas byloje dalyvaujančių asmenų prašymus ir skirdamas ekspertizes turėjo poreikį išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, kurių negalima išsiaiškinti be specialių medicinos žinių (CPK 212 str. 1 d.). Teismas taip pat vertindamas byloje esančią ekspertų išvadą apie Z. K. psichikos būsena sandorio sudarymo metu ja remiasi, atsižvelgdamas ir į kitus byloje esančius įrodymus (CPK 218 str.).

Remiantis aptartais motyvais teismui nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas visiškai, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Vadovaujantis CPK 93 str., atmetus ieškovo ieškinį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymo nuostatas priteistinos iš ieškovo. Atsakovė A. V. prašė teismo priteisti iš ieškovo S. K. 850,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui už advokato suteiktas paslaugas, pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Todėl šis atsakovės A. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo S. K. tenkintinas visiškai (LR CPK 98 str.).

Kadangi ieškovo S. K. ieškinys atmestinas, sprendimui įsiteisėjus naikintina laikinoji apsaugos priemonė – paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo sustabdymas, taikyta Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-29 nutartimi (LR CPK 150 str. 2 d.). Pašto išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jų dydis neviršija teisės aktais nustatyto minimalaus dydžio (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo S. K. (K.) ieškinį atsakovei A. V. (A. V.) atmesti.

2. Priteisti atsakovei A. V. (A. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. K. (K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

3. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo sustabdymą, taikyta Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-29 nutartimi.

4. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti gydymo įstaigoms Z. K. ligos istorijas (2 tomai).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.