- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-328-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- V. N.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-135/2010
Teisėja Lionė Užubalienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3.; 2.1.15.3.3.; 2.4.2.
2010 m. rugsėjo 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. N. atidėtas vieneriems metams bei paskirtas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
E. J. naudai neturtinės žalos atlyginimas: iš UAB „duomenys neskelbtini) 356,60 Lt, iš UAB (duomenys neskelbtini“2643,40 Lt;Z. M. naudai neturtinės žalos atlyginimas: iš UAB (duomenys neskelbtini) 356,60 Lt, iš UAB (duomenys neskelbtini) 40Lt;J. L. naudai neturtinės žalos atlyginimas: iš UAB (duomenys neskelbtini) 356,60 Lt, iš UAB (duomenys neskelbtini) 2643,40 Lt;A. S. naudai neturtinės žalos atlyginimas: iš UAB (duomenys neskelbtini) 356,60 Lt, iš UAB (duomenys neskelbtini) 19643,40 Lt;R. G. naudai neturtinės žalos atlyginimas iš UAB (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt.
Taip pat nuosprendžiu J. L. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu ir pripažinta J. L. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinio proceso tvarka, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka .
Nuosprendžiu iš V. N. į valstybės pajamas priteista 73,19 Lt teismo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 17 d. apie 9 val. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 34-ame kilometre, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) keleivinį autobusą „Setra S 215", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 53 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 64 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti), 171 p. (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), 172 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.), 173 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams), nes neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį keleivinį autobusą „PAZ 3205", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. J., priklausantį SP UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti: E. J., padarant jam galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą pakaušyje, kairio peties sąnario ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; Z. M., padarant jam dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos ir stipinkaulio lūžimą, dešinės plaštakos muštinę žaizdą, pakaušio srities poodinę kraujosruvą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; J. L., padarant jai krūtinės kairės pusės sumušimą, poodinę kraujosruvą krūtinėje, krūtinės kairės pusės VII šonkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; A. B., padarant jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; A. S., padarant jam muštinę žaizdą dešiniame momenyje, atvirą įspaustinį dešinio momenkaulio – smilkinkaulio bei kaukolės pamato kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešiniu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti 2010 m. birželio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo E. J. 2643,40 Lt, Z. M. – 643,40 Lt, J. L. – 2643,40 Lt, A. S. – 19 643,40 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir aiškino neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialines teisės normas, neatsižvelgė į visas svarbias faktines bylos aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant neturtinės žalos dydį, netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, nesivadovavo LR CK 1.5 str. numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nenurodė motyvų kuo remiantis konkrečiam civiliniam ieškovui priteisė atitinkamą neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniams ieškovams turėtų būti naikinamas.
Nurodo, kad tai, jog žalą padaręs asmuo nuteistasis V. N. nusikaltimo padarymo ir žalos atsiradimo metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą neturėti būti pagrindas sutapatinti autobuso savininko, t.y. UAB(duomenys neskelbtini), ir jo valdytojo, t.y. V. N., atsakomybę ir priteisti civiliniams ieškovams nepagrįstą įrodymais ir neproporcingai didelę neturtinę žalą. Nurodo, kad priteisti neturtinės žalos dydžiai yra neteisingi nuteistojo V. N. atžvilgiu, kadangi jis niekur nedirba, yra pensinio amžiaus, žala padaryta dėl neatsargumo ir ji neatitinka nuteistojo turtinės padėties ir gaunamų pajamų, o civiliniam atsakovui pasinaudojus LR CK 6.280 str. numatyta regreso teise į žalą padariusį asmenį, nuteistojo V. N. turtinė padėtis taptų labai sunki.
Nurodo, kad neigiamų išgyvenimų mastas, lemiantis neturtinės žalos dydį, nustatomas pagal nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir pagal tai, ar patirti sveikatos sutrikimai yra laikini ar nuolatiniai, ar gali būti pašalinti, ar ne. Apelianto nuomone, vien tai, kad asmuo patyrė stresą, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą, nes streso neįmanoma visiškai išvengti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nurodė nuosprendyje vienintelį neturtinė žalos atlyginimo motyvą – tai, kad nukentėjusieji buvo sužaloti, turėjo įvairių nepatogumų ir pergyvenimų, bei apsiribojo specialistų išvadose nurodytų sveikatos sutrikdymų vardijimu, o nevertino sveikatos sutrikdymo padarynių, ar jie turėjo įtakos profesiniams ir socialiniams ryšiams, neanalizavo neturinės žalos nustatymo kriterijų, ar sužalojimai turėjo ilgalaikių liekamųjų reiškinių, taip pat nevertino socialinio draudimo išmokų, kurios buvo išmokėtos E. J. ir A. S.
