Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-70-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
AN2-70-478/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
Byla Nr. AN2-70-478/2019
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00628-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimo V. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas galutine 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, už tai, kad 2018 m. liepos 14 d., apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) sav., kelio (duomenys neskelbtini) 1,00 km, vairavo automobilį „Saab 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutarime konstatavo, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 4 dalyje, įrodytas, V. Š. skirta minimali piniginė bauda bei uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. Š. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo fakto neginčija, tačiau nesutinka su jam taikytu teisės vairuoti transporto priemones draudimu. Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą galimas, bet nėra privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant ir teismui nežinant visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. V. Š. visų aplinkybių ir priežasčių neturėjo galimybės teismui paaiškinti. Jo įsitikinimu, negalima pripažinti, kad apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką apeliantui buvo pranešta, nes surašant administracinio nusižengimo protokolą su juo bendrauta lietuvių kalba, taip pat minėtas protokolas surašytas irgi lietuvių kalba, o jis šios kalbos nemoka.

3.2. Skunde nurodo, kad Kauno apygardos teisme jo atžvilgiu išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-331-493/2018 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. priimtas nuosprendis. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad apeliantas praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Mano, kad šios aplinkybės nebuvo žinomos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ir į jas teismas neatsižvelgė. Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų skyriaus vadovo pavaduotoju. Darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu. Uždraudus vairuoti transporto priemones, apeliantas netektų darbo, jo finansinė padėtis ženkliai pablogėtų, negalėtų ne tik šiuo skundžiamu nutarimu paskirtos baudos (850 Eur) sumokėti, bet ir sunkiai save išlaikytų. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas neatsižvelgė, jog padarytu administraciniu nusižengimu nesukelta neigiamų pasekmių aplinkiniams, nepadaryta jokia žala, be to, nebuvo laikytasi proporcingumo principo. V. Š. teigia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado pavaduotojas S. M. prašo V. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. Š. skundas netenkinamas.

6. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu V. Š. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti V. Š. kalte padarius jam inkriminuotą neteisėtą veiką, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniame skunde keliamas tik V. Š. nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti specialiosios teisės atėmimo apeliantui. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

8. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių, skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje. Šis straipsnis reglamentuoja, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo kompetencija. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir apeliaciniu skundu, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9. Pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, teisės pažeidėjui numatyta piniginė bauda nuo 850 iki 1 200 Eur. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Apylinkės teismas V. Š. skyrė administracinio poveikio priemonę – 3 metams uždraudė teisę vairuoti transporto priemones už tai, kad apeliantas 2018 m. liepos 14 d. apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) sav., kelio (duomenys neskelbtini) 1,00 km, vairavo automobilį „Saab 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir stabdant uniformuotam VSAT pareigūnui, nesustojo. Individualizuojant apeliantui bausmę teismas atsižvelgė į nustatą vieną asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. Š. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės formą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, sprendė, jog skirtina įstatyme numatyta minimali piniginė bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytas taip pat minimalus.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas apeliantui baudą kartu su specialiosios teisės atėmimu parinko teisingai ir pagrįstai. Byloje pakako duomenų įvertinti nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kuriomis skundžiamas teismo sprendimas motyvuotas. V. Š. administracinio poveikio priemonė paskirta siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimą, o aptariamos poveikio priemonės parinkimas yra teismo prerogatyva. Nustatyta, kad apeliantas, stabdomas VSAT pareigūno, nepakluso jo reikalavimui sustoti ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą. Savo veiksmų neteisėtumą pripažino, gailėjosi, todėl pagrįstai buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismui nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio (b. l. 9-12) turinys buvo žinomas. Teismo nuosprendis pateiktas kartu su administracinio nusižengimo medžiaga. Tiek minėtame teismo nuosprendyje, tiek apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, lemiančios dar švelnesnės nuobaudos individualizavimą. Sutiktina, jog apeliantas charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebaustas administracine tvarka, nebuvo teistas iki šio įvykio. Atsižvelgus į tai, apylinkės teismas parinko būtent minimalaus dydžio baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę apeliantui. Pažymėtina, jog apylinkės teismo sprendimas kartu su bauda skirti ir administracinio poveikio priemonę pagrįstas ir V. Š. nusižengimo padarymo aplinkybėmis. Nusižengimo padarymo metu buvo padaryta ir baudžiamąją atsakomybę užtraukianti nusikalstama veika (apeliantas neteisėtai automobiliu gabeno 4 Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalis)). Akivaizdu, jog įvykio metu apeliantas ignoravo ne tik administracinės teisės, bet ir baudžiamosios teisės imperatyvus ir, nestodamas stabdant pareigūnui, tikėtina, siekė išvengti atsakomybės. Toks apelianto elgesys patvirtina jo nepagarbą įstatymu saugomoms vertybėms ir pagrindžia aukštesniojo teismo išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas teisingas.

11. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba ir jo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonės vairavimu, netekus darbo jo finansinė padėtis ženkliai pablogės, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, (vertinamu atveju susijusius su finansine gerove ar finansiniu stabilumu), tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir V. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu ir nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Teismo nuomone, apeliantas privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. Š. skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Taikant prevencines priemones ir apelianto nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

13. Darytina išvada, jog apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendė, jog administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta skiriant kartu su bauda ir specialiosios teisės atėmimą, parinko minimalų trejų metų specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad palikus galioti šią administracinio poveikio priemonę, administracinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Apeliantui kurį laiką gali sumažėti darbo apimtis, atitinkamai ir darbo užmokestis, tačiau tai yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas.

14. Aukštesnysis teismas nenustatė procesinių pažeidimų dėl V. Š. teisės turėti vertėją. Apeliantas nurodo, jog jis lietuvių kalbos nemoka. Ši aplinkybė buvo žinoma ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3) pažymėta, kad vertėjas dalyvavo, taigi, V. Š. teisės ir pareigos, administracinio protokolo turinys tinkamai išaiškintas į jo suprantamą kalbą, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliantas buvo informuotas tinkamai.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai individualizavo skirtiną administracinę nuobaudą laikantis proporcingumo principo. Apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaJūratė Jakubonienė