Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) e, neteista.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2013m. birželio 14d. apie 9 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini), ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, t.y. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstačiusi bendro naudojimo pravažiavimą į gatvę, trukdė J. M. išvažiuoti, o pastarajai pradėjus signalizuoti garsiniu signalu, priėjusi prie nukentėjusiosios J. M. vairuojamo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidariusi duris pradėjo tampyti J. M. už plaukų, po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, suduodama kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai J. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje ir viršugalvyje.

Kaltinamoji E. S. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytą rytą ji išgirdo skambutį į duris. Apsivilko chalatą ir priėjusi prie durų pamatė, kad nieko nėra. Tada išbėgusi į kiemą pamatė, kad prie bendro įvažiavimo stovi kaimynės J. M. automobilis VW Passat. Tada ji grįžo namo pasiimti automobilio raktus, kad galėtų patraukti automobilį. Būnant namuose išgirdo, kaip J. M. signalizuoja. Pasiėmusi raktus išėjo į bendro naudojimo gatvę ir praėjo pro J. M. automobilį. Tada J. M. atsidariusi automobilio dureles garsiai šaukė, kiek galima laukti. Ji jai į tai atsakė, kad “kiek reikės, tiek lauks”. Eidama patraukti savo automobilį Audi A4 girdėjo, kaip J. M. šaukė jai adresuotus necenzūrinius žodžius „kurva, žiurkė“. Tai išgirdusi, neapsikentusi priėjo prie J. M. automobilio, atidarė jos automobilio durelės ir paklausė jos, kas ji jai tokia, ko ji pastoviai ją ir jos šeimą puola. Vis tiek J. M. toliau ją plūdo necenzūriniais žodžiais. Kadangi ji pati atidarė J. M. automobilio dureles, norėdama užsidaryti savo automobilio dureles, J. M. jai pirma spyrė vieną kartą į kojas. Ji emociškai paveikta griebė J. M. už plaukų. Tada J. M. taip pat griebė jai už plaukų. Smūgių rankomis J. M. tikrai nesudavė, tik tampė ją už plaukų. Po to ją paleido ir nueidama nuo jos automobilio išgirdo sakant J. M., kad pamatys kas dabar bus. Ji jai atsakė, kad negąsdintų jos. Patraukus automobilį, J. M. savo automobiliu pravažiavo. Dėl savo poelgio gailisi, prisipažįsta, jog tampė J. M. už plaukų, tačiau neprisipažįsta, jog sudavė smūgius jai į galvos sritį, nepripažįsta civilinio ieškinio. Pati taip pat nukentėjo, buvo mėlynės ant kojų, tačiau į medikus nesikreipė. Tik po dviejų mėnesių sužinojo, jog J. M. kreipėsi į policiją. Įvykis buvo nufilmuotas, kadangi J. M. kieme filmuojama. Niekas nematė įvykio gyvai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. paaiškino analogiškai, tvirtindama, kad smūgių rankomis J. M. tikrai nesudavė, tik tampė ją už plaukų (b.l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytinais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

nukentėjusioji J. M. parodė, kad minimą rytą ji, norėdama savo automobiliu išvažiuoti iš savo namo kiemo adresu F.Vaitkaus g. 9-1, išvažiavusi į bendro naudojimo gatvę, negalėjo toliau pravažiuoti, kadangi bendro naudojimo kelias buvo užstatytas kaimynės E. S. automobiliu. Matydama, kad nepravažiuos, nuėjo pas kaimynę E. S. į namus, skambino jai į duris, tačiau niekas jos neįleido. Tada ji įsėdusi į savo automobilį kelis kartus garsiniu signalu pyptelėjo. Besėdint automobilyje ir laukiant, kol kaimynė išgirs ar ateis patraukti savo automobilį nuo pravažiavimo, staiga priėjo kaimynė E. S. prie jos automobilio. Ji atidarė automobilio dureles ir paprašė patraukti automobilį. Tada E. S. garsiai šaukdama keikė ją visokiais necenzūriniais žodžiais, kurių dėl šoko neatsimena. Tada griebė ją už plaukų ir bandė ištraukti iš automobilio, daužė galvą kumščiais į pakaušio sritį ne mažiau kaip aštuonis kartus. Nuvažiavusi į darbą pamatė, kad koja nubrozdinta. Į medikus kreipėsi 20 val. 18 min. tą dieną dirbo viena parduotuvėje. Darbo metu jai pasidarė bloga, pradėjo vemti. Išsikvietė, kad ją pakeistų. Po pietų nuvyko į polikliniką ir gavo siuntimą į klinikas, ten darė tyrimus. Turėjo nedarbingumą trylika dienų, vartojo vaistų. Dėl sumušimo liko kraujosruvos. Plaukus rovė ne iš vienos galvos vietos, bet išdraskė visą galvą. Konkrečiai negali pasakyti kiek buvo smūgių, mano, jog ne mažiau aštuonių smūgių buvo. Kamera įsijungia tuo momentu, kai kas nors sujuda. Kamera nufilmavo nuo tos vietos, kai S. išėjo ir priėjo prie vartų. Garso nėra. Konfliktas įvyko bendro naudojimo sklype. Ji gynėsi, dėlto buvo atkišusi rankas. Prašo priteisti 20 000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė analogiškai, t.y. parodė, kad E. S. griebė už plaukų ir bandė ištraukti iš automobilio, daužė galvą kumščiais ne mažiau kaip aštuonis kartus. Tampydama už plaukų ji jai išrovė plaukus (b.l.48-49);

iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tyrimas atliktas 2013-06-17 11val. J. M. konstatuota poodinės kraujosruvos pakaušyje ir viršugalvyje, odos nubrozdinimas dešinėje pėdoje. Teigiama, jog sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16-17);

iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji J. M. 2013-06-14 kreipėsi į Šilainių polikliniką, gavo siuntimą kreiptis į VšĮ Kauno klinikas neurologo konsultacijai, traumatologo konsultacijai. 2013-06-14 20 val.18 min. kreipėsi į VšĮ Kauno klinikas, jai konstatuotas pėdos sumušimas smurto pasėkoje, pacientė skundėsi galvos skausmais, vėmimu, todėl buvo atlikta skubi kompiuterinė tomografija, konstatuota, jog pacientė patyrė lengvą galvos traumą (b.l. 32-44);

iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad už laikotarpį nuo 2013-06-17 iki 2013-06-21 bei už laikotarpį nuo 2013-06-22 iki 2013-06-27 išmokėtos ligos pašalpos (b.l. 57);

iš 2013-06-20 VšĮ Šilainių poliklinikos pažymos matyti, kad J. M. kreipėsi neurologo konsultacijai (b.l. 62).

iš 2013-09-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, ant kurio įspausti įrašai: „Acme CD-R" kompaktiniame diske yra 1 failas, kuriame užfiksuotas filmuotas prie (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo gatvės, vaizdas. Įdėjus į kompiuterio procesorių kompaktinį diską „Acme CD-R", kompiuterio monitoriuje atsiranda filmuotas prie (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo gatvės vaizdas. Monitoriaus ekrane matome įrašą Camera NO.5 13-06-14 bei laikas 9:25:38, peržiūrint toliau vaizdo įrašą matyti, kad 9:25:38 laiku, bendro naudojimo gatvėje prie namo stovi automobilis šviesios spalvos dėl vaizdo įrašo automobilio markės ir numerių nesimato, bendro naudojimo gatvėje vaikšto moteris ilgais tamsiais plaukais, dėvinti šviesios rožinės spalvos suknelę bei gatvėje stovi automobilis VW Passat tamsios spalvos, dėl vaizdo įrašo numerių nematyti, toliau peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip automobilio VW Passat vairuotojas trumpam pradaro vairuotojo pusės automobilio dureles; 9:25:41 laiku matyti, kaip automobilio vairuotojas uždaro VW Passat dureles ir prie VW Passat automobilio prieina moteris tamsiais ilgais plaukais, dėvinti šviesiai rožinę suknelę, ji atidaro automobilio VW Passat automobilio vairuotojo pusės dureles ir pasilenkusi tampydama pirmyn atgal vairuotoją mėgina ištraukti iš automobilio, po to trenkia automobilio dureles ir nueina, paėjusi į šalį nuo automobilio moteris tamsiais plaukais dėvinti šviesiai rožinės spalvos suknelę nuo rankų kažką tai nusiima ir numeta ant žemės; 9:25:46 automobilis VW Passat pravažiuoja pro bendro naudojimo gatvėje pastatytą automobilį; tolimesnis vaizdo įrašas nesusijęs su įvykiu; 9:28:24 laiku vaizdo įrašas baigiasi (b.l. 46);

Kaltinamajai E. S. buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., tačiau byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina tik tai, kad E. S. viešoje vietoje trukdė J. M. išvažiuoti, o pastarajai pradėjus signalizuoti garsiniu signalu, ir, tikėtina, ją įžeidus, priėjusi prie nukentėjusiosios J. M. vairuojamo automobilio pradėjo tampyti J. M. už plaukų, po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, suduodama kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegija 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje Nr. 2K-333/2009 nurodė, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja).