Nurodo, kad civilinių ieškovų pateikti ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo pateikti be jokių motyvų ir prašomas priteisti sumas pagrindžiančių įrodymų. Apelianto teigimu, teismas nevertino to, kad nukentėjusysis E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad prašo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad nuteistasis V. N., jo (E. J.) neatsiprašė, o E. J. priteista neturtinė 2643,40 Lt žala nemotyvuota ir nepagrįsta. Taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas J. L. neturtinę žalą 2643,40 Lt, neatsižvelgė į tai, kad J. L. nurodė, kad neturtinė žala jai reikalinga sveikatos atstatymui po onkologinės ligos, nors įrodymų, kad onkologinę ligą sukėlė 2006-05-17 eismo įvykis nepateikė, o specialisto išvadoje nurodyta, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl, apelianto nuomone, neturtinės žalos 2643,40 Lt priteisimas J. L. taip pat nemotyvuotas. Nurodo, kad 2010-05-13 teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. nurodė, kad neturtinė žala, jam reikalinga ,,prie ūkio“, nes kitų pajamų neturi, o nenurodė, kad ji bus skirta kompensuoti sužalojimo padarinius, tačiau teismas to nevertino ir nemotyvuotai priteisė 19643,40 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad nukentėjusysis Z. M. parodė, kad per eismo įvykį patirtus sužalojimus gydėsi ligoninėje 3 paras ir nenurodė, kuo remiantis jis prašo priteisti 1000 Lt žalą, o eismo įvykyje sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasak apelianto, laikytinas trumpalaikiu, nesukėlusiu ilgalaikių padarinių, todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai priteista 643,40 Lt neturtinės žalos.
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo gynėjas advokatas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 281 str. 3 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad V. N., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį keleivinį autobusą pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 64, 171, 172, 173, punktų reikalavimus, kas buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta R. G. sveikata, nesunkiai sutrikdyta E. J., Z. M., J. L., A. B. sveikata ir A. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pagrįstai V. N. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 3 d. To neginčija nei nuteistasis, nei civilinis atsakovas.
Savo skundu civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės nesutinka su iš jos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais E. J., Z. M., J. L. ir A. S.
Pirmos instancijos teismas iš UAB (duomenys neskelbtini) už nesunkų sveikatos sutrikdymą E. J. ir J. L. priteisė po 2643,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Z. M. už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisė 643,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o A. S. už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisė 19643,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems eismo įvykyje, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovavosi CK 1.5 str. nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais (sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai), siekė išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nukentėjusiojo E. J. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 113) nurodytus eismo įvykio metu padarytus sveikatos sužalojimus (padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairio peties sąnario ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas), apklausose ir teismo posėdyje išsakytus neturtinės žalos atlyginimo nustatymui reikšmingas aplinkybes – tai, kad E. J. gydėsi daugiau nei mėnesį, kentėjo skausmą, į po įvykio pablogėjusį regėjimą (ką nurodė pats nukentėjusysis), dėl ko teko keisti darbą (t.1, b.l. 117, 118, t.2, b.l.173) ir pagrįstai iš apelianto priteisė neturtinės žalos atlyginimą 2643,40 Lt. Kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiu, kad E. J. neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas tik todėl, kad nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiojo, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių galima pagrįstai spręsti, kad patirti sužalojimai E. J. sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo ir darbinių galimybių sumažėjimą.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. L. auto įvykio metu buvo padarytas krūtinės kairės pusės sumušimas, poodinė kraujosruva krūtinėje, krūtinės kairės pusės VII šonkaulio lūžis (t.1, b.l.139). Apklausiama liudytoja J. L. parodė, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pablogėjo jos sveikata, ji neturi jėgų dirbti (t.1, b.l.142), gydymuisi prireikė trijų mėnesių, tris savaites ranka buvo įdėta į langetę, avarijos metu patirto streso pasekmes jaučia ir dabar (t.2, b.l.171-172). Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytais po įvykio patirtais nepatogumais, fiziniu skausmu, socialinių ir darbinių galimybių sumažėjimu. Byloje nėra duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo nukentėjusiosios naudai, atsižvelgė į jos nurodytą onkologinį susirgimą, kaip teigia apeliantas skunde, todėl šis apelianto argumentas atmetamas ir daroma išvada, kad J. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimas 2643,40 Lt yra pagrįstas ir teisėtas.
