Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2025-10-31 apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Volvo XC 60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu ,,Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARRF-0078 (patikros sertifikato Nr. 2405683) jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Teisminio nagrinėjimo metu N. J. pateikė prašymą atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, dirbantis. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad yra verto teismo pasitikėjimo asmens – N. J. prašymas perduoti M. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, ir yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl M. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas N. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas 1 metų laidavimo terminas, kadangi, teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (neteistas, kaltę pripažino, savo elgesį vertina itin kritiškai), kitas aptartas aplinkybes (iš jų – kad nenustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), tokios trukmės laidavimo terminas labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir M. J. būtų pakankamas atitinkamoms išvadoms padaryti dėl netinkamo savo elgesio.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. nėra teistas, kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, tačiau baudas moka, dirbantis. Tuo pačiu pastebėtina, kad M. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Teismo vertinimu, įvertinus aptartas aplinkybes, iš jų – M. J. asmenybę, jam nustatytą girtumą, jo pavojingus veiksmus kelyje, kilusius padarinius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-10-31.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis M. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam. Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. J. kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Todėl M. J. privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „VOLVO XC60“, 2012 metų gamybos, kaina su PVM yra 9160,00 Eur. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad minėtas automobilis „VOLVO XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pirktas 2022-11-08 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 9000 Eur. M. J. automobiliui „VOLVO XC60“ įsigyti 2022-11-07 su banku AB „F. B.“ sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 13000 Eur. Pagal mokėjimo grafiką mėnesinė įmoka sudaro 248,46 Eur, mokėjimo pabaiga numatyta – 2029-03-15. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę ir socialinę padėtį, automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas ir sukeltų sunkių finansinių padarinių šeimai, todėl kaltinamajam skirtinas aukščiau nurodyto automobilio vertės konfiskavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog yra galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kuria vairuodamas asmuo padarė nusikalstamą veiką) vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau tokiu atveju turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Šiuo atveju vertintina tai, kad kaltinamasis M. J. yra dirbantis, turintis kreditorinį įsipareigojimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi nusikaltęs. Įstatyme numatytas promilių kiekis viršytas nedaug. Vertintina ir tai, kad nusikalstamai veikai daryti naudoto automobilio vertė yra pakankamai didelė. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, kaltinamajam skirtinas dalinis aukščiau nurodyto automobilio vertės konfiskavimas, nustatant 5000 Eur konfiskuotinos automobilio vertės sumą. Teismo manymu, ši suma būtų proporcinga nubaudimo priemonė šioje byloje padarytam nusikalstamam įvykiui ir visoms aplinkybėms.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, nustatydamas konfiskuotinos automobilio vertės dalį, atsižvelgia, kad padarytas pavojingas nusikaltimas, galėjęs sukelti itin skaudžių padarinių. Kita vertus, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, materialinę padėtį, kad toks poelgis pirmas jo gyvenime. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip minėta, iš M. J. konfiskuotina 5000 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis,) ir baudžiamąją bylą M. J. nutraukti. M. J. perduoti N. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-10-31;

- turto konfiskavimą, išieškant iš M. J. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VOLVO XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

M. J. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilį „VOLVO XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį – grąžinti M. J.. M. J. vairuotojo pažymėjimą – perduoti AB „Regitra“. Kompaktinę laikmeną (1 vnt.) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. PVM sąskaitą-faktūrą serija LE Nr. 506 su automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi 2022-11-08 – grąžinti M. J..

Išaiškinti M. J., kad už baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.