Iš baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų matyti, jog konflikte dalyvavo tik nukentėjusioji ir kaltinamoji. Nė vienas pašalinis asmuo į konfliktą nesikišo, jo nematė ir negirdėjo. Viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta. Kaltinamosios veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimą, todėl veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. į BK 140 str. 1d.

Kaltinime, be to, buvo nurodyta, jog E. S. nusikalstamą veiką padarė „be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties“, „šaukdama necenzūriniais bei J. M. žeminančiais žodžiais“, sudavė kumščiu „ ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvos sritį“, ir, be kitų sužalojimų, padarė „odos nubrozdinimus dešinėje pėdoje“.

Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, įrašas prasidėjo 9 val. 25 min. 38 sek. Peržiūrint įrašą teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo matyti, kad vaizdas „peršoka“ iš karto į 40 sek. ( 2 sekundžių įraše nėra) ir būtent tuo metu buvo užfiksuoti kažkokie nukentėjusiosios veiksmai, dėl kurių kaltinamoji grįžo prie pastarosios automobilio (įrašas buvo pateiktas ne pilnas pačios nukentėjusiosios J. M. iniciatyva). Todėl negalima teigti, kad nusikalstama veika padaryta be jokio motyvo ir tikėtina kaltinamosios parodymais, jog tuo metu nukentėjusioji jai pasakė, galimai ją įžeidžiančius žodžius, išprovokavusius jos neteisėtus veiksmus.

Vaizdo įrašas pateiktas be garso, todėl teigti, kad kaltinamoji E. S. sakė J. M. žeminančius žodžius, nėra galimybės, tuo labiau, kad ir pati nukentėjusioji teigė neatsimenanti, kokie žodžiai jos atžvilgiu buvo pasakyti. O visos abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip trijų smūgių pasėkoje, todėl teismas sprendžia, kad būtent toks smūgių kiekis yra objektyviai pagrįstas.

Dėl odos nubrozdinimų pėdoje kaltinamoji E. S. nurodė, kad nukentėjusioji jai spyrė, o nukentėjusioji aiškino, jog tik nuvažiavusi į darbą pamatė, kad „koja nubrozdinta“, konkrečiai nenurodydama sužalojimo aplinkybių. Esant abejonių dėl sužalojimo padarymo aplinkybių, jos vertintinos kaltinamosios naudai.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių išvardintos aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji kalta prisipažino, teigė, jog nuoširdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad padaryta veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, kad kaltinamoji neteista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du mažamečius vaikus, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Skirtina bausmė – laisvės apribojimas.

Dėl civilinio ieškinio

Iš pateikto teismui civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusioji J. M. prašo priteisti iš kaltinamosios E. S. 242, 16 Lt turtinei žalai atlyginti, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 54-56).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog jai buvo padaryta 242, 16 Lt turtinė žala. Pateikė teismui darbo sutartį ir pažymą apie išmokėtas VSDFV sumas. Tačiau iš pateiktų dokumentų nematyti, koks susidaro skirtumas tarp gaunamo atlyginimo ir faktiškai išmokėtų sumų. Be to, nukentėjusioji teismui pateikė vaistų receptus ir vaistų pirkimo kvitus. Vienas kvitas atitinka išrašytiems vaistams, o kitame nurodyti vaistai, kurie su nukentėjusiosios sveikatos būkle nesusiję ir nėra duomenų, kad buvo medikų rekomenduoti ((duomenys neskelbtini)). Pripažintina pagrįsta 27,90Lt suma.

Taip pat nukentėjusioji teismui pateikė kvitus, iš kurių matyti, jog ji sumokėjo už advokato paslaugas 2300 Lt (kvitai serija LAT Nr.705971 ir serija LAT Nr.705976). Prašymas atlyginti išlaidas už advokato pagalbą pagrįstas, tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, jog neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. taip pat į provokuojančius nukentėjusiosios veiksmus, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką analogiškose baudžiamosiose bylose, sprendžiama, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1500 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- būti namuose kasdien nuo 23 val. iki 6 val.

priteisti iš E. S. 27,90 Lt (dvidešimt septynis litus 90ct) turtinės žalos atlyginimui bei 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui J. M. naudai.

Priteisti iš E. S. J. M. naudai 2300 Lt (du tūkstančius tris šimtus litų ) advokato išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.