Apeliantas nepagrįstai skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai Z. M. priteisė iš apelianto 643,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio metu Z. M. buvo padarytas dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos ir stipinkaulio lūžimas, dešinės plaštakos muštinė žaizda, pakaušio poodinė kraujosruva (t.1, b.l.125). Ir nors jis ligoninėje gydėsi tik 3 paras, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tolimesnis ambulatorinis gydymas užtruko daugiau nei mėnesį, Z. M. buvo gydytas ne tik dėl rankos traumos, tačiau ir dėl galvos traumos, važinėjo pas gydytojus (t.1, b.l.130). Šios aplinkybės neleidžia abejoti priteistu 643,40 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam pagrįstumu.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino visas nukentėjusiojo A. S. specialisto išvadoje nurodytus padarytus sužalojimus jo sveikatai (t. 1, b.l.202-203), civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 210) ir apklausų metu (t.1, b.l. 207) nurodytas, teisiamajame posėdyje išsakytas (t. 2, b. l. 172) neturtinės žalos atlyginimo nustatymui reikšmingas aplinkybes. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiajam A. S. padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą (sunkiai sutrikdyta sveikata), autoįvykio metu patirtus kūno sužalojimus (muštinė žaizda dešiniame momenyje, atviras įspaustinis dešinio momenkaulio – smilkinkaulio bei kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešiniu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais), įvertino dėl sužalojimų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas, taip pat tai, kad apeliantas ilgai gydėsi, patyrė medicininę operaciją, po ko buvo būtinas reabilitacinis laikotarpis, kad jam keturis metus po įvykio buvo nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis (t. 1, b. l. 65-68), dėl ko A. S. buvo praradęs pilnavertę galimybę į darbą. Visos šios aplinkybės įeina į neturtinės žalos turinį, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas A. S. naudai priteisė neturtinę žalą 19 643, 40 Lt. Kolegija, išanalizavus pirmos instancijos 2010-05-13 posėdžio protokolą, nerado nukentėjusiojo A. S. teiginių, kad neturtinės žalos atlyginimas jam reikalingas namų finansiniai padėčiai pagerinti, kaip nurodė savo skunde apeliantas, todėl šis skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad E. J. ir A. S. buvo išmokėtos socialinio draudimo išmokos. (t.1, b.l.79-82, t.2, b.l.128), nors privalėjo į jas atsižvelgi, kadangi jos yra privalomi neturtinės žalos nustatymo kriterijai, kas nurodyta, pasak apelianto, LAT nutartyje Nr.3K-3-535/2006. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. J. per laikotarpį nuo 2006-05-18 iki 2006-06-30 buvo išmokėta 1240, 65 Lt ligos pašalpa (t.1, b.l.79), kuri skiriama ir mokama kai asmuo dėl ligos nedirba ir praranda darbines pajamas. Nukentėjusiajam A. S. per laikotarpį nuo 2006-06-28 iki 2010-02-28 buvo išmokėta 17 480 Lt netekto darbingumo pensija (t.1, b.l.80-82), kuri mokama asmenį pripažinus nedarbingu arba iš dalies darbingu. Kolegija pažymi, kad šios išmokos nėra skirtos neturtinės žalos atlyginimui, o skirtos kompensuoti dėl ligos ar netekto darbingumo prarastas darbines pajamas ir šiuo atveju nėra motyvas sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį iš apelianto. Tuo pačiu pažymėtina, jog Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 nustatyta, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nėra galutinai suformuota, todėl vadovautis vien nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis nėra pakankamo pